Lankomės Kauno medinukuose: Juozo Gruodžio memorialinis muziejus 0

Asta Raškevičiūtė
www.kamane.lt, 2014-10-20

XX a. pirmoje pusėje Kaune plito įvairių tipų medinių namų statyba – nuo nedidelių, mažai dekoruotų, vienaukščių, sodybinio tipo, miestietiškų namų iki puošnių vilų, erdvių vasarnamių. Medinukus statydinosi ne tik paprasti miestiečiai, bet ir to meto Kauno inteligentija. Pasiturinčiųjų namai dažniausiai išsiskirdavo iš bendro konteksto: pasižymėjo įdomesnėmis, originaliomis formomis, todėl iki šiol yra svarbi Kauno architektūros dalis. Ne viename tarpukario inteligentams priklausiusiame name šiandien gyvena jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Žemuogių g. 2, kadaise Šaulių sąjungos vado adjutanto Antano Gedmanto statytame name tebegyvena jo įpėdiniai. 1925 m. statytas Antano Jokimo gyvenamasis pastatas taip pat priklauso šio žymaus architekto artimiesiems. Pasigrožėti tokių namų eksterjeru gali kiekvienas, tačiau dėl privačios nuosavybės, pastatų interjerų detalės visuomenei dažnai nėra prieinamos. Kitokia situacija su žymiems Lietuvos veikėjams priklausiusiais mediniais pastatais, kurių paskirtis – visuomeninė. Pavyzdžiui, B. Sruogos g. 21 esantys Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, J. Zikaro g. 3 – garsiojo skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinis muziejus. Juose apsilankyti verta ne tik norintiems apžiūrėti ekspozicijas, tačiau ir besidomintiems tarpukario medinių pastatų ypatybėmis, kambarių išdėstymu, interjero deatalėmis.

Felikso Vizbaro  projektas

Vienas iš lankytojams skirtų tarpukario medinukų stovi atokiau miesto centro, kalvos papėdėje, Salako g. 18. Tai garsiam Lietuvos kompozitoriui Juozui Gruodžiui priklausęs namas. Šiuo metu jame įrengtas memorialinis muziejus, pavadintas kompozitoriaus vardu. J. Gruodis su žmona name gyveno nuo 1932 m. iki mirties – 1948 m. S. Gruodienei 1969 m. paskirtas butas Kęstučio gatvėje, o namas atiteko Kauno miesto DŽDT VK (Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto) Kultūros skyriui. Kurį laiką pastate veikė muzikinė biblioteka. 1974 m. čia įkurtas memorialinis muziejus, o pats namas suremontuotas. Nuo 1993 m. pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Savo atsiminimuose kompozitoriaus žmona Stasė Gruodienė pasakoja, kad 1924 m. ji su vyru apsigyveno Kauno Senamiestyje, mažame, nejaukiame bute. Todėl išaušus pavasariui naujakuriai  stengdavosi kuo mažiau būti namuose, dažnai eidavo pasivaikščioti. Vieną dieną išėję, Neries pakrantėje atrado medžiais apaugusią kalvą. Užkopus į viršų atsivėrė įspūdingas vaizdas – matėsi Neris, Nemunas, toliau – miškai. J. Gruodžiui čia ypač patiko, kadangi vieta buvusi toliau nuo miesto centro, o kompozitorius visada itin brangino viską, kas primindavo kaimą, gamtą.

1931 m. J. Gruodžiui buvo paskirtas 0, 9529 ha sklypas. Būtent toje vietoje, kurioje kadaise su žmona jiedu vaikštinėjo ir gėrėjosi vaizdais. Sklypą sudarė aukštas šlaitas. Jame po metų (1932 m.) iškilo žymaus to meto architekto Felikso Vizbaro suprojektuotas medinis namas.

Norint patekti į sodybą, reikėdavo pereiti nuo tuometinės Utenos gatvės pusės vedusį medinį tiltelį, kuris stovėjo ant aukštų, net 12 m. polių. Po tiltu tekėjo upeliukas, o ant jo buvo vartai su įrengtu skambučiu. Kadangi sklype nuolat lakstydavo palaidi Gruodžių šunys, svečiai turėdavo palaukti, kol šeimininkas juos uždarydavo it tik tuomet galėjo įeiti. Vėliau upelis buvo numelioruotas, tiltas nugriautas, vietoj jo supiltas pylimas ir namo link nutiestas takas.

Patį pastatą architektas siekė priderinti prie kalvos ir medžiais apaugusio jos šlaito, todėl derino pirmo ir antro aukštų tūrius. Žemesnė pastato dalis dengta dviejų pakopų čerpių stogu. Prieš centrinį įėjimą įrengtas prieangis su penkiomis, medinėmis, balkoną remiančiomis, kolonėlėmis. Namo sienos apkaltos vertikaliai ir horizontaliai sudėtomis lentelėmis. Pagrindinis pastato įėjimas atgręžtas į gatvę, tačiau gyventojai naudodavosi dar vienu įėjimu, esančiu kiemo pusėje. Namo puošybai saikingai panaudoti lietuvių liaudies kūrybai būdingi elementai. Kaip teigia prof. Nijolė Lukšionytė, „švieslangio ir pastogės puošmenys atliepia kompozitoriaus pamėgtiems etninės muzikos motyvams.“

Gruodžių namus supo paties kompozitoriaus suprojektuotas sodas. Muziejaus fonduose išlikęs originalus, pieštuku braižytas planas, kuriame kompozitorius sužymėjęs medžius, skirtingas jų veisles. Kadangi apatinėje sklypo dalyje S. Gruodienė prižiūrėjo daržą, sodas buvo įrengtas sunkiai prieinamoje vietoje – kalno šlaite. Iki šių dienų išlikusios J. Gruodžio sodintos obelys, kurios vis dar veda vaisius. Sode šlama ir kompozitoriaus mokinio Juliaus Juzeliūno dovanotas dvigubas beržas bei kiti medžiai.

