Miesto posėdžiai

Tikslinių teritorijų ribos sutampa su minimų seniūnijų ribomis. Integruotos teritorijos vystymo programas numatyta įgyvendinti  Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijų teritorijose, jose įvardinti investiciniai projektai tampriai siejasi ir su kitomis Kauno miesto savivaldybės strateginiuose dokumentuose patvirtintomis priemonėmis, numatytomis įgyvendinti susijusiose teritorijose. Programų projektai parengti konsultuojantis su institucijomis ir vietos bendruomenėmis.

KAUNO MIESTO ALEKSOTO SENIŪNIJOS VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS KOMPLEKSINĖS PLĖTROS  2014–2020 METŲ INVESTICINĖ PROGRAMA (Projektas)

ĮVADAS

Kauno miesto Aleksoto seniūnijos viešosios infrastruktūros kompleksinės plėtros 2014–2020 metų investicinės programos (toliau – programa) paskirtis – tinkamai valdyti urbanistinės plėtros procesus Aleksoto seniūnijoje, atnaujinant su problemomis susiduriančią seniūnijos viešąją infrastruktūrą, gerinti gyvenimo kokybę, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams buvusių pramoninių teritorijų erdves, didinant teritorijos investicinį patrauklumą bei tarptautinį konkurencingumą, sudarant sąlygas mokslo ir inovacijų plėtrai.

Programa parengta vadovaujantis:

Rengiamos 2014-2020 Nacionalinės plėtros programos  horizontaliuoju prioritetu „Regionų plėtra“, kuriam pasiekti numatomi du tikslai: užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą bei didinti teritorinę sanglaudą tarp regionų ir jų viduje, kur pagal pastarąjį numatomos įgyvendinti kompleksinio pobūdžio (URBAN tipo) priemonės.

Kauno regiono plėtros iki 2020 m. planu, patvirtintu Kauno regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužes 25 d. sprendimu Nr.1;

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242

Kauno miesto savivaldybės 2005 – 2015 m. strateginiu planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-10, atnaujinto Kauno miesto tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-9;

Kauno miesto savivaldybės 2010 - 2012 m. strateginiu veiklos planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-10;

Kauno miesto savivaldybės 2013 - 2015 m. strateginiu veiklos planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-106;

Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimo „Viešųjų paslaugų pasitenkinimo indekso nustatymas“, kuris vykdytas 2013 metais, rezultatais.

Įgyvendinant programą numatoma kompleksiškai plėtoti Aleksoto seniūnijos teritoriją atgaivinant buvusias pramonines teritorijas, neefektyviai išnaudotas ir visuomenės poreikiams nepritaikytas viešąsias erdves, atnaujinant viešąją infrastruktūrą, vykdant urbanistinės infrastruktūros plėtrą, optimaliai ją pritaikant verslo, mokslo ir technologijų plėtrai, gyventojų ir miesto svečių poreikiams.

Programa siekiama spręsti Aleksoto seniūnijos teritorijoje  esančias problemas, siekiant pašalinti jų buvimo priežastis, dėl kurių teritorija susiduria su specifinėmis plėtros problemomis, kas trukdo didinti teritorijos konkurencingumą, ekonomikos augimą ir užtikrinti gyvenamosios vietos patrauklumą.

Kompleksiškai plėtojant teritoriją padidės jos patrauklumas, gerės gyvenimo kokybė, teritorija taps patrauklesnė verslui ir investicijoms, padidės nekilnojamojo turto vertė atnaujintoje teritorijoje. 

ALEKSOTO SENIŪNIJOS SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖS PAGRINDINIAI DUOMENYS

 Aleksoto seniūnijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami statistiniai rodikliai, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Aleksoto seniūnijos  pateikta informacija.

