„Perpardavimas“ abipus galerijos sienų 1

Tomas Pabedinskas
www.kamane.lt, 2014-07-07
Donatas Stankevičius. „Reselling“

Menas, kuris nesukuria jokio materialaus produkto, o tik naujas prasmes ar kitokio kūrybos suvokimo aplinkybes, šiandien tikrai nėra naujiena. Jau šimtmetį besitęsiančią tokio meno istoriją galima nužymėti visiems gerai pažįstamomis gairėmis – nuo XX a. pradžios Marcelio Duchamp‘o „ready-mad‘ų“ ir jo garsiojo „Fontano“ iki šiuolaikinių menininkų, pasisavinančių (ar, kitaip tariant, aproprijuojančių) ir kūrybiniams projektams panaudojančių atvaizdus iš virtualios interneto erdvės. Skirtingais laikotarpiais tokia kūrybinė taktika remiasi iš esmės tuo pačiu rekontekstualizavimo principu – objektų, atvaizdų ar kitų sociokultūrinių ženklų perkėlimu iš vieno jų suvokimo konteksto į kitą. Žinoma, palyginimas labiau tinka pačiam kūrybos metodui, nes jo motyvai ir rezultatai šiandien jau visai kiti nei, pavyzdžiui, dada laikais. Šiandienos meno kontekste, kuriame avangardo (ar tiesiog naujumo ir originalumo) sąvokos dažnai atrodo kaip negyvybingas praėjusio amžiaus reliktas, re-kontekstualizavimu nesiekiama šokiruoti publikos. Siekiamybė šiandien yra jau kita – sukurti kritinę distanciją nuo reprezentuojamos tikrovės ir provokuoti sąmoningą suvokėjo žvilgsnį į savo paties realybę bei meną.

Panašūs tikslai apibrėžia ir Donato Stankevičiaus vykdomo projekto „Reselling“ (liet.- „Perpardavimas“) idėją. Autorius turguje fiksuoja ir estetiniu, ir materialiu požiūriu menkaverčius objektus – populiariosios kultūros ikonas ar tiesiog daiktus, kurie kažkuriuo greito vartojimo momentu tapo nebereikalingi jų savininkams. Tokią turgaus aplinką fotografas įamžina nesiekdamas estetinėmis priemonėmis,  subjektyviu autoriniu požiūriu ar kitais būdais sukurti atvaizdų pridėtinės vertės. Fotografija, kaip medija, neleidžianti apčiuopti atvaizdo originalo („vintažinius“ atspaudus palikime jų mitą puoselėjančiai meno rinkai), taip pat nepretenduoja į vertingo materialaus meno kūrinio statusą. Pastarąjį autorius dar labiau „įžemina“, nuotraukas įrėmindamas į tame pačiame turguje pirktus kičinius rėmelius. Prisidengęs objektyvumą, nešališką fiksavimą ir atsisakymą vertinti deklaruojančia vaizdine fotografijų forma, D. Stankevičius „kalba“ per objektų pasirinkimą. Nors nepretenzinga nuotraukų estetika perteikia tariamai nediskriminuojantį fotografo žvilgsnį, tačiau fotografijose įamžinti objektai neleidžia naiviai tikėti autoriaus atsiribojimu nuo subjektyvaus požiūrio. Atvaizduose matomi daiktai atrodo per daug ikoniški, o jų deriniai – perdėm daugiaprasmiai bei ironiški, kad galėtų būti užfiksuoti fotografui nedalyvaujant žaidimuose sociokultūrinių ženklų prasmėmis.