Gyvenamoji Gruodžių erdvė

Pastate per du aukštus suprojektuotas vienas butas. Viename iš pirmo aukšto kambarių gyveno kompozitoriaus žmona Stasė Gruodienė. Kitame buvo svetainė, kurioje Gruodžiai priimdavo svečius. Atsiminimuose pasakojama, kad J. Gruodis buvo vaišingas, visuomet mielai priimdavo kiekvieną atėjusį, nors pats turėjo begalę darbų. Taigi svetainėje nuolat virė gyvenimas. Čia užeidavo žymūs to meto visuomenės, kultūros veikėjai: muzikai Stasys Šimkus bei Balys Dvarionas, profesoriaus Stepono Kolupailos šeima ir kt. Name įrengus muziejų, svetainė atkurta. Galima pasigrožėti joje išlikusiais autentiškais baldais, koklių krosnimi, kilimu.

Pirmame aukšte buvo įrengta virtuvė ir sandėliukas, kuriame laikytos maisto atsargos. Namus prižiūrėdavo ir pagrindinius buities darbus atlikdavo tarnaitė. Tad šalia virtuvės jai buvo paskirtas atskiras, nedidelis kambarėlis. Name buvo ir vonios kambarys, kuriame iki šių dienų išlikusi autentiška vonia bei kriauklė.

Svarbiausias ir erdviausias kambarys suprojektuotas antrame namo aukšte. Tai J. Gruodžio kabinetas-studija, kuriame kompozitorius praleisdavo daugiausiai laiko. Kabinete J. Gruodis kūrė, grojo, priimdavo mokinius. Čia stovėjo fortepijonas, kurio muzika skambėdavo ir per įvairius svečių susibūrimus. Tai buvo ne tik pagrindinė kompozitoriaus darbo, bet ir gyvenamoji erdvė. Šalia kabineto net įrengtas atskiras kambarėlis su praustuve. Iš kambario galima patekti į kiemo pusėje esantį balkoną. Nors 1932 m. F. Vizbaro namo plane šis balkonas nepažymėtas, jis buvo pristatytas. Įdomu tai, kad iki 1982 m. į balkoną nebuvo iškirstos durys – šeimininkas į jį laipiodavo pro langą. pecialiai tam buvo padėta iki šiol išlikusi medinė kaladė. Didžioji dalis J. Gruodžio kabineto interjero detalių išsaugotos iki šių dienų. Čia stovi kompozitoriui priklausęs darbo stalas, krosnis, grindis dengia autentiškas kilimas. Antrame aukšte taip pat galima patekti į balkoną, suprojektuotą į gatvės pusę. Iš jo atsiveria puikus vaizdas į Neries upę bei Kauno Senamiestį. Būtent todėl pas kompozitorių lankęsi svečiai mėgdavo laiką leisti ne tik namo viduje, bet dažnai eidavo pasėdėti  ir į balkoną.

Namo šiandiena

Juozo Gruodžio namas žavi ne tik savo autentiškumu, gamta, bet ir jame vykdoma veikla. Name pristatoma Juozo Gruodžio gyvenimo bei kūrybos ekspozicija, vyksta poezijos renginiai, o buvusiame kompozitoriaus kabinete ir dabar skamba muzika. Čia – kamerinėje aplinkoje – nuolat koncertuoja Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai. Buvusioje Gruodžių gyvenamojoje aplinkoje vykdomos ir edukacinės programos, kurių metu dalyviai turi galimybę ne tik sužinoti daugybę įdomių faktų iš kompozitoriaus bei jo žmonos gyvenimo, bet ir patys atlikti įvairias užduotis. O besidomintys mediniu Kauno architektūros paveldu turi puikią progą apžiūrėti nuo tarpukario mažai pakitusį medinuką, jo interjerą. Taigi namai, kuriuose kadaise rinkdavosi ir būdavo svetingai priimama Kauno aukštuomenė,  ir šiandien atviri svečiams.

 

Literatūra:

  1. Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai. Sud. Algirdas Jonas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009;
  2. Juozas Gruodis, 1884–1948. Sud. Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Kaunas: M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus: Naujasis lankas, 2004;
  3. Kauno apskrities archyvas, F. 218, ap.2, b. 8516;
  4. Kauno apskrities archyvas, F. 209, ap. 3, b. 1784;
  5. Kultūros vertybių registras, Juozo Gruodžio namas [žiūrėta 2014-10-09]. Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=10441
  6. Lukšionytė,  Nijolė „Salako g. 18‘‘ [žiūrėta 2014-10-09]. Prieiga per internetą: http://archimede.lt/pastatas/1086

Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*