Susitikimo su Kauno meru dėl Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso, dėl administracinio pastato su komercinėmis patalpomis Nemuno g. protokolas 0
1. Susitikimas su Kauno meru dėl Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso.
2. ADMINISTRACINIO PASTATO SU KOMERCINĖMIS PATALPOMIS NEMUNO G. 3 PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Statinio architektas: Rimas Adomaitis. Projektuotojas: UAB „Rastudija“. Istorine pažyma: Raimonda Rickevičienė. Statytojas: Saulius Vaičaitis.
KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO,
ĮVYKUSIO 2014-07-30 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.112.
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Rimas Adomaitis.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Saulius Juškys, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
LAS KS valdybos nariai: Gintaras Prikockis, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, Nerijus Stanionis, Asta Prikockienė, Jonita šyvokienė, Arūnas Grigaitis, Asta Kiaunienė.
Kiti dalyviai:
Kauno meras Andrius Kupčinskas, Administracijos direktorius Dainius Ratkelis, Statybos skyriaus vedėjas Vygimantas Abramavičius, KPD Kauno TP skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Čeponienė, „Vieningas Kaunas“ direktorius Povilas Mačiulis, projekto užsakovas Saulius Vaičaitis, projekto koordinatorius Tomas Račkauskas, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, architektai : prof. Vladas Stauskas, Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė, Loreta Janušaitienė, Rūta Bridžiuvienė, Dovilė Perlavičiūtė,
Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
1. Susitikimas su Kauno meru dėl Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso.
G.Prikockis: Susirinkome čia, kad pasikeistume nuomonėmis apie Kauno kongresų, konferencijų ir kongresų rūmų (toliau - KKK) konkurso galimybes. Architektūrinis konkursas mieste - visada įvykis, todėl laukėme KKK rūmų pastato konkurso. Konkrečiu atveju sprendimams įtaką daro gyvenimo sparta.
A.Kupčinskas: Mus džiugino KKK rūmų vietos parinkimo rezultatai. VšĮ KAUET pati vykdė viešąjį pirkimą. Jei nepavyks susiderėti su pirmųjų trijų vietų laimėtojais, galima bus elgtis kitaip - skelbti konkursą. Gyvenimas lekia greitai, ir sprendimus reikia taip pat greitai priimti.
2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansinėje perspektyvoje Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų, skirtų infrastruktūrai plėtoti. ES kultūrinės paramos panaudojimo galimybių kultūros sektoriuje metu Kultūros ministerijoje pristatyti didžiausių Lietuvos miestų planuojami objektai. Dabar vyksta diskusijos ir spaudos konferencijos tema „Kultūros infrastruktūrai skirtų ES pinigų dalybos. Ar KKK rūmai Kaune už 80 mln. Lt, ar Tautos namai Vilniuje už 300 mln. Lt?“ Aišku, kad bus mūšiai su Vilniumi dėl lėšų. Spalio 1d. Kultūros ministerija bus pasirengusi suderinti savo programas su Europos komisija. Todėl mums svarbu kuo skubiau vykdyti KKK rūmų projektavimo darbus. Kauno savivaldybė visoms programoms yra pateikusi savo projektus.
Man asmeniškai KKK rūmų projektas labai rūpi. Savo svarba jis panašus į Žalgirio areną, kuri pakeitė Kauno centro veidą. Tikiu, kad naujieji rūmai labai reikalingi Kaunui, galėtų pakelti laimės indeksą. Planuojama skirti 300 mln. Lt kutūros paveldo objektų aktualizavimui, 350 mln. Lt - kultūros objektams. Vilniuje už 40 mln. Lt planuojama išpirkti Profsąjungų rūmų sklypą, o už 300 mln. Lt statyti Tautos namus. Lėšos galėtų būti skirtos KKK rūmams Kaune, kur Lietuvos valstybės šimtmečio proga 2018 m. įvyktų pirmasis koncertas su Edgaru Montvydu (su juo jau tartasi).
Mums labai svarbi architektų gildijos nuomonė. Manau, nėra prasmės trypčioti prie vieno objekto - jų bus ir daugiau. Visos aplinkybės jums žinomos iš viešosios erdvės.
G.Balčytis: Koks mūsų diskusijos tikslas?
G.Prikockis: Manau, svarbiausi klausimai dviem temomis:
- dėl KKK rūmų architektūrinio konkurso neišvengiamumo,
- dėl savivaldybės prašymo skirti 3 ekspertus į viešųjų pirkimų komisiją, vykdant KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
Manau - tai pagrindiniai klausimai.
L.Tuleikis: Kokiam tikslui turėtų būti deleguojami tie 3 architektai?
D.Ratkelis: Aš savivaldybėje esu atsakingas už teisinius klausimus. Kadangi sąlygose buvo numatyta: „...Jei, norėdama realizuoti konkurso laimėtojų projektuose pasiūlytus sprendinius ir įsigyti su konkurso objektu susijusias projektavimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracija vykdytų neskelbiamą pirkimą, ji įsipareigoja kviesti I-III vietų laimėtojus“, negaliu antrą kartą pirkti to paties objekto. Tai paprasčiausias įstatymų paisymas.
