Kauno karo ligoninės klasicizmo „trafaretas" Europos kontekste 0

Eglė Aleknaitė
www.kamane.lt, 2014-08-21

 

Ilgus šimtmečius tarp valstybių, tautų ir organizacijų vykę karai daug prisidėjo prie architektūros plėtotės. Karinėms institucijoms buvo reikalingi įvairios paskirties statiniai. Vieną svarbiausių funkcijų atliko karo ligoninės. Nedaug karinės paskirties statinių pasižymi ypatinga inžinerijos ir meno harmonija. Karo ligoninės – vienos iš jų.

Europoje nuolatinės karo ligoninės, kaip specialios paskirties statiniai, pradėtos statyti XVIII a. viduryje. Lietuvoje – vėliau nei Europoje – nuo XIX a. pradžios. Nuolatiniai karai su kaimynine Rusijos valstybe, o vėliau Napoleono invazija nutolino šios karinės architektūros raidą. XIX a. nuolatinių ligoninių, skirtų karo reikmėms, buvo pastatyta nedaug. Nuolatinės karo ligoninės Lietuvoje skirstomos į kelis tipus: pavienius statinius, ligonines kariniuose miesteliuose, paviljono bei komplekso tipo.

XIX a. viduryje Lietuvoje pastatyta vienintelė komplekso tipo karo ligoninė buvo Kaune. Šios ligoninės kompleksas, atsiradęs carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, pasižymi daugeliui Europos karo ligoninių būdinga istorizmo laikotarpio architektūros stilistika ir iki šių dienų funkcionuoja kaip gydymo įstaiga.

 

Kauno karo ligoninės kompleksas pradėtas statyti XIX a. viduryje, 1853 metais. Tuomet pastatytas specialiai ligoninei skirtas dviejų aukštų mūrinis pastatas – dabartinis pagrindinis korpusas. 1855 metais jis pabaigtas ir įrengtas. Pirmieji pagrindinio ligoninės korpuso plano brėžiniai, sudaryti 1850 metais, rodo, kad pastatas yra dviejų aukštų, pailgos konfigūracijos, su iškyšomis galuose. Suformuota atviro pobūdžio tūrinė, vientisumu pasižyminti erdvinė kompozicija. Pastato plane matoma simetrija rodo, kad projektuojant buvo laikomasi pagrindinių racionalaus klasicizmo stiliaus bruožų.

Kauno karo ligoninės pagrindinio korpuso 1850 metų fasado ir skerspjūvio brėžinyje vėl randame modifikuotas klasicistinio stiliaus formas. Pagrindinis fasadas su centriniu įėjimu, esantis šiaurės pusėje, išryškinamas keturiais vienodais piliastrais – jie sukomponuoti ir sujungti po du iš šonų, tarp centrinių durų. Fasado centrinėje ašyje, tarp piliastrų, durų šonuose – dvi dekoratyvinės kolonos. Piliastrus užbaigia platus vainikuojantis karnizas, virš jo – platus parapetas, kuris tęsiasi per visą šiaurinį fasadą. Fasade juntamas horizontalus ir vertikalus skaidymas. Pagrindinis akcentas – centrinis portalas. Fasado skaidymą išryškina vertikaliai po du langus įrėminantys į vidų įgilinti stačiakampiai apvadai. Pagrindinio įėjimo durys – stačiakampio formos, papuoštos ornamentuotu stogeliu ir įspūdingais šoniniais žibintais.

Prie pagrindinio Kauno karo ligoninės korpuso XIX a. viduryje buvo pastatyti dar keli specialios paskirties pastatai. Jie buvo komponuojami už pagrindinio korpuso į pietinę pusę, arčiau Karmelitų vienuolyno komplekso. Tuo metu įrengti: sandėlis, virtuvė, vaistinė, infekcinė ligoninė ir keli mediniai statiniai. Šiuose pastatuose kartojamos pagrindiniame korpuse vyraujančios klasicizmo stiliaus formų modifikacijos.