Aleksoto seniūnija apima pietvakarinę  Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante Ją sudaro Aleksoto, Fredos (Žemosios ir Aukštosios),  Julijanavos, Jiesios, Narsiečių, Naugardiškės, Tirkiliškių, Kazliškių, Yliškių, Linksmadvario, Marvelės, Kazliškių bei I ir II Birutės dalys. Seniūnija išsidėsčiusi Nemuno slėnio aukštutinėje ir žemutinėje terasose. Abi seniūnijos dalis jungia Veiverių, Jiesios plentai, Europos prospektas, geležinkelis bei  funikulierius. Nuo kitų miesto dalių seniūnija atskirta Nemuno upe ir Jiesios bei Marvelės upeliais su giliais slėniais. Į seniūniją iš kitų miesto dalių galima patekti Vytauto Didžiojo, M.K. Čiurlionio, J. Radzinausko tiltais per Nemuną bei tiltu per Jiesią. Aleksoto pakraščiu eina Kauno - Šeštokų geležinkelis, bei Kauno tvirtovės geležinkelis iš Ž.Fredos į aukštutinę terasą.

Aleksotas įkurtas 1408 metais. Jis buvo žinomas Svirbigalos pavadinimu, kilusiu  nuo Svirbės upelio (jis yra po Veiverių gatve). Po 1795 metų padalinimo vietovė kartu su  Užnemune buvo  priskirta Prūsijai, vėliau – Varšuvos kunigaikštystei, dar vėliau Lenkijos karalystei Rusijos sudėtyje. Čia galiojo skirtingi įstatymai bei kalendorius, nei kitoje Nemuno pusėje, Kaune, kuris buvo Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto dalis.  Aleksote 19  a. pabaigoje buvo pastatyta dalis Kauno tvirtovės komplekso – štabas, centrinis įtvirtinimas, tiekimo sandėliai, fortai.  Aleksoto senoji dalis, 54 ha,  buvo prijungta prie Kauno 1919 m., likusi dalis – 1931 m. 1915 m. įrengtas  Aleksoto aerodromas, tarpukario metais Aleksote buvo pradėtas kurti Vytauto Didžiojo universiteto kompleksas  (pastatyti Fizikos-Chemijos fakulteto rūmai, deja, sugriauti karo metais, įrengtas Kauno botanikos sodas).

 Aleksoto seniūnijos teritorija 24 kv. km., tai sudaro  15,3%  Kauno miesto teritorijos. Aleksoto funkcinė struktūra – monofunkcinė: didžiausia dalis užstatyta mažaaukščiais gyv. namais, dalis -daugiaaukščiais gyv. namais (išsiskiria naujasis „Fredos miestelis“). Aleksote yra kultūrinės - rekreacinės teritorijos (VDU Kauno botanikos sodas, Naugardiškių, Antakalnio parkai), komercinės teritorijos (garsi Aleksoto turgavietė, prekybos centrai ir sandėliai), visuomeninės teritorijos (VDU Muzikos akademija, MTP „Technopolis‘), nemažą  dalį užima pramoninės teritorijos, dalis jų – apleistos. Aleksote yra 2  veikiantys aerodromai. Teritorijoje yra žydų kapinės H. ir O. Minkovskių g, Seniavos kapinės, rusų karo belaisvių, Fredos bei senosios Aleksoto kapinaitės. 

Aleksotas -   verslo, mokslo,  kultūros ir rekreacijos centras, patogus gyvenamasis rajonas, komercinių objektų vieta. Jame yra  daug potencialių plėtros  teritorijų, kol kas netinkamos paskirties ar apleistų dabar  (pramoninių, sandėlių  teritorijų, kurioms reikalinga konversija, dykrų).

Aleksoto svarbiausios  esamos ir potencialios viešosios erdvės:

Aleksoto funikulierius  ir apžvalgos aikštelė, iš kurios puikiai matosi Kauno senamiestis ir centras;

VDU Kauno botanikos sodas - mėgiama poilsio, ekskursijų bei švenčių vieta;

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – aviacijos, kitų techninių sporto šakų renginių vieta;

Kauno tvirtovės statiniai, dabar nepritaikyti lankymui, bet po konversijos gali būti tinkami lankyti, kaip pažintinis objektas;

Gyventojų skaičius - 21168 gyventojai, tai sudaro 6,4% Kauno m. gyventojų. Gyventojų tankumas seniūnijoje 2,4 karto mažesnis už Kauno m. gyventojų tankumą.