Perkant projektavimo paslaugas, jūsų deleguotų architektų dalyvavimas vertinimo komisijoje užtikrintų profesionalesnį projekto įvertinimą.
A.Grigaitis: Koks vyks procesas?
D.Čeponienė: Sąlygose buvo numatyta, kad apklausą galima vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Bus kviečiami pirmųjų trijų KKK rūmų vietos parinkimo konkurso vietų laimėtojai. Savivaldybė neturi architektų ekspertų, todėl kviečiame jus. Kiekvienas iš 3 dalyvių pateiks savo variantą.
R.Palys: Jei buvo vietos parinkimo konkursas, tai jau yra išrinkta konkreti vieta.
A.Grigaitis: Jei laimės trečia vieta, statysime rūmus šalia Soboro?
A.Karalius: Jūs cituojate KKK rūmų vietos parinkimo konkurso sąlygų 64 punktą. „Konkursui pateiktų projektų sprendiniai liekа intelektualine juos pateikusių autorių nuosavybe. Jei, norėdama realizuoti konkurso laimėtojų projektuose pasiūlytus sprendinius ir įsigyti su konkurso objektu susijusias projektavimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracija vykdytų neskelbiamą pirkimą, ji įsipareigoja kviesti I-III vietų laimėtojus.“
Bet tai viešųjų pirkimų specialistų teiginys, o ne architektų. Puikiai atsimenu, kaip dėl jos diskutavome, bet buvo atsakyta, kad pakeitimai negalimi.
G.Prikockis: Ši diskusija įgauna neproduktyvią formą. Akivaizdu, kad kertasi teisinės ir architektūrinės nuostatos. Būtina jas suderinti ateities darbams.
L.Tuleikis: Turiu klausimą pirmininkaujančiajam. Pagal LAS Architektūrinių konkursų nuostatų 12 straipsnį „LAS nepasirašo sutarčių su užsakovais atskiriems projektavimo darbams.“ Ar mes turime teisę vykdyti savivaldybės prašymą dėl žiuri komisijos?
G.Prikockis: Tai tik siekiamybė, be to, kalbama apie sutarčių pasirašymą. O šiandien norime pasitarti šiais klausimais. Ar tas neskelbiamu būdu vykdomas pirkimas bus architektūrinis konkursas?
D.Čeponienė: Taip.
A.Karalius: Ar mums racionalu diskutuoti, neišsiaiškinus savo pozicijų? Pagal sąlygų 64 punktą: „... Jei, norėdama realizuoti konkurso laimėtojų projektuose pasiūlytus sprendinius ir įsigyti su konkurso objektu susijusias projektavimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracija vykdytų neskelbiamą pirkimą, ji įsipareigoja kviesti I-III vietų laimėtojus.“ Vietos parinkimo konkurso objektas - vieta, o ne pastatas, kaip tvirtina viešųjų pirkimų atstovai. Akivaizdu, kad mes skirtingai suprantame problemą.
G.Prikockis: Galim konstatuoti, kad konkursas buvo urbanistinis. Konkurso metu buvo parinkta vieta.
D.Šarakauskas: 2012 m. pirmasis savivaldybės įgaliojimas rengti KKK rūmų konkursą buvo toks – „rengti Kongresų ir konferencijų rūmų urbanistinį konkursą.“ Vėliau buvo pakeistas į įgaliojimą rengti KKK rūmų vietos parinkimo konkursą. Antrojo įgaliojimo objektas - vieta. Specifikacijoje rašoma apie vietą, o ne apie pastatą.
L.Tuleikis: Turiu klausimą merui. Gerbiamas mere, atleiskite už klausimo tiesumą, bet ar Jūs pamenate posėdį, kuris vyko Architektų namų teatro salėje, kai Jūs iš tribūnos sakėte, kad po vietos parinkimo konkurso bus rengiamas detalusis planas, o techniniam projektui organizuosite tarptautinį konkursą?
A.Kupčinskas: Pateikite įrašą. Akivaizdu, kad ne visiems rūpi Kauno sėkmė, norima nuplukdyti konkursą tolyn. Jei būtų daug laiko, galėtume surengti ir architektūrinį konkursą. Jei jis bus tarptautinis, bet ne laiku - kokia iš jo nauda, jei nebebus finansavimo? Mes siekiame realaus optimalaus rezultato. Norime laiku gauti lėšas ir pastatyti Kaune KKK rūmus.
G.Prikockis: Architektūrinius konkursus organizuoja tik savivaldybė. Jei ne savivaldybė, tai kas?
D.Čeponienė: Jei konkursas bus tarptautinis – organizavimas užims 5 mėnesius. Idėjų nebus lemta įgyvendinti, nes lėšų nebegausime.
A.Kupčinskas: Administracija privalo įvykdyti visas procedūras ir laikytis įstatymų.
N.Valatkevičius: Tuo atveju, jei būtų skelbiamas pastato konkursas, pirmos vietos laimėtojas galėtų paduoti savivaldybę į teismą už sąlygų nevykdymą.
Vakar man skambino Druskininkų mero vardu. Jie norėtų pasistatyti KKK rūmus pagal V.Adomavičiaus projektą Druskininkuose, jei mes nestatome. Jiems projektas tinka.