Kauno karo ligoninė pradėta statyti, kai Europos miestuose intensyviai buvo statomos paviljoninės ligoninės. Prieš tai buvo įrenginėjamos laikinosios ligoninės netoli mūšių vietų ir statomi komplekso tipo ligoninių statiniai.

Lariboisiere, Herbert, Beelitz karo ligoninės Europoje geriausiai atskleidžia bendras karo ligoninių architektūros ypatybes ir savitumus. Šios pavyzdinės paviljono ir komplekso tipo karo ligoninės išsiskiria skirtingais plano struktūros, tūrinės-erdvinės kompozicijos variantais, eksterjero raiška. Šių elementų derinimas primena apie nenutrūkstamą klasicizmo stiliaus elementų, racionalių formų naudojimą karinės paskirties architektūroje.

Paryžiaus Lariboisiere karo ligoninė pastatyta po antrosios choleros pandemijos, miestą pasiekusios 1832 metais. Statybos truko nuo 1846 iki 1853 metų. Ligoninės projektą parengė architektas Pierre Gauthier (Pjeras Gotjė). Tai buvo viena pirmųjų paviljono tipo karo ligoninių Europoje, atitikusi visus numatytus to meto sanitarinius bei pastato struktūros reikalavimus. Daug dėmesio buvo skirta ligonių izoliavimui, gerai vėdinimo sistemai.

Žvelgiant į Lariboisiere karo ligoninę, nesunku suprasti, kokią susižavėjimo bangą XIX a. viduryje sukėlė statinys. Tada dauguma Paryžiaus ligoninių buvo tiesiog didesni ar mažesni neišvaizdūs pastatai su priestatais, statyti be jokios koncepcijos.[1]

Lariboisiere karo ligoninės pastatų plane akivaizdu, kad paviljonas suplanuotas simetriškai, kuriama atviro pobūdžio tūrinė-erdvinė kompozicija. Ligoninę sudaro šeši stačiakampio formos, vienodi ligonių palatų korpusai. Juos viduje jungia vieno aukšto koridorius. Tarp palatų korpusų driekiasi atviros sodelių erdvės. Vaizdžiai ligoninės erdves 1888 m. išleistoje knygoje apie ligoninės paviljono architektūrą apibūdina prancūzas F. Guerard (F. Gerardas): „ligoninė apšviečiama per 88 arkos formos angas, savo puošnumu ir kartu su ją juosiančiu sodu – galerija sukuria didžiulį įspūdį tiek ja vaikštinėjantiems žmonėms, tiek ir visą ligoninės architektūrą tyrinėjantiems specialistams. Tik antru aukštu dengiama, kiekvienoje nišoje suolais apstatyta galerija yra labai patogi vieta sveikstantiems ligoniams pasivaikščioti. Šešerios durys, po vienerias kiekvienam paviljonui, įrengtos išėjimui į sodą. Galerija viršutinėje dalyje tampa gėlių vazomis išpuošta terasa, nuo kurios atsiveria pirmąjį aukštą juosiantys pilioriai, iš kur matyti visas ligoninės kiemas, Šiaurinė stotis ir didieji Monmartro statiniai. Ligoniai, kurių sveikata tai leidžia, ateina čia pakvėpuoti grynu oru ir atlikti gydytojo nurodytų pratimų.“

Lariboisiere karo ligoninė Paryžiuje kontrastuoja su Kauno karo ligoninės komplekso statinių architektūra. Pirmiausia, Lariboisiere – tai vientisas paviljono plano statinių kompleksas, kuriame visos patalpos sujungtos koridoriais. Be to, pagrindinis paviljono akcentas yra ne centrinis ligoninės korpusas, kaip suplanuota Kauno karo ligoninės pastatų komplekse, o paviljono centre esanti koplyčia. Pagrindinę erdvę užima centrinėje paviljono dalyje esantis parkas su fontanais. Palatoms skirti korpusai yra simetriškai išdėstyti aplink centrinę erdvę. Šie korpusai – trijų aukštų, vientisos stačiakampio formos konfigūracijos. Skiriasi ir ligonių palatos – kiekvienoje iš jų yra pagalbinės paskirties erdvės, kurių Kauno karo ligoninės pastatuose nėra. Langai komponuojami palatų šonuose, o ne galinėje sienoje. Nepaisant griežtos plano struktūros, šios ligoninės fasaduose juntamas dinamiškumas. Lariboisiere karo ligoninės eksterjeras pasižymi neoklasicizmo ir neorenesanso elementų derme. Juntama romantizmo stilistinės krypties įtaka. 