Aleksoto seniūnijoje registruotų bedarbių skaičius 2012 01 01  - 594, tai  2,86 % Kauno m. bedarbių. Registruotų bedarbių santykis su darbu aprūpintais gyventojais Aleksoto seniūnijoje 2012 m. pradžioje buvo 4,53 proc.  (Kauno mieste – 9,7 proc.).

Seniūnijos teritorijoje yra:

VDU padaliniai – Muzikos akademija ir Kauno botanikos sodas, Divizijos generolo S. Raštikio  kariuomenės mokykla, 2 vidurinės mokyklos, 1 pradinė mokykla, 4 vaikų darželiai-lopšeliai, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 4 - V. Kudirkos bibliotekos filialai, katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia. Gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos netenkina vietos gyventojų  (trūksta vaikų darželių-lopšelių).

Seniūnijos teritorijoje veikia mokslo technologijų parkas „Technopolis“, kurio dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė, Kauno technologijos universitetas ir Kauno pramonės prekybos ir amatų rūmai.

Aleksoto aerodromas - S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas– seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Rytų Europoje, įkurtas 1915 m. Greta jo,  Aukštojoje Fredoje  yra lėktuvų nusileidimo aikštelė, dabar naudojama Kauno aviacijos gamyklos, UAB „Helisota“ ir Lietuvos karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo tarnybos.

Seniūnijoje yra nemažai patrauklių turistinių objektų. Tai VDU Kauno botanikos sodas, kurį aplanko apie 50000 lankytojų per metus, aviacijos muziejus  (16000-17000 lankytojų per metus), Aleksoto funikulierius ir apžvalgos aikštelė su puikia panorama į senamiestį (35000 turistų per metus), Jiesios piliakalnis (Napoleono kalnas), Jiesios ir  Marvelės upeliai su nuostabiais šlaitais ir slėniais, carinės Rusijos laikų Kauno tvirtovės  pastatai bei geležinkelis, vingiuojantis Aleksoto šlaitais.

Seniūnijoje yra 4031 gyvenamasis namas, iš jų  - tik 213 daugiabučių. Didelė dalis namų  (1329)  neprijungta prie centralizuoto  vandentiekio ir nuotekų. Tai svarbiausia seniūnijos inžinerinė problema.

Gatvių ilgis Aleksoto seniūnijoje  – 148,7 km, t. y. 18,3 % Kauno m. gatvių tinklo ilgio, iš jų su asfalto danga – 72,2 km, t. y. 48,6 % seniūnijos teritorijos gatvių ilgio. Bazinė infrastruktūra išvystyta nepakankamai, esama  - stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Trūksta mašinų stovėjimo aikštelių, prasta gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, nepakankamai sutvarkytos viešosios erdvės. Neišvystytas viešasis transportas, todėl sunku patekti į J. Dobkevičiaus vid. mokyklą, pasiekti Tirkiliškių pradinę mokyklą, Tirkiliškių darželį, pirminės sveikatos priežiūros centrą „Sveikatos ratas“ (Tirkiliškių g.). Marvelė nesujungta jokiu transportu su Aleksoto centru. Šaligatviai įrengti tik 5-iose gatvėse, visai nėra dviračių takų.

Dėl didžiųjų pramonės įmonių iškėlimo ir nuotekų tinklų plėtros pagerėjusi seniūnijos ekologinė būklė. Ištuštintas ir utilizuotas liuminiscensinių lempų ir gyvsidabrio turinčių gaminių sandėlys Alyvų g. 1. Marvelėje pastatyti Kauno  nuotekų valymo mechaniniai ir biologiniai valymo įrenginiai, 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu ES paramos lėšomis išvalyta ir sutvarkyta buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija.

Aleksoto seniūnijoje veikia 900 įmonių.

2010 m. vienam Aleksoto seniūnijos gyventojui teko 59151 tūkst.Lt materialinių investicijų, tai sudarė 6 % visų Kauno miestui tenkančių investicijų.

Siekiant didinti šiuo metu nepakankamą gyventojų verslumą ir gerinti investicinį teritorijos patrauklumą, būtina išnaudoti seniūnijos viešųjų erdvių ir buvusių pramoninių teritorijų potencialą, pritaikant jį verslo, mokslo ir technologijų plėtrai, gyvenimo kokybei gerinti.