Ateityje ir man reikės atidžiai skaityti konkurso sąlygas. Keista, kad patys parengėt sąlygas, o dabar bandot atsukti laiką atgal.
Konkursą galima būtų surengti tik tuo atveju, jei nepavyks susitarti neskelbiamų derybų keliu. Nesuprantu tik, iš kokių lėšų galėtume organizuoti tarptautinį konkursą. Tą reikia numatyti iš anksto.
G.Prikockis: Pereikim prie pasisakymų.
PASISAKYMAI
G.Balčytis: Nieko labai naujo nepasakysiu - pritariu merui, kad reikia laikytis įstatymų. Šiandien man paaiškėjo, kad bus deramasi ir dėl vietos - manau, tą galima buvo padaryti prieš 2 metus. Būkim biedni, bet teisingi. Europos Sąjunga mums skiria lėšas, kad elgtumės kaip Europoje. Todėl reikėtų elgtis civilizuotai - tik konkursai padeda pasiekti aukščiausią architektūrinę kokybę. Pasirodo, mes dar netoli nutolom nuo sovietmečio - elgsenos modelis toks pat.
Manau, kad nei KAUET, nei LAS KS neturėtų deleguoti architektų į savivaldybės organizuojamas derybas.
G.Janulytė-Bernotienė(nuomonė, pateikta raštu): Manau, kad svarbūs sprendimai turi būti priimti tik esant kvorumui. Nuomonės dėl pateiktų klausimų esmės KAUET neturėtų keisti. Kompromiso tvarka, jei konkurso organizavimas yra neįmanomas, galima būtų siūlyti teikti peržiūrėti pasiūlymus ne konkurso tvarka KAUET ir suformuoti apie rezultatus KAUE Tarybos nuomonę.
S.Juškys: Manau, kad įvyko vietos parinkimo konkursas, o pastatui turėtų įvykti kitas. Reikalingi du etapai. Tikiu, kad pirmojo konkurso nugalėtojai sudalyvaus antrame etape ir pateisins savo gerą vardą.
J.Kančienė (nuomonė, pateikta raštu): Buvau kategoriškos nuomonės, dėl KKR konkurso antrojo turo reikalingumo. Pagal KAUET posėdžiuose skelbiamą informaciją (ar dezinformaciją) atrodė, kad čia teka kažkokios purvinos pavandeninės srovės, slypi kažkieno interesai. „Laikinojoje sostinėje“ G.Prikockis priminė, kad vietos parinkimo konkurso sąlygose buvo aiškiai pasakyta, jog norint įgyvendinti projektą antrojo konkurso galima neskelbti, o remtis laimėtojų siūlymais (keisčiausia, kad kelių – t. y. 1-3 vietos laimėtojų).
Taip buvo nurodyta sąlygose, tad nepatenkintieji dabar tegali apgailestauti, kad laiku neįsigilino į konkurso sąlygas.
Taip pat suprantu Kauno savivaldybę, kuri taupo ir skuba... Netgi abejoju, ar tokiomis konfliktinėmis sąlygomis atsirastų norinčių dalyvauti konkurse.
A.Kančas(nuomonė, pateikta raštu): Mes taip pat dalyvavome vietos Kongresų rūmams parinkimo konkurse – siūlėme salą šalia Žalgirio arenos. Ir dabar manau, kad tai būtų tinkamiausia vieta.
Vilius konkursą laimėjo todėl, kad pasiūlė
tinkamą architektūrinį sprendinį tai vietai.
Jeigu būtų pateiktas prastas pastatas, Vilius konkurso nebūtų laimėjęs. Tiesa, jo Kongresų rūmai šiek tiek primena Amsterdamo Kino muziejų, tačiau šiuolaikinėje architektūroje panašumų sunku išvengti.
Adomavičius yra geras architektas, jo visi pastatai yra gražūs ir aukštos architektūrinės kokybės, daug kartų apdovanoti.
Manau, ir Kongresų rūmus jis sugebės puikiai suprojektuoti. Aš jam nepavydžiu, linkiu sekmės!
A.Karalius: Ir meras, ir miesto vyriausiasis architektas akivaizdžiai kalbėjo netiesą dėl urbanistinio (vietos parinkimo) konkurso turinio. Apgaulingai teigė, jog KAUET organizavo architektūrinį- urbanistinį konkursą. Taip pat KAUET buvo apkaltintas melagingu sąlygų interpretavimu, nekompetencija ir melu. Suprantu tai kaip nepagarbą KAUET ir nepasitikėjimą jo kompetencija. Šioje situacijoje, manyčiau, vienintelis garbingas KAUET žingsnis - atsistatydinti. Juolab, kad ir KAUET direktorė, rengdama konkursą ir jo vertinimą, darbą atliko nekokybiškai.
V.Merkevičius: Procedūra dar nebaigta, dalinamas nenušautas briedis. Derybos neįvykusios, vieta nepatvirtinta. Linkiu, kad būtų patvirtinta konkurso laimėtojo siūloma vieta. Manau, kad pirmame etape laimėjo darbas su geriausia architektūrine vizija. Sunkiai įsivaizduoju, ką konkurso laimėtojas dar galėtų pasiūlyti antrame ture - jis savo viziją jau pateikė. O kiti dalyviai tik pasinaudotų pateikta informacija.