Anglijoje, XIX a. viduryje, pastatyta Herbert karo ligoninė turi daugiau panašumų su Kauno karo ligoninės pastatų kompleksu. Dabar ji žinoma kaip Royal Herbert paviljonas, 1865 m. pastatytas Krymo karo veteranams. Kuriant naują ligoninės struktūrą, buvo pastatyta revoliucinio paviljono tipo ligoninė Anglijoje.

Be jokių iškilmingų ceremonijų ligoninė atidaryta 1865 m. lapkričio 1-ąją dieną. 1883 m. sudaryta komisija ją įvertino kaip „vieną geriausių tuometinių didžiųjų ligoninių“, tačiau didžiąją pagarbą ji užsitarnavo 1900 m., kai apsilankė karalienė Viktorija. Ji liko sužavėta pastato prabangos, todėl ligoninei paskyrė savo Karališkąją paramą.[2]

Herbert ligoninės paviljonas sudarytas iš septynių korpusų, dviejų aukštų, lygiagrečių dviejų dalių, per vidurį atskirtų koridoriumi, kurių kiekviename tilpo po 36 lovas.[3] Visus paviljono blokus vienija ilgas koridorius. Suformuota atviro pobūdžio tūrinė-erdvinė kompozicija. Centrinėje dalyje, lygiagrečiai palatų korpusams, įrengta biblioteka ir poilsio kambarys. Administracijos pastatas ir pagrindinis įėjimas yra pietinėje pusėje, išilgai viso paviljono. Sodo takeliai jungia administracijos korpusą su vaistine ir vonia. Paviljono plano kompoziciją užbaigia šonuose esanti amfiteatro ir sunkiai sergančių ligonių patalpos.

Centrinio įėjimo į paviljoną fasadas savo forma panašus į triumfo arką. Centre – pusapskritė romėniška arka, jos šonuose – tokios pat mažesnės, skirtos įėjimams į pastatą. Trečiame aukšte metrine eile yra išdėstyti baliustradomis išryškinti langai. Fasadą užbaigia plati karnizo juosta ir virš jos esantis parapetas. Tie patys elementai atkartojami ir kituose paviljono pastatų fasaduose. Herbert karo ligoninės pastatų fasaduose vyrauja supaprastintos neorenesanso stiliaus detalės. Ligoninės eksterjeras primena didingos pilies vaizdinį.

Herbert karo ligoninės palatų korpusai – dviejų aukštų, stačiakampio formos su iškyšomis galuose – artimi Kauno karo ligoninės pastatų kompleksui. Skirtingai nuo pastarojo komplekso, Herbert karo ligoninės paviljono centinėse erdvėse įrengta biblioteka ir poilsio kambariai. Panašiai kaip Kauno karo ligoninės pastatų komplekse, Herbert karo ligoninės administracijos pastatas neprijungtas prie paviljono pastatų ir stovi atskirai.

Vokietijoje vienas ryškiausių tokio tipo architektūros objektų yra Beelitz karo ligoninės-sanatorijos pastatų kompleksas. Šios ligoninės istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai visą Berlyną apėmė tuberkuliozės epidemija. Kovai su siaubinga liga Berlynas pradėjo programą: siekė pastatyti sanatorijas ir karo ligonines tankiuose miškuose į pietus nuo Potsdamo. Didžiausias šios programos kompleksas iškilo Beelitz vietovėje.[4]