Siekiant didinti gyventojų verslumą ir gerinti investicinį teritorijos patrauklumą, būtina išnaudoti seniūnijos viešųjų erdvių ir konvertuojamų pramoninių teritorijų investicinį potencialą. Siekiant didinti teritorijos patrauklumą bei jos ekonominę vertę, būtina geriau išnaudoti Aleksoto geografinę padėtį, istorinę vertę, patrauklumą, esamą infrastruktūrą ir susiformavusius traukos centrus. Siekiant demografinių pokyčių, gyventojų amžiaus jaunėjimo svarbu sudaryti patrauklias sąlygas jaunimui veikti, kurti ir gyventi. Jaunimo įtraukimas į vystomus verslus, vietų, skirtų ir patrauklių jauniems žmonėms, sukūrimas leistų padidinti teritorijoje kuriamą pridedamąją vertę, gerintų demografinius rodiklius. Todėl Investicijų programoje siūlomi plėtoti investicijų projektai  yra nukreipti šių trijų pagrindinių tikslų pasiekimui – teritorijų konversijai, sąlygų verslui gerinti ir jaunimui veikti sudarymas.

Kauno miesto Aleksoto mikrorajone yra buvusių pramoninių zonų, kurias atitinkamai parengus, tokiu būdu gerinant verslo aplinkos sąlygas Kauno mieste, galima pritraukti daugiau verslo bendruomenės atstovų, jaunų specialistų ir įtvirtinti žinių, aukštųjų technologijų branduolio formavimą šiame regione.

Buvusioje „Mėsos kombinato“ teritorijoje ir aplink ją yra susitelkusi didelė verslo bendruomenė, taip pat yra įsikūręs mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“, vienijantis aukštųjų technologijų, inovacines įmones, todėl tikslinga sudaryti palankesnes sąlygas verslo, mokslo ir technologijų sinergijos aktyvinimui,  formuojant sumanų regioną, miestą (angl. Smart city), kuriame telkiama verslo bendruomenė generuotų papildomas pajamas ir pridėtinę vertę ne tik Aleksotui, bet ir Kauno miestui.

Viena iš galimybių, buvusioje pramonės teritorijoje - įgyvendinti verslo inkubatoriaus projektą. Verslo inkubatorius – tai viešoji įstaiga, kurios tikslas skatinti ir įvairiomis priemonėmis didinti verslumą regione, taikyti priemones jaunimo užimtumo didinimui, jame inkubuojamos įmonės kurtų eksportui tinkamus produktus, teiktų aukštos pridėtinės vertės paslaugas,  įgyvendintų mokslo išradimus ir technologines naujoves. Verslo inkubatoriaus veikla ypač patraukli jaunam verslui. Sukurta infrastruktūra skatintų jaunimo verslumą ir užimtumą, įsikūrusios įmonės sukurtų papildomas darbo vietas vietos bendruomenės nariams, Kauno miesto gyventojams.

Julijanavos g. 1 pramoninėje buvusių  „Mėsos kombinato“ valymo įrenginių  6 ha teritorijoje, kuri buvo sutvarkyta ES SF lėšomis 2007-2013 metų laikotarpiu, būtų vystomas verslo inkubatoriaus projektas. Šioje teritorijoje būtų galima pastatyti verslo inkubatoriaus pastatus, įrengti inžinerinę infrastruktūrą, koncentruojant kritinę verslo bendruomenės masę šioje teritorijoje, aplink kurią jau šiuo metu yra nemaža verslo koncentracija.  Preliminariai skaičiuojant galėtų būti sukurta iki 1300 darbo vietų. Verslo inkubatoriaus idėjai realizuoti būtų galima pritraukti ir privačias investicijas.