Manau, kad architektų dalyvavimas komisijoje yra būtinas. Vien politikų komisijoje neužteks - reikia profesionalų.
R.Palys: Mes ne politikai, o architektai, ir atstovaujam tik architektūrai. Mūsų tikslas - turėti gerus Kongresų rūmus. Gal neverta kabinėtis prie popierių? Jei galima būtų rinktis iš kelių variantų, būtų daugiau galimybių išrinkti gerą pastatą. Manau, reikia pastato konkurso.
G.Prikockis: Laukia rimta diskusija su savivaldybe - reikia gryninti santykius ir ieškoti tarpusavio supratimo. Manau, kad Vilius konkursą laimėjo dėl architektūros, o ne dėl vietos. Tuo būdu toliau dirbdamas galės realizuoti savo sumanymus. Idealiu atveju pastato konkursas turėtų įvykti, bet realijos kitokios. Tikiu, kad ir nerengiant pastato konkurso, KKK rūmai bus geros, savitos architektūros pastatas.
N.Stanionis: Manau, kad įvykęs konkursas - urbanistinis. Pastato konkursas turėtų būti organizuojamas atskirai. Aš už tai, kad architektai į viešųjų pirkimų komisiją nebūtų deleguoti.
A.Steponavičius: Į mus kreipdamasis meras rizikuoja savo reputacija. Savo iniciatyva jis gali vystyti tokius projektus, kokius nori, o ne būtiniausius miestui. Tuomet turi prisiimti visą atsakomybę. Esu įsitikinęs, kad architektūrinis konkursas – būtinas.
D.Šarakauskas: Negaliu sutikti su savivaldybės nuomone. Manau, tai grynos manipuliacijos, netinkamos net svarstyti KAUET. Nei KAUET, kuris turi būti atsakingas už savo surengtą konkursą, nei LAS, kuris turi ginti architektūrą ir kūrybą, negali dalyvauti savivaldybės siūlomame procese. Manau, KAUET reikėtų pasvarstyti apie savo reikalingumą.
L.Tuleikis: Neverta mūsų įkalbinėti galvoti apie miesto gerovę, nes mes dabar ir elgiamės galvodami būtent, apie ilgalaikę naudą miestui (bet ne trumpalaikę kažkuriems politikams). Sunku prisiminti atvejį, kada elgėmės be kompromisų. Visada esame įkalbinėjami elgtis taip, kaip reikia. Manau, atėjo laikas ką nors keisti. Kiekvienas architektas turėtų pirmiausia galvoti apie architektūros kokybę. Reikia elgtis nuoširdžiai ir ambicingai.
Savivaldybės siūlomas kelias veda į aklavietę ir sukuria daug problemų.
A.Prikockienė: Mano nuomone, pirmasis konkursas buvo urbanistinis, t. y. vietos parinkimo. Todėl dabar turėtų būti skelbiamas architektūrinis pastato konkursas. Tačiau, jei toks konkursas nebus organizuojamas, KKR projektą turėtų rengti įvykusio konkurso lyderiai - pirmosios vietos laimėtojai - Vilius ir jo komanda.
Į neskelbiamas derybas architektų siūlau nedeleguoti. Architektai labai aiškiai savo nuomonę išreiškė pirmojo konkurso metu, išrinko geriausius darbus ir paskyrė pirmąją vietą. Jokio antro etapo konkurso sąlygose nebuvo numatyta, todėl pakartotinis projektinių pasiūlymų rengimas skirtingose miesto vietose įneštų visišką sumaištį.
V.Stauskas: Urbanistika apima ir architektūrą. Labai imponuoja pirmos vietos laimėtojo architektūra - įdomi, elegantiška. Gaila būtų pražiopsoti progą įsisavinti lėšas. Visada lieka erdvės tobulinti sprendimus.
Manau, jei skelbtume – tik pastato idėjinį konkursą.
J.Šyvokienė: Aš už konkursą. Labai gaila, kad susiklostė tokia situacija. Manau, Viliaus projektas ir vieta yra gera. Neabejoju, kad jis sugebės suprojektuoti aukšto architektūrinio lygio pastatą.
A.Grigaitis: Viliaus darbas ir vieta yra gera. Ar verta rengti konkursą vien tam, kad kas nors sudalyvautų?
Tikrai siųsčiau atstovus į žiuri, kad kuo profesionaliau įvertintų projektus. Nuo to laimės miestas.
R.Gudienė: Linkėčiau kuo geriau miestui - vystykim gerą projektą, kad neliktume be nieko.
A.Kiaunienė: Didžiausia problema- nesusikalbėjimas. Juk praeito konkurso esmė - kad vieta būtų pristatyta su pastatu. Net jei tai vietos parinkimo konkursas, reiškia, kad išrinktas pastatas. Manau, toliau vystyti viešuosius pirkimus yra normalu.