Architektai Heino Schmieden (Heino Šmydenas) ir Fritz Schulz (Fricas Šulcas) planavo karo ligoninės ir sanatorijos kompleksą. Du rajonai į šiaurę nuo linijos buvo pažymėti sanatorijoms, kiti du skirti karių, sergančių užkrečiamomis ligomis, gydymui. Pirmas statybos laikotarpis truko nuo 1898 iki 1902 metų. Pastatai įrengti pasitelkiant naujausias technologijas, juose buvo 600 lovų. Karo ligoninės kompleksas buvo projektuojamas rytų kryptimi, kad išnaudotų ant terasinių balkonų krintančią saulės šviesą, tinkamą oro vonių gydymo metodui.[5]

Beelitz karo ligoninės-sanatorijos pastatų kompleksas statytas vėliau nei Kauno karo ligoninė, todėl pastebime keletą skirtumų. Jos statiniai plane išdėstyti labai simetriškai, lygiagrečiai vienas su kitu. Į kiekvieną pastatą galima patekti iš visų pusių. Kauno karo ligoninės pastatų kompleksas suformavo uždarą teritoriją, daugelis pastatų prijungti prie centrinio korpuso. Kauno karo ligoninės pagrindinio korpuso plano struktūra yra visiškai simetriška, o vokiškasis variantas – kiek sudėtingesnis, labiau ištęsto plano. Beelitz karo ligoninės komplekso centrinis pastatas panašus į Kauno ligoninę. Statinio plane akcentuojama koridorinė jungtis, atliekanti pagrindinę funkciją. Vakaruose komponuojama didelė valgyklos salė, o rytuose – papildomos patalpos palatoms. 

Kaip ir daugelis to meto karo ligoninių, Beelitz centrinio korpuso fasade komponuojamos neoklasicizmo ir neorenesanso stilistikos detalės. Tuo metu Kauno karo ligoninės pagrindinis korpusas daugiau dvelkia racionaliomis neoklasicizmo elementų kompozicijomis.

Europoje paviljono ir komplekso tipo karo ligoninės nebuvo statomos prie istorinių monumentaliosios architektūros paminklų. Joms buvo parenkama atskira erdvė. Kauno karo ligoninės pastatų kompleksas pastatytas greta XVII a. visuomeninės paskirties statinių. Tokiam planavimui daug įtakos turėjo okupacinė valdžia, greta stovintį Karmelitų vienuolyną pavertusi laikina karo ligonine.

Kauno karo ligoninės pastatų kompleksas ir jo pirmasis pagrindinis korpusas išsiskiria iš garsiausių Europos ligoninių. Jai buvo parinktas komplekso tipo variantas, o Europa tuo metu intensyviai statė paviljono tipo statinius. Kauno ligoninėje išryškinamas pagrindinis didžiausias korpusas, aplink jį (pietų pusėje) dėstomi pagalbinės paskirties statiniai. Anglijos ir Prancūzijos pavyzdžiuose išlaikytas statinių lygiavertiškumas. Apmaudu, bet mažiausiai individualizuota yra ligoninių plano struktūra. Kur kas didesnė laisvė buvo skirta karo ligoninių eksterjero raiškai. XIX a. viduryje Vakarų Europoje statomoms ligoninėms būdingas laisvesnis kelių stilistinių krypčių elementų komponavimas. Statant Kauno karo ligoninę, pasirinktas grynų klasicizmo formų elementų taikymas ir modifikavimas. Tai įrodo, kad carinė Rusijos valdžia dar rėmėsi paprastu architektūriniu sprendimu – statiškai išryškinti ir į pirmą planą iškelti vieną pagrindinį pastatą.

[1] Guerard F. LHospital de Lariboisiere, Paris, 1888.p. 12.

[2] Ibid.

[3] Royal Herbert hospital pavilions, History of the buildings. In: www.royalherbert.com [žiūrėta 2013 kovo 18 d.] Prieiga internete:

http://www.royalherbert.co.uk/history.php

[4]Beelitz Heilstatten, introduction. In: www.opacity.us [žiūrėta 2014 kovo 20 d.] Prieiga internete:

http://www.opacity.us/site210_beelitz_heilstatten.htm

32 Ibid.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*