Istorija

J. Kosinskis. „Izabelė Čartoriska, įkūnijanti Sibilę“, 1800 m. Nacionalinis muziejus, Krokuva, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (III dalis) 2017-10-27

Marius Vyšniauskas

Abiejų Tautų Respublikos mecenatystėje kunigaikštienė Izabelė Čartoriska atliko svarbų vaidmenį, kolekcionuodama įvairius su tėvynės ar pasaulio istorija susijusius reliktus. Daugelis sukauptų eksponatų buvo ne tik išsaugoti ateičiai, bet kartu iliustravo XVIII–XIX a. visuomenės požiūrį į kultūros paveldą. Deja, nors turtingi meno rinkiniai artimi Lietuvai, mūsų istoriografija tam neskiria dėmesio, o Pulavų ir Krokuvos Čartoriskių muziejus tautiečiai lanko gana vangiai, leisdami toliau vešėti kultūriniams stereotipams.

5

Kazimieras Vojniakovskis, „Izabelės Čartoriskos portretas“, 1796 m., Nacionalinis muziejus, Krokuva, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (II dalis) 2017-09-29

Marius Vyšniauskas

Tęsiamas pasakojimas apie XVIII–XIX a. kultūrinei veiklai nusipelniusią Izabelę Fleming-Čartoriską (1746–1835), kilusią iš vienos garsiausių LDK giminių – Čartoriskių.

5

A. Roslin. „Izabelės Fleming-Čartoriskos portretas“, 1774 m., Nacionalinis Krokuvos muziejus, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (I dalis) 2017-09-01

Marius Vyšniauskas

Pažinti šalies istoriją geriausiai padeda iškilių asmenybių biografijos, kurių šiandien Lietuvoje, deja, beveik nepublikuojama. Todėl straipsnių cikle koncentruojamasi į vieną garsiausių LDK giminių – Čartoriskius – ir atskleidžiama lietuvių skaitytojams menkiau žinomos, tačiau XVIII–XIX a. kultūrinei veiklai nusipelniusios Izabelės Fleming-Čartoriskos (1746–1835) biografija.

4

A. Tarasevičius „Palubinskių giminės geneologijos medžio fragmentas“, 1672 m.

Mes esame romėnai?... (II dalis) 2017-06-01

Marius Vyšniauskas

Dvi mūsų krašte paplitusios legendos – „Gedimino sapnas“ ir „Lietuvių kilmės iš romėnų teorija“ – leido Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei tapti lygiateise vakarų Europos dalimi, o vėliau paskatino ir senosios istorijos studijas.

5

Aleksander Lesser. „Gediminas sapnuoja geležinį vilką“, 1840–1860 m., Varšuvos nacionalinis muziejus, Lenkija

Mes esame romėnai?.. (I dalis) 2017-05-10

Marius Vyšniauskas

Kodėl vienoms tautoms mitų reikia labiau nei kitoms? Ir kaip laikui bėgant mitas transformuojasi pats bei keičia besivystančią valstybę? Būtent apie tai bus kalbama straipsnių cikle, kurio tikslas – atskleisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės virsmą į europinę valstybę per tautinių mitų (Gedimino sapno bei lietuvių kilmės iš romėnų teorijos) prizmę.

3

Anonimas. „Nikolo Feri portretas“, 1752 m., Lunevilio rūmai, Prancūzija

Mažieji dvariškiai 2017-03-31

Marius Vyšniauskas

Tūkstančius metų fiziškai kitokie žmonės lengviau įsiliedavo į diduomenės erdvę. Liliputai mėgavosi specifine teise būti šalia monarchų per oficialias ceremonijas, nes savo mažu ūgiu išaukštindavo valdovą ir vizualiai pabrėždavo jo didingą poziciją. Kai kuriose visuomenėse liliputus gerbė, kitose žemino, o trečiose abu veiksniai gyvavo drauge. Kad ir kaip ten būtų, jų statusas buvo išskirtinis. Tad orientuodamasis į ryškesnius atvejus, pristatysiu dvaro liliputų gyvenimą tiek Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), tiek ir visame pasaulyje.

3

Paauksuotos bronzos art nouveau stiliaus spaudas, 1900 m. Prancūzija

Simbolinės antspaudų mados (II dalis) 2017-02-03

Marius Vyšniauskas

Antspaudų istorija yra stilių ir skonių mikroistorija. Tyrinėdami juos sužinome, kaip žmogus nuolat fiksavo savo estetinį skonį, tuo pačiu išlaikydamas pagarbą nuolankumui. Ir nors antspaudas prarado sakralias funkcijas, vis dėlto išliko lygiai toks pat charizmatiškas.

3

Karolio Didžiojo antspaudas, 807 m. Bayerisches Hauptstaatsarchiv, Miunchenas, Vokietija

Simbolinės antspaudų mados (I dalis) 2017-01-11

Marius Vyšniauskas

Saugumas – vienas esminių žmogaus išlikimo poreikių. Civilizacijos aušroje kariuomenės ir miesto įtvirtinimai apgindavo tik nuo didesnių pavojų, o kaip apsaugoti asmeninį turtą, individas turėjo rūpintis pats. Tam puikiai tiko antspaudai. Taigi straipsnių cikle bus pristatyta pasaulio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų raida bei pašto, kaip institucijos, kelias Abiejų Tautų Respublikoje.

3

K. V. Wach. „Karalienė Luizė, vaizduojanti Hebę“, 1812 m., vieta nežinoma

Nemari karalienės Luizės legenda 2016-08-05

Marius Vyšniauskas

Dažniausiai besidomintys Klaipėdos praeitimi susiduria su Prūsijos karalienės Luizės vardu, todėl straipsnyje ne tik pristatoma šios nepaprastos moters biografija, trumpas rezidavimas uostamiestyje, bet ir regione paplitęs Luizės kulto aspektas.

3

Fryderyk Dubois. „Marijos Teresės Tiškevičienės portretas“, 1785 m., Nacionalinis Krokuvos muziejus, Lenkija

Šviečiamojo amžiaus moterys: Marija Teresė Tiškevičienė 2016-05-16

Marius Vyšniauskas

Iki XVIII a. moteris, norėdama pasireikšti kaip menininkė arba politikė, privalėjo apversti pasaulį aukštyn kojomis. Pagrindinės jos pareigos sukosi aplink namų židinį, tačiau neperžengė kasdienybės ribų. Tad kodėl Švietimo amžiuje papūtė „emancipacijos“ srovės, prieštaraujančios Genujos humanisto Oktaviano Fregozo (Ottaviano Fregoso, 1470–1524) įsitikinimui, „esą moterys itin netobulos būtybės, kilnumu nė iš tolo negalinčios lygintis su vyrais?“

3


Facebook   Spausdinimo versija

Kitas » 1 2