A.Kupčinskas: Buvo įdomu išklausyti architektų nuomones. Praėjusio konkurso specifikacijose yra ir architektūriniai reikalavimai. Kitus metus po konkurso - 2013m.- rengiamas laimėjusios vietos DP bus baigtas rugsėjo mėnesį. Blogiausia - pasilikti klaidoje. Jaučiuosi taip, kaip Žalgirio arenos projektavimo laikais. Buvome kaltinami visų žinaisklaidos priemonių. Esu linkęs asmeniškai kuruoti šį projektą. Kol mes diskutuojame, kiti miestai domisi Viliaus Adomavičiaus projektu. Puikus projektas, vežėme jį į Kanų parodą.
Įsijauskite į mūsų vaidmenį - kaip mes saistomi ir kontroliuojami. Kviesčiau 5 architektus iš 7 vertinimo komisijos narių. Siūlau ieškoti sutarimo bendro tikslo vardan. Artėja rinkimai - papūs nauji vėjai.Aš linkęs rizikuoti, prisiimti visą atsakomybę, kad pasiektume rezultatą. Manau, įgyvendinus pirmos vietos laimėtojo idėją, man nebus gėda nei prieš vaikus, nei prieš anūkus.
G.Prikockis: Apibendrinti labai sunku, o gal ir neįmanoma. Akivaizdu, kad dauguma architektų siūlo organizuoti KKKR rūmų architektūrinį konkursą, bet savivaldybė, remdamasi viešųjų pirkimų ir kitų įstatymų raide, negali ir neketina jo organizuoti, kaip perteklinio lėšų švaistymo.
Kolegos architektai, mums reikia atsakyti į savivaldybės raštą dėl architektų ekspertų dalyvavimo neskelbiamose derybose. Realijos tokios – urbanistinio KKR statybos vietos parinkimo konkurso sąlygose nebuvo numatytas antrasis konkurso turas. Tik Kauno savivaldybės administracijai suteikta teisė pravesti neskelbiamas derybas tarp 1-3 vietos laimėtojų dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Mums reikia apsispręsti.
L.Tuleikis: Primenu LAS konkursų nuostatus, kurie neleidžia dalyvauti architektūriniuose konkursuose iš dalies – siunčiant savo narius į savivaldybės organizuojamo konkurso vertinimo komisiją. Kas balsuos už tokių komisijos narių siuntimą, tas nesilaikys LAS konkursų nuostatų.
G.Prikockis: LAS konkursų nuostatai - tai siekiamybė, kad projektai nebūtų išrenkami pagal mažiausią kainą. Norėta pabrėžti, kad reikia siekti architektūros kokybės.
Manyčiau, reikia balsuoti dėl architektų delegavimo. Kas už tai, kad nesiųstume architektų į žiuri?
Balsavo: 10 ekspertų ir valdybos narių.
G.Prikockis: Kas prieš?
Balsavo: 2 valdybos nariai.
G.Prikockis: Kas susilaikė?
Balsavo: 2 ekspertai ir valdybos nariai.
G.Prikockis: Kas už tai, kad siųstume architektus į žiuri?
Balsavo: 2 valdybos nariai.
G.Prikockis: Balsavimo rezultatai rodo, kad architektų- ekspertų į viešųjų pirkimų žiuri nedeleguosime.
2. ADMINISTRACINIO PASTATO SU KOMERCINEMIS PATALPOMIS NEMUNO G. 3 PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Statinio architektas: Rimas Adomaitis. Projektuotojas: UAB „Rastudija“. Istorinė pažyma: Raimonda Rickevičienė. Statytojas: Saulius Vaičaitis,
R.Adomaitis: Pagrindinės pastabos buvo dviejų rūšių: kaltinimas melu ir konteksto trūkumas.
G.Prikockis: Ar šiandien kas nors turi pretenzijų pateiktai medžiagai?
L.Tuleikis: Nepateikti sprendiniai:
- netinkamai parinkti apžvalgos taškai – iš jų nesimato projektuojamas objektas,
- melagingi dydžiai vizualizacijose,
- dabar altitudės- 17,2 ir 24,8m su skirtingu aukšto aukščiu, prieš tai, buvo teigiama, kad tie patys namai (tose pačiose vizualizacijose) buvo 16 ir 26 m . Viename variante aukšto aukštis (2,80 m šviesoje) per mažas biurams įrengti.
- vėl nepateiktas nė vienas pjūvis, nėra generalinio plano.
- neparodytas projektuojamo objekto santykis su senamiesčiu.
Todėl siūlau pateikto projekto nesvarstyti.
G.Prikockis: Balsuokime. Kas už tai , kad projekto nesvarstytume?
Balsavo: 3 ekspertai.
G.Prikockis: Kas už tai, kad svarstytume?
Balsavo: 6 ekspertai.
G.Prikockis: Kas susilaikė?
1 ekspertas.
G.Prikockis: Projektą svarstysime- prašau pradėti pristatymą.
R.Adomaitis: DP suformuotas sklypas nepriartėja prie trikampio kampo. Trikampio erdvė – viešoji. Vadovaujantis DP galime projektuoti 16-22m aukščio pastatą. Mūsų tikslas - išsiaiškinti, ar negalima šioje vietoje suprojektuoti aukštesnio, negu gaisrinės bokštelis, tūrio. Siūlome dvi versijas:
- 7 aukštų – 24,8 m aukščio,
- 4 aukštų- 17,2 m aukščio.
Detalizuotą pasiūlymą pristatysime tada, kai bus išrinktas vienas iš dviejų variantų.