      Aleksotas turi galimybes tapti rajonu, kuriame harmoningai derėtų pramoninės zonos, urbanizuotos viešosios erdvės, turizmo ir rekreacijos objektai. Šiuo metu viešosios erdvės Aleksote nėra išvystytos ir pritaikytos visuomenės poreikiams. Nemunas yra didelė vertybė, sudaranti puikias galimybes miesto prie upės įvaizdžiui kurti. Kairiąją Nemuno pakrantę pertvarkius kaip viešąją erdvę, būtų sudarytos palankios galimybės viešųjų erdvių plėtojimui Aleksoto ir Fredos pusėje. Nemuno pakrantės sutvarkymas Aleksoto pusėje numatomas viename iš siūlomų kompleksinių projektų. Siekiant pritaikyti darnios plėtros principus, būtų optimalu sujungti lėšas ir pastangas, kad kairysis Nemuno krantas, pradedant nuo Vytauto Didžiojo tilto, taptų vientisa harmoninga rekreacine poilsine zona, kurioje puikiai derėtų  numatomi statyti Kauno Kongresų Koncertų Rūmai, pakrantės promenada su pėsčiųjų ir dviračių takais, automobilių stovėjimo aikštelės, patogi dviratininkų ir pėsčiųjų jungtis su Nemuno sala (pėsčiųjų tiltas), kuri galėtų iš esmės spręsti miesto centro pralaidumo problemas. Kairiojo Nemuno kranto sutvarkymas galėtų siekti iki pat Jiesios piliakalnio, svarbaus  turizmo objekto, kurį taip pat siūloma kompleksiškai sutvarkyti.

Aleksote esančio geografinio centro Europos pr. ir Veiverių g. sankryžos aplinkoje tikslinga suformuoti viešąją erdvę - centrinę Aleksoto aikštę. Tam tiktų 3 ha teritorija, kurioje yra buvę sovietų armijos kultūros namai Europos pr. 107. Tam reikalinga rekonstruoti apgriuvusį pastatą ir pritaikyti jį multifunkcinei Aleksoto bendruomenės veiklai, aplink pastatą formuoti centrinę Aleksoto aikštę su sporto ir žaidimų aikštelėmis, stacionaria lauko scena. Tai suteiktų galimybę  skirtingo amžiaus kategorijų žmonėms įdomiai leisti laisvalaikį, užsiimti savanoriška veikla, stiprinti gyventojų pasididžiavimą savo rajonu.

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Programos tikslas – didinti Aleksoto seniūnijos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą išnaudojant turimą potencialą  siekiant tapti Kauno miesto traukos centru.

 Programos uždaviniai:

1. kompleksiškai atnaujinti Aleksoto seniūnijos viešąsias erdves ir infrastruktūrą, buvusias pramonines teritorijas, siekiant padidinti teritorijos konkurencingumą, investicinį patrauklumą bei  gyvenimo kokybę;

2. atnaujinti Aleksoto seniūnijos kultūrai, poilsiui ir rekreacijai skirtų zonų infrastruktūrą

SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

 Programos  tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai) yra:

1.   Metinis materialinių investicijų vienam gyventojui Aleksoto seniūnijoje padidėjimas lyginant su materialinėmis investicijomis vienam Kauno miesto gyventojui prieš ir po Programos įgyvendinimo;

2. Įgyvendintų kompleksinės plėtros projektų skaičius;

3. Viešosios ir gyvenamosios aplinkos vertinimo pagerėjimas (gyventojų nuomonių tyrimas).

Programos nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai) yra:

1-o  programos uždavinio:

Aleksoto seniūnijos teritorijos, kurioje kompleksiškai atnaujinta viešoji infrastruktūra ir aplinka, dalies pokytis (procentais);

Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus Aleksoto seniūnijos teritorijoje pokytis (procentais).

2-o programos uždavinio:

 Aleksoto seniūnijos teritorijos, kurioje kompleksiškai atnaujinta kultūrai, poilsiui ir rekreacijai skirta infrastruktūra ir aplinka, dalies pokytis ( procentais).

Aleksoto seniūnijos VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS kompleksinės plėtros 2014-2020 metų investicinės programos įgyvendinimo priemonių planas

*Prioritetai: Labai aukštas - LA

                                 Aukštas – A

               Vidutinės svarbos - VS

KAUNO MIESTO ŽALIAKALNIO SENIŪNIJOS VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS  KOMPLEKSINĖS PLĖTROS 2014-2020 METŲ INVESTICINĖ PROGRAMA (Projektas)

ĮVADAS

Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos viešosios infrastruktūros kompleksinės plėtros 2014–2020 metų investicinės programos (toliau – programa) paskirtis – tinkamai valdyti urbanistinės plėtros procesus Žaliakalnio seniūnijoje, atnaujinant su problemomis susiduriančią seniūnijos viešąją infrastruktūrą, gerinti gyvenimo kokybę, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams buvusių pramoninių teritorijų erdves, didinant teritorijos investicinį patrauklumą bei tarptautinį konkurencingumą.