Tai tarsi autoriaus komunikacija su žiūrovu, kurioje jie vienas kitą turėtų suprasti „iš pusės žodžio“. Tačiau tokio „bendravimo“ teikiamą malonumą galima pajusti tik gerai išmanant jo taisykles, kurias bendru susitarimu nustato šiuolaikinio meno lauko dalyviai ir (plačiąją prasme) įteisina jame veikiančios institucijos. Paradoksalu, tačiau čia priimama ir drauge „padaroma nekenksminga“ net pačią meno sampratą ir meno rinkos veikimo principus kritikuojanti kūryba. Kaip tik šia kritika ir užsiima D. Stankevičius. Kvestionuodamas aukštojo meno statusą „per se“ autorius provokuoja atkreipti dėmesį ne tik į meno percepcijos netikėtoje banalioje erdvėje galimybę arba neįmanomumą, bet tarsi ir patvirtina nuostatą, kad tai, kas yra menas, dažniausiai tėra susitarimo ir nuostatų reikalas, kuris gan lengvai kinta, – rašoma projekto „Reselling“ anotacijoje. Štai kodėl iš pirminio (turgaus) konteksto perkelti į meno plotmę kičiniai vaizdai bei objektai įgyja simbolinę vertę ir keičia savo prasmę. Meno suvokimo plotmėje ir parodinėje erdvėje dar labiau išryškėja populiariosios kultūros artefaktų banalumas – būdami „ne savo vietoje“[i] jie atskleidžia ir kasdienio gyvenimo, ir pagal savo paties taisykles veikiančio uždaro meno lauko absurdą. Galbūt kaip tik ši dabarties meno kontekste beveik privaloma kritinė nuostata ir „žinovo“ akiai maloni ironija buvo viena priežasčių, dėl kurių projektą „Reselling“ tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ pristačiusi Kauno galerija „Post“ žiūrovų buvo išrinkta geriausia.

Kita vertus, numatomas projekto tęsinys, atrodo, peržengs konceptualių ir dažnai ironiškų šiuolaikinio meno žaidimų aikštelės ribas ir priartės prie bendruomenės menų srities, kur už kūrybinius svarbesni socialiniai tikslai. Projekto autorius žada savo darbus „grąžinti“ atgal į turgaus aplinką ir pabandyti juos parduoti kaip meno kūrinius. D. Stankevičiaus teigimu, teisingiausias būdas kalbėti apie meną [su turgaus lankytojais] – tai kalbėti apie rinką – meno rinką. Tokiu būdu fotografas tikisi lavinti su meno pasauliu sąlyčio neturinčią bendruomenę ir kurti šio proceso videodokumentaciją, kuri vėliau turėtų tapti dalimi „Reselling“ projekto. Ankstesnės D. Stankevičiaus kūrybos kontekste (benamiams šunims skirta fotografijų serija „Niekieno šuo“, dalyvavimas tarptautiniame projekte „Made Corrections“, kuris buvo įgyvendintas Kauno nepilnamečių pataisos namuose) jo naujausio darbo socialinis angažuotumas neatrodo netikėtas. Tačiau šį kartą į žmones, neturinčius glaudesnio santykio su menu, bus kreipiamasi ne lengvai suprantama socialine reklama ar siekiant bendruomenės įsitraukimo į kūrybos procesą, bet rafinuota šiuolaikinio meno kalba. Todėl sąlytis su nuo meno nutolusia bendruomene, atrodo, bus labiau nenuspėjamas nei ankstesniuose projektuose. Drauge galima atkreipti dėmesį ir į kitą šio socialinio eksperimento pusę – jei kūriniai, migruodami atgal į „laisvąją rinką“, prarastų meno erdvėse sukauptą simbolinį kapitalą, įdomu būtų ne siekti vienos visuomenės grupės edukacijos, bet ir tyrinėti skirtingose socialinėse terpėse galiojančių vertybių ir kuriamos vertės reliatyvumą.

______________

[i] Čia galima prisiminti Tado Šarūno fotografijų seriją „Savo vietoje“, kurioje banalūs kasdienybės objektai ir „paprasti“ žmonės, įamžinti sau įprastoje aplinkoje, kitaip nei D. Stankevičiaus fotografijose, teigė „mažų ir asmeniškų dalykų svarbą didžiųjų užmojų laikais“.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*