- Šiame variante formuojamas L formos užstatymo tipas, vertikalusis tūris traktuojamas kaip skvero skulptūra, gaisrinės bokštas - varpinė su apžvalgos aikštele. Manome, kad tūris galėtų būti aukštesnis, negu nurodyta DP. Vertikali dominantė papildytų istorinį pastatą.
- Formuojamas stačiakampio užstatymo tipas. Tūrį skaidančios plokštumos atlieka skvero skulptūrų vaidmenį. Manome, kad žemas, bet stambus tūris labiau kenkia kontekstui, negu aukštas.
Tai nėra galutiniai fasado dizaino variantai. Trikampio gale susiformavusi vieša erdvė jungiasi su gaisrinės aikšte. Norim sužinoti kryptį, kuria mums sukti.
L.Tuleikio skundas mums labai kenkia, nes projektuojame istorinėje aplinkoje. Pateiktas apžvalgos taškų planas- oficialiai galiojantis.
KLAUSIMAI
R.Palys: Kas rengė DP?
N.Valatkevičius: Roma Bernadišienė. Tas trikampis priekyje priklauso miestui.
R.Palys: Ar yra kliūčių tą trikampį užstatayti?
N.Valatkevičius: Ši žemė neparduodama.
L.Janušaitienė: Peržiūrėjau istorinę medžiagą: 19 a. pabaigoje ten buvo vienas bendras sklypas, o nuo tarpukario susiformavo 2 sklypai. Istoriniai ženklai rodo, kad trikampis galėtų būti ir užstatytas.
L.Tuleikis: Kokia jūsų architektūrinė koncepcija? Kaip pagrindžiate, kad Jūsų siūlomuose dviejuose variantuose, projektuojamuose pagal tą pačią programą, aukštų aukštis skiriasi 1,2 m?
Ar sklype išdėstytos parkavimo vietos įeina į jūsų skaičiuojamus parkavimo poreikius projektuojamam pastatui?
R.Adomaitis: Pirmame variante formuojamas „L“ formos užstatymo tipas, vertikalusis tūris traktuojamas kaip varpinė su apžvalgos aikštele. Antrame variante formuojamas stačiakampio užstatymo tipas. Tūrį skaidančios plokštumos atlieka skvero skulptūrų vaidmenį- laiptuojami tūriai.
Nemanau, kad šioje stadijoje prasminga kalbėti apie parkavimą - pristatome tūrių variantus.
G.Prikockis: Parkavimas yra labai svarbus.
R.Adomaitis: Antrame variante planuojama 2000 m2 naudingo ploto. Parkavimas buvo skaičiuotas 1 auto/ 25 m2.
1-me variante parkingas paslėptas pastato tūryje, tai lemia aukšto aukštį.
2-me variante parkingas požeminis ir antžeminis.
A.Karalius: Kokia pastato paskirtis?
R.Adomaitis: Biurai.
N.Stanionis: Prašau parodyti įvažiavimą į sklypą ir išvažiavimą.
R.Adomaitis: Galima įvaža ir iš Puodžių gatvės, ir iš Nemuno gatvės.
R.Palys: Kodėl nepasirinkote tarpinio aukštingumo?
R.Adomaitis: Toks aukštingumas neatspindi jokios koncepcijos. Jis- joks.
E.Barzdžiukas: Koks sklypo plotas ir užstatymo intensyvumas?
R.Adomaitis: Sklypo plotas – 9 arai, intensyvumas -7.25.
N.Valatkevičius: Galioja įstatymas, kad detalieji planai, atlikti prieš BP patvirtinimą, turi viršenybę prieš BP.
R.Palys: Kaip viešųjų laiptų linija santykiauja su pastato išklotine?
R.Adomaitis: (parodo).
V.Merkevičius: Pirmojo varianto aukštis viršija leidžiamą DP?
R.Adomaitis: Taip.
V.Merkevičius: Nemuno gatvėje yra vienos krypties eismas, jūsų siūlomas - kitos krypties. Ar šis pasiūlymas suderintas?
S. Vaičaitis: Taip.
Manau, kad ankstesnio posėdžio metu pirmininkaujančio L.Tuleikio elgesys buvo neetiškas - viešai parodyti jo studentų projektai Nemuno g. 3 - esą geresni už L.Adomaičio.
PASISAKYMAI
V.Stauskas: Manau, kad vertikalė nesvarstytina- reikėtų žemesnio tūrio. Siūlau daugiau dėmesio skirti fasadų architektūrai.
L.Tuleikis: Užsakovui siūlau pasinaudoti teise apskųsti, jei manote, kad pirmininkas elgėsi neetiškai. Tam architektų sąjungoje sukurta Profesinės etikos komisija. Be to, Architekto etikos kodekse sakoma, kad architektas negali imtis tokio darbo, kuriam atlikti trūksta jo kompetencijos. Šiuo konkrečiu atveju, panašu, kad taip ir nutiko.
Pateikta medžiaga neatspindi visų problemų, su kuriomis bus susidurta projektavimo metu, todėl profesionaliai svarstyti pateiktų variantų neįmanoma.