Programa parengta vadovaujantis:

Rengiamos 2014-2020 Nacionalinės plėtros programos  horizontaliuoju prioritetu „Regionų plėtra“, kuriam pasiekti numatomi du tikslai : užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą bei didinti teritorinę sanglaudą tarp regionų ir jų viduje, kur pagal pastarąjį numatomos įgyvendinti kompleksinio pobūdžio (URBAN tipo) priemonės.

 Kauno regiono plėtros iki 2020 m. planu, patvirtintu Kauno regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužes 25 d. sprendimu Nr.1;

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242

Kauno miesto savivaldybės 2005 – 2015 m. strateginiu planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-10, atnaujinto Kauno miesto tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-9;

Kauno miesto savivaldybės 2010 - 2012 m. strateginiu veiklos planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-10;

Kauno miesto savivaldybės 2013 - 2015 m. strateginiu veiklos planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-106;

Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimo „Viešųjų paslaugų pasitenkinimo indekso nustatymas“, kuris vykdytas 2013 metais, rezultatais. Įgyvendinant programą numatoma kompleksiškai plėtoti Žaliakalnio seniūnijos teritoriją atgaivinant buvusias nesutvarkytas pramonines teritorijas, neefektyviai išnaudotas  bei visuomenės poreikiams nepritaikytas viešąsias erdves, atnaujinant viešąją infrastruktūrą, vykdant urbanistinės infrastruktūros plėtrą, optimaliai ją pritaikant gyventojų ir miesto svečių poreikiams.

      Kompleksiškai plėtojant teritoriją padidės jos patrauklumas, gerės gyvenimo kokybė, teritorija taps patrauklesnė verslui ir investicijoms, padidės nekilnojamojo turto vertė atnaujintoje teritorijoje.

Plėtojant ir atnaujinant viešąsias erdves, būtų modernizuoti esami ir  sukurti nauji traukos centrai, pagerinantys gyvenimo kokybę ir sudarantys sąlygas plėtoti su gyventojų bei miesto svečių poreikių tenkinimu susijusį paslaugų verslą.

ŽALIAKALNIO SENIŪNIJOS SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖS PAGRINDINIAI DUOMENYS

 Žaliakalnio seniūnijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami statistiniai duomenys, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Žaliakalnio seniūnijos  pateikta informacija.

 Žaliakalnio  rajonas yra prijungtas prie Kauno miesto 1919 m.  Jis išaugo  1920 - 1940 metais kaip Kauno miesto centrinės dalies tąsa. Dalis jo suplanuota, laikantis P. M. Frandseno ir A.  Jokimo parengto ir 1923 m. patvirtinto miesto plano, kita dalis suplanuota kitų autorių.

 Žaliakalnio seniūnijos teritorija 7,35 kv. km., tai sudaro  4,7% Kauno miesto teritorijos. Žaliakalnio funkcinė struktūra – įvairi: prie pagrindinių gatvių (Savanorių ir kt.) – polifunkcinė,  kita dalis monofunkcinė: didelė dalis užstatyta mažaaukščiais gyv. namais, dalis teritorijos yra rekreacinė, nedidelė dalis – karinės ir pramoninės teritorijos. Tai viena iš patraukliausių  gyventi miesto dalių. Žaliakalnyje yra visoje šalyje žinomi objektai : paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, sporto halė, Ąžuolyno parkas. Žaliakalnį kerta svarbi miesto magistralinė trasa – Savanorių prospektas, taip pat kitos svarbios  Parodos, K. Petrausko gatvės,  Vydūno alėja, Radvilėnų plentas. Žaliakalnį  su miesto centru jungia 10 laiptų bei funikulierius.

