Stebuklai ir prietarai Europos kasdienybėje 2016-04-18
Tikėjimas stebuklais visuomenėje rodo negebėjimą racionaliai paaiškinti nesuprantamų kasdienybėje pasitaikančių įvykių. Šiame straipsnyje apie tai kalbėsime plačiau, tyrinėdami įvairias mistines istorijas, palikusias atgarsį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje.
Galia ir turtai: karalių ir didikų kolekcijos (II dalis) 2016-03-25
Lietuvos aristokratų kolekcijos nenusileido savo reikšme senųjų Europos giminių kolekcijoms. Prieš keletą metų Meadows muziejus (JAV) surengė vienos seniausių Europos aristokratų šeimų hercogų Albų (Ispanija) kolekcijos, kauptos daugiau nei 500 metų, parodą. Susidomėjimas pranoko lūkesčius. Tuo tarpu M. Žilinsko galerijoje pristatytoje grafų Oginskių meno vertybių parodoje laikas tarsi sustojęs. Mūsų šalis, išlaikiusi didingą istoriją, vis dar nusigręžia nuo savo aristokratų, kurie padėjo mums įsilieti į Vakarų kultūrą, paveldo.
Galia ir turtai: karalių ir didikų kolekcijos (I dalis) 2016-03-04
Nuo seniausių laikų valdančioji klasė išsiskyrė iš likusios visuomenės kaupiamais turtais. Šiame straipsnių cikle apžvelgiamos XV–XX a. pradžios karalių ir didikų kolekcijos ne tik Vakaruose, bet ir Abiejų Tautų Respublikoje. Be to, tyrinėjama, kaip šie meno rinkiniai subrandino aukštosios visuomenės pasaulėžiūrą.
Karingasis princas Respublikos soste 2015-04-23
Lietuvių–lenkų istoriografijoje Henriko Valua (Henri de Valois, 1551–1589) valdymo periodas įvardintas „prancūzišku eksperimentu“. Tai buvo pirmasis svetimšalis Abiejų Tautų Respublikoje (toliau – ATR) bei monarchas, negebėjęs atlikti formalių pareigų. Tačiau net ir trumpas Henriko Valua valdymas ATR leido mūsų šaliai įsijungti į didžiosios istorijos žaidimą.
Didžiojo karo įtaka besikuriančiai Lietuvos valstybei 2015-03-25
Didžiojo karo palikimas Lietuvoje tiesiog ištrintas, akcentuojant jį, kaip etapą į šalies Nepriklausomybę ir netiriant čia veikusių priešų armijų, mūšių, žymesnių asmenybių biografijų. O juk Lietuva gali pasigirti europinio masto garsenybių pėdsakais, kurie išvedė valstybę į pasikeitusį pasaulį. Ypač tai aktualu šiandien, kadangi 2014 – 2018 m. paskelbti Didžiojo karo atminimo metais.
Anapusinio pasaulio samprata Viduramžių Europoje 2014-12-15
Šventieji bemaž labiausiai galėjo daryti įtaką gyvųjų likimams. Be to, kiekvienas turėdavo savo „specialybę“, kuri siejosi su asmeniniu gyvenimu. Šv. Marijai Margaritai melstasi per gimdymą, kadangi ji nesužeista išlindo iš ją prarijusio drakono pilvo, šv. Apolonija gydė dantų skausmą, nes per kankinimus jai buvo ištraukti visi dantys.
Vardai, įamžinti akmenyje 2014-11-18
Parašyti šį straipsnį paskatino neseniai minėtos Vėlinių bei Visų Šventųjų dienos. Žinoma, apie kapines tiek mūsų, tiek užsienio spaudoje yra nemažai tekstų, todėl į mirusiųjų kultą pažvelgsiu kitu požiūriu: panagrinėsiu Italijos, Prancūzijos ir Lietuvos bažnyčiose įamžintas kapavietes bei memorialines stelas.
Išdidžiosios amazonės karo lauke 2014-07-15
Pasak lenkų rašytojo Christieno Ostrovskio, E. Pliaterytę įsitraukti į sukilimą paskatino A. Mickevičiaus ,,Gražina“. Teigiama, kad mergina žavėjosi didžiojo poeto patriotine kūryba. Skaitė daug filosofijos, Lietuvos ir Lenkijos istorijos kūrinių, idealizavo Žaną D‘Ark. Didvyriškų minčių įdiegti galėjo ir guvernantas.
Tolimieji Rytai Lietuvos tarpukario spaudoje bei kelionių aprašymuose 2014-06-16
Vis dėlto ryškiausiai abiejų keliautojų atsiminimuose aprašytos pažintys su poetu Rabindranath'u Tagore (1861 – 1941) bei moderniosios Indijos tėvu Mohandu Gandhi (1869 – 1948). Aprašymai skiriasi, tačiau vis vien pateikia tų asmenų charakteristiką.
Naujienos iš Kinijos lietuviškoje tarpukario spaudoje 2014-05-13
Manoma, kad Lietuvos ir Kinijos nesieja jokie istoriniai saitai, kad tai dvi svetimos šalys. Netiesa. Visais laikais žinios iš Drakono šalies masino lietuvių susidomėjimą, todėl prieškarinėje spaudoje galima aptikti nemažai įdomios informacijos, rodančios, kad mūsų tautiečiai sekė žinias iš kito pasaulio krašto.