Pateiktoje medžiagoje pastatų vizualizacijose medžiai pridėti, o realybėje jų nėra. Medžiaga neatitinka tikrovės. Autorius medžiais paslepia esamus pastatus, nes jis nesupranta, kad tie esami pastatai yra svarbūs rodant jo projektuojamų pastatų santykį su aplinka.
Apžvalgos taškai taip pat parinkti netinkamai, taip, kad iš jų nesimato jo sklypo.
Pateiktame fotokoliaže, kurį autorius vadina išklotine, pateikti netikri pastatų aukščiai. Aukštesni už kitus pastatai vaizduojami žemesni ir tokioje situacijoje autorius drįsta užrašyti altitudes - net nesupranta, kad altitudės turi žymėti konkrečius aukščius.
Bokšto nebijočiau, bet norėtųsi plonesnio. Reikėtų eiti tūrio ploninimo keliu.
Vienintelė tinkama medžiaga, kuria papildytas šis pristatymas, tai krantinės išklotinė su altitudėmis – normalus rimtas brėžinys, bet autorius savo pristatyme teigia, kad jis nieko neparodo, tai vėl reiškia menką supratimą apie problematiką.
Bet kritikos neatlaiko pastato variantų aukšto aukščio pasirinkimas: 3.10 m ir 4.20 m. Laiptinės pateiktos be laiptų aikštelių. Automobiliai parkuojami tiesiai ant šaligatvio, užtveriant praėjimą pėstiesiems, neišlaikant reikalaujamų atstumų nuo pastato.
Akivaizdu, kad autorius nesupranta vietos problematikos, todėl ir neteikia tinkamos medžiagos.
A.Steponavičius (nuomonė, pateikta raštu): Projektui nepritariu, nes:
- aukštuminio pastato senamiestyje neturėtų būti,
- kontekstualaus aukščio pastatas turėtų būti perimetrinio užstatymo.
- architektūrinis sprendimas kelia daug abejonių.
N.Stanionis: Pritariu aukštesnio pastato idėjai. Pastato funkcionavimui reikalingas įvažiavimas iš K.Mindaugo prospekto, eismo reguliavimo, parkavimo pakeitimai. Siūlyčiau daugiau dėmesio atkreipti į K.Mindaugo ir Nemuno gatvių perimetrinį užstatymą ir pradėti nuo parkavimo konstravimo.
G.Prikockis: Aukštesnis tūris atrodo geriau. Nemuno gatvės užstatymas keičiasi labai pamažu - man neramu dėl Nemuno gatvės perspektyvos, todėl rekomenduočiau vystyti žemesnį variantą. Labai svarbus kampo užbaigimas.
R.Palys: Reikia pamatyti ženklus, kuriuos siunčia miestas. Svarbu pastato forma, o ne metrai. Pristatyta dėžė asketiška ir sausa. Žemesnis variantas mažiau kenkia, bet nieko ir neduoda. Siūlau nebijoti perimetrinio užstatymo, su pastatu eiti į smaigalį.
Nepritariu nė vienam pasiūlymui:
-visai nesuvoktas kontekstas,
-„smaigalys“ turi būti užstatytas,
-nesuformuota rotondinė aikštė,
-silpnas „laiptuotas“ 2 variantas,
-nereikia atsitraukti nuo užstatymo linijos.
V.Merkevičius: Manau, kad šioje vietoje galėtų atsirasti bokštas, gal net aukštesnis, tik pats tūris turėtų būti plastiškesnis. Aukštesnis tūris pasuktas ne ta kryptimi, jį turi formuoti krantinė ir Nemuno gatvė, tada jis įsikomponuotų į užstatymą. Būtina formuoti ir K.Mindaugo prospekto išklotinę, rasti optimalų parkavimo modelį, nes nuo to priklauso pastato dydis. Gal naudoti liftų sistemą, nes pateiktuose planuose daug pandusų.
Įvažiavimas, manau, galimas tik iš Nemuno gatvės pusės, o išvažiavimas - tik kairysis.
Vieną posėdį jau praradom. Juk susirenkam patarti, o ne ginčytis. Norėčiau ekspertams palinkėti daugiau geranoriškumo.
V.Kuliešius: 1.Sprendiniams trūksta kontekstualumo - neaiškūs užstatymo linijos pasirinkimo motyvai (kodėl atsisakoma perimetrinio užstatymo principo?). Trūksta urbanistinio integralumo. DP užstatymo zonos sprendinys optimalesnis nei pateiktas pasiūlymuose.
2. Pastatas bus matomas panoramose, iš įvairių apžvalgos taškų, todėl siūlomo pastato siluetas per grubus.
3. Abejotini parkavimo sprendimai (ties Nemuno gatve neišlaikomi reglamentų reikalavimai dėl atstumo nuo pastato).
4. Trūksta aiškios architektūrinės kompozicinės idėjos.
5. Aukštas tūris - ne yda, bet jo išraiška turėtų būti aukštos meninės kokybės.
A.Karalius (nuomonė, pateikta raštu): Projektas pataisytas. Nežymių pastabų turiu dėl tūrių ir aplinkos. Iš esmės pritarčiau „aukšto tūrio“ varianto vystymui, sutelpant į 22 m.