Žaliakalnyje yra gausu miesto svarbos esamų ir plėtotinų viešųjų erdvių ir  teritorijų:

Sporto: S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir sporto halės erdvė, P. Vileišio aikštės, su ledo arena, futbolo ir lengvosios atletikos maniežais erdvė;

Kultūros:  Kristaus Prisikėlimo šventovės aikštė, Kauko laiptų baseino zona, Sporto gatvė;

Rekreacijos ir  gamtos apsaugos: Ąžuolyno parkas. Jam suteiktas NATURA 2000 teritorijos statusas dėl jame besiveisiančio Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita);

Pramonės: buvusi metalo apdirbimo gamykla „Koordinatė“ prie Savanorių prospekto (reikalinga konversija),  buvusi radijo gamyklos „Banga“ teritorija (šiandien įvykdyta dalinė konversija), Krašto apsaugos:  karinė teritorija prie Radvilėnų  plento (reikalinga konversija).

Visos viešosios erdvės  yra ir memorialinės, susietos su miesto raidos svarbiais etapais, nors kai kurių jų paskirtis ilgainiui pasikeitė (P. Vileišio aikštė).

Gyventojų skaičius - 25734 gyventojai, tai sudaro 7,8% Kauno m. gyventojų. Gyventojų tankumas seniūnijoje 1,7 k didesnis už Kauno m. gyventojų tankumą.

 Žaliakalnio seniūnijoje registruotų bedarbių skaičius 2012 01 01 buvo 216, tai 1,04 % Kauno m. bedarbių. Registruotų bedarbių santykis su darbu aprūpintais gyventojais Žaliakalnio seniūnijoje 2012 m. pradžioje buvo 1,35%  (Kauno mieste – 9,37 proc.).

Seniūnijos teritorijoje yra:

1 universitetinė aukštoji  mokykla, 1 gimnazija, 2 vidurinės, 1 pagrindinė ir 2  pradinės mokyklos, 1 darželis-mokykla, 4 papildomo ugdymo įstaigos,  11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, cerkvė, policijos nuovada, 31 Žaliakalnyje įsikūrusių nevyriausybinių organizacijų būstinės, turgavietė, Žaliakalnio sveikatos priežiūros centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė „Kauno klinikos“, 2 pašto skyriai, Lengvosios atletikos maniežas, Dariaus ir Girėno sporto kompleksas su sporto hale, Futbolo  maniežas ir aikštė su dirbtine danga, Lengvosios atletikos maniežas, „Ąžuolyno“ teniso kortai, žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ (ledo arena),  Lietuvos sporto universitetas.

Vis dėlto Žaliakalnyje nepakankamai  išplėtotas stambesnių komercinių, o taip pat socialinių bei kultūrinių objektų tinklas, trūksta neužstatytų sklypų statyti naujiems socialiniams objektams.

Žaliakalnio seniūnijoje veikia 630 įmonių.  2010 m. vienam Žaliakalnio seniūnijos gyventojui teko 71923 tūkst. Lt materialinių investicijų, tai sudarė 7,2 % visų Kauno miestui tenkančių investicijų.

Pagal gyventojų tankumą ir išaugusią teritorijos svarbą teritorijos bazinė infrastruktūra išvystyta nepakankamai, esama stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Seniūnijos teritorijoje yra 160 gatvių, kurių ilgis – 81,3 km, t. y. 10 % Kauno m. gatvių tinklo ilgio, iš jų  su danga – 80 km, t. y. tai 98,4 % seniūnijos teritorijos gatvių ilgio.  Gatvių tinklas tankus, tačiau didžioji dalis gatvių siauros, nepritaikytos didesniems eismo srautams. Trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta kiemų, gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, neįrengtos arba nepakankamai sutvarkytos viešosios erdvės.

Žaliakalnio seniūnijoje, remiantis Aplinkos monitoringo duomenimis, yra vienas didžiausių oro užterštumas mieste, kadangi ne visoje teritorijoje įrengta lietaus ir buitinių nuotekų sistema, kas teršia gruntą bei paviršinius ir gruntinius vandenis, dideli tranzitinio transporto srautai nepritaikytose gatvėse.