S.Juškys: Mano manymu, DP turėtų būti rengiamas iš naujo, kad išvengtume nereikalingų aikštelių. Vietoje to- perimetrinis užstatymas. Tai turėtų būti šio sklypo kodas. Abejotinos parkavimo galimybės. Manau, aukštingumas turėtų būti 4-5 aukštų. Lauko laiptai turėtų įaugti į pastato fasadą, tapti jo elementu.
Siūlau darbą svarstyti dar kartą.
E.Barzdžiukas: Pritariu 1 varianto tolimesniam vystymui, bet būtina patikslinti, kaip naujai projektuojamo pastato aukštesnė dalis įsikomponuoja į aplinką, žiūrint iš apžvalgos taško nuo Čiurlionio tilto, K.Mindaugo krantinės senamiesčio išklotinėje. Labai gerai, kad autorius pristatė išklotines, ypač, kai šalia yra senamiestis. Ši vieta - tarp senamiesčio ir naujamiesčio – labai sudėtinga. Svarbu, kad naujasis tūris neiškiltų agresyviai. Gal iškils tik laiptinė, pavyzdžiui.
Pritariu Vygintui, kad kolegoms reikėtų daugiau geranoriškumo.
G.Balčytis: Nors sklypas neužima trikampio tarp K.Mindaugo ir Nemuno gatvių, kokį nors raidos kelią šiai teritorijai reikėtų numatyti. Taip pat ir laiptams - jie betarpiškai „dalyvauja“ šioje teritorijoje. Gal virš jų galėtų atsirasti stogelis…
Šioje vietoje galėtų būti ir aukštas, ir žemas pastatas. Svarbu, kaip jis „kalbasi“ su aplinka. Pateikti variantai yra labai nekonkretūs, „kieti“.
Palaikyčiau žemesnį statinį, bet tikrai ne tokios estetikos ir išplanavimo.
Aukštasis variantas turėtų būti gerokai originalesnis bei konceptualesnis - išskirtinės architektūros.
G.Prikockis: Trumpai reziumuosiu: visi kritikavo architektūrinę išraišką, kontekstualumo stoką bei abejotiną parkavimą. 5 ekspertai pasisakė už aukštesnio tūrio vystymą, buvo pasiūlymų laikytis perimetrinio užstatymo. Gal galima būtų tikslinti sklypo ribas?
N.Valatkevičius: Savivaldybė trikampio sklypelio neparduos, nes vyksta žemės reforma. Yra galimybė įsigyti tą sklypą tik servituto teise - bet tai kryžiaus keliai.
R.Gudienė: Čia paveldo vieta - reikia atlikti analizes ir tyrimus. R.Rickevičienės tyrimas yra nepilnas. O urbanistinio tyrimo iš viso nėra - taigi nėra pagrindimo.
L.Janušaitienė: Vienoje iš vizualizacijų iš Aleksoto projektuojamas tūris patenka į Prisikėlimo bažnyčios apžvalgos zoną. Reikia žiūrėti, kad jis netaptų konkurentu bažnyčiai. Manau, kad svarbiausia - orientuotis į gaisrinės karnizą, o ne bokštelį, į perimetrinį užstatymą palei Nemuno gatvę, kur aukštingumas bus didinamas.
Manau, kad projektuojant istorinėje aplinkoje, turėtų egzistuoti kitos parkavimo normos - dažniausiai reikalingų rodiklių pasiekti tiesiog fiziškai neįmanoma.
R.Palys: Palaikau L.Tuleikį dėl to, kad nepateiktos gretimybės ir generalinis planas.
G.Prikockis: Manau, galiu konstatuoti, kad projektui iš esmės nebuvo pritarta. Siūlome, atsižvelgus į pastabas, darbą pristatyti rudenį.
NUTARIMAS
2.Pateiktiems ADMINISTRACINIO PASTATO SU KOMERCINĖMIS PATALPOMIS NEMUNO G. 3 PROJEKTINIAMS PASIŪLYMAMS(Statinio architektas: Rimas Adomaitis. Projektuotojas: UAB „Rastudija“. Istorine pažyma: Raimonda Rickevičienė. Statytojas: Saulius Vaičaitis) nepritarti. Rekomenduoti pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į pastabas:
2.1- Architektūrinis sprendimas kelia daug abejonių, (11 ekspertų).
2.2- Aukštas tūris - ne yda, bet jo išraiška turėtų būti išskirtinės architektūrinės kokybės, (6 ekspertai).
2.3- Kontekstualaus aukščio pastatas turėtų būti perimetrinio užstatymo, (6 ekspertai).
2.4 – Labiau į aplinką šioje vietoje įsilietų žemesnis tūris, (5 ekspertai).
2.5- Būtina rasti optimalų parkavimo modelį, nes nuo to priklauso pastato dydis, (4 ekspertai).
2.6- Visai nesuvoktas kontekstas, (4 ekspertai).
2.7- Nors sklypas neužima trikampio tarp K.Mindaugo ir Nemuno gatvių, raidos kelią šiai teritorijai reikėtų numatyti, o geriausia išeitis - prijungti prie esamo sklypo, (4 ekspertai).
2.8- Lauko laiptai turėtų įaugti į pastato fasadą, tapti jo elementu, (3 ekspertai).
Gintaras Prikockis
Jūratė Merkevičienė