Atlikta apklausa rodo, kad gyventojai iš dalies pelnytai skundžiasi dėl vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštelių, apšviestų aikštelių stokos,  pasigenda dviračių takų, taip pat skundžiamasi, kad tie minėto tipo objektai, kurie jau egzistuoja nuo seno, šiandien yra apgailėtinos būklės, apleisti, nesuremontuoti.

Siekiant didinti šiuo metu nepakankamą gyventojų verslumą ir gerinti investicinį patrauklumą, būtina išnaudoti seniūnijos viešųjų erdvių ir konvertuojamos buvusios pramoninės teritorijos (radijo gamyklos „Banga“ teritorija) investicinį potencialą. Siekiant didinti teritorijos patrauklumą bei jos ekonominę vertę, būtina geriau išnaudoti Žaliakalnio geografinę padėtį, istorinę vertę, patrauklumą, esamą infrastruktūrą ir susiformavusius traukos centrus. Svarbu sudaryti patrauklias sąlygas jaunimui veikti, kurti ir gyventi. Jaunimo įtraukimas į vystomus verslus, vietų, skirtų ir patrauklių jauniems žmonėms, sukūrimas leistų padidinti kuriamą pridedamąją vertę, gerintų demografinius rodiklius. Todėl Investicijų programoje siūlomi plėtoti investicijų projektai  yra nukreipti šių trijų pagrindinių tikslų pasiekimui – buvusios pramoninės teritorijos konversijai, sąlygų verslui gerinti ir jaunimui pritraukti sudarymas.

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Programos tikslas – didinti Žaliakalnio seniūnijos, Kauno miesto traukos centro, konkurencingumą ir investicinį patrauklumą išnaudojant turimą potencialą.

 Programos uždaviniai:

1. kompleksiškai atnaujinti Žaliakalnio seniūnijos viešąsias erdves ir infrastruktūrą, siekiant padidinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą;

2. kompleksiškai atnaujinti Žaliakalnio seniūnijos poilsio, sporto ir rekreacinių  zonų infrastruktūrą.

SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

 Programos  tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai) yra: 

1. Metinis materialinių investicijų vienam gyventojui Žaliakalnio seniūnijoje padidėjimas lyginant su materialinėmis investicijomis vienam Kauno miesto gyventojui;

2. Įgyvendintų kompleksinės plėtros projektų skaičius;

3. Gyvenamosios aplinkos vertinimo pagerėjimas (gyventojų nuomonių tyrimas).

Programos nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai) yra:

1-o  programos uždavinio:

Žaliakalnio seniūnijos teritorijos, kurioje kompleksiškai atnaujinta viešoji infrastruktūra ir aplinka, dalies pokytis (procentais);

2-o programos uždavinio:

 Žaliakalnio seniūnijos teritorijos, kurioje kompleksiškai atnaujinta gyventojų poilsiui, sportui  ir rekreacijai skirta infrastruktūra ir aplinka, dalies pokytis (procentais);

Žaliakalnio seniūnijos teritorijoje, kurioje kompleksiškai atnaujinta gyventojų poilsiui, sportui  ir rekreacijai skirta infrastruktūra ir aplinka, įvykusių kultūros, sporto ir pramoginių renginių skaičiaus pokytis (procentais).

Žaliakalnio seniūnijos VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS kompleksinės plėtros 2014-2020 metų investicinės programos įgyvendinimo priemonių planas

*Prioritetai: Labai aukštas - LA

                   Aukštas – A

   Vidutinės svarbos - VS

Su Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijomis tampriai susijusios gretimos Centro, Vilijampolės seniūnijos, kuriose yra esminiai miesto traukos bei  nacionalinės svarbos objektai, pėsčiųjų gatvės ir gatvės vedančios į tikslines teritorijas.  Žemiau pateikiamas susijusiose teritorijose numatomų sektorinių projektų priemonių planas, kurio įgyvendinimas 2014-2020 metų finansiniame periode įgalintų  pasiekti miesto tvarios plėtros rezultatą ir sinergiją.                    

SUSIJUSIOS TERITORIJOS VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS

kompleksinės plėtros 2014-2020 metų  SEKTORINIAI PROJEKTAI

*Prioritetai: Labai aukštas - LA

                              Aukštas – A

               Vidutinės svarbos - VS