Kauką bebudinant – pokalbis su urbanistu V.Buinevičiumi apie legendinės Kauno erdvės perspektyvas 1

Austėja Masiokaitė
www.kamane.lt, 2014-07-01

Kaip ir ne vienas kitas objektas, esantis šiek tiek atokiau pagrindinių Kauno gatvių, aukštyn į Žalia-kalnį nuo centro vedantys Kauko laiptai ir jų viršuje esantis baseinas – gerokai apleisti ir primiršti miestiečių.

Vis dėlto, kitaip nei kiti panašaus likimo objektai, Kauko vardą gavusi erdvė gal ne be šios dvasios pagalbos sugeba net ir būdama apleista ir sunykusi patraukti ir žavėti, sudominti ir sutelkti net tuos, kurie per jauni prisiminti gražiuosius Kauko laikus.

Neseniai visam lietingam savaitgaliui čia įsisukęs festivalis „Be stogo“ ne tik pakvietė prisiminti, pro kur veda kelias į šią vietą, bet ir pagalvoti, kaip būtų galima ją atgaivinti ilgiau nei vienam renginiui – dviejose idėjų dirbtuvėse Kauko kaimynai ir visi neabejingi miestiečiai diskutavo apie tai, kaip ši erdvė turėtų ir galėtų pasikeisti.

Su urbanistu Vytautu Buinevičiumi, vienu iš šių dirbtuvių vedėjų, kalbamės apie Kauko dvasią ir jos svarbą miestui, kur jos ieškojo dirbtuvių dalyviai ir kaip jie įsivaizduoja atgimusį Kauką; galų gale – ar toks atgimimas šios dvasios neišbaidytų.

V.Buinevičiaus teigimu, Kauko baseinas ir laiptai nepretenduoja tapti viena judrių masinės traukos vietų, tačiau galėtų būti jaukia susitikimų, nedidelių renginių ar pasivaikščiojimų erdve – tokį jį mato ir artimiausi Kauko kaimynai.

– Kodėl pasirinkta būtent ši erdvė – Kauko baseinas? Juk Kaune ir jo centre galima rasti ne vieną jaukią vietą, kuriai trūksta dėmesio. Kokias išskirtines Kauko savybes matote jūs ir kuo ši vieta svarbi ir unikali Kaunui?

– Šią vietą savo antrajam festivaliui dar pernai pasirinko „Be stogo“ komanda. Nežinau, kaip kilo ši  jaunimo iniciatyva. Jos tikslas, kiek žinau, buvo prikelti miegančias viešąsias miesto erdves. Nors Kauko laiptai yra vos pora minučių kelio nuo Soboro, dar daug miesto gyventojų jos nežino arba yra jau seniai ją pamiršę. 

Kauko laiptų, baseino ir fontanų kompleksas yra visais aspektais labai įdomi viešoji erdvė pagal savo funkciją, landšaftą, istorinį, kultūrinį, urbanistinį kontekstą. Tokios erdvės ir formuoja unikalų miesto charakterį. Galiausiai Kauko baseinas ir apskritai Žaliakalnis, kaip sako vietos gyventojai, tiesiog turi savo aurą.

Kokių įdomių minčių pavyko išgirsti dirbtuvių metu? Ar jos buvo panašios, o galbūt prieštaringos? Ar pavyko užčiuopti, ko miestiečiai nori ir tikisi iš tos erdvės, kas ten turėtų būti? Ką joje matote pats?

– Į dirbtuves susirinkę miestiečiai, Žaliakalnio gyventojai ir Kauko baseino kaimynai turėjo daug gerų idėjų. Dirbome prie situacijos maketo ir konstruktoriaus principu kartu dėliojome erdvę formuojančius elementus. Taip diskusijų metu gimė keletas eskizų.

Pirmiausia kalbėjomės apie vietos atmintį, istoriją, apie tai, kas kuria vietos unikalumą, kuo ypatingas vietos landšafto charakteris, ką būtina išsaugoti, o ką – pakeisti. Visi diskusijos dalyviai pripažino, kad reikia kaip nors atgaivinti vandens tėkmę, išsaugoti vietos atmintį, tačiau atsižvelgti į šių dienų poreikius. Taip pat visi, tarp jų ir baseino kaimynai, pastebėjo, kad pirmiausia reikėtų sutvarkyti medžius, galbūt dalį jų iškirsti, o šlaitus išnaudoti laiptuotoms terasoms ir suoliukams, vaikų čiuožynėms žiemą.

Daugelis pripažįsta, kad atkurti senąjį tarpukario laikų baseiną norėtųsi, tačiau tai būtų netikslinga ir nefunkcionalu. Galų gale jo priežiūra ir išlaikymas neatspindėtų šių dienų poreikių ir finansinių galimybių. Senajam Kauko kompleksui ir jo autoriams atminti turėtų atsirasti informacinis stendas. Vanduo čia galėtų atsirasti kaip fontanas ar nedidelis baseinas. Šalia turėtų likti vietos nestandartinėms vaikų ir jaunimo žaidimo aikštelėms, vasaros estradai su amfiteatru ar tiesiog nedidele scena. 

Iš esmės galima matyti dvi kryptis: esamo sovietmečio statybos baseino transformavimas į viešąją erdvę arba jo nugriovimas atveriant erdvę. Visi sutiko, kad bet kokiu atveju erdvė turi išlikti universali, todėl nederėtų jos perkrauti įvairiais elementais, o architektūros ir landšafto sprendimai turėtų būti kokybiški ir gerai apgalvoti.

Galbūt tas tarpukario ansamblio atminimas iš dalies ir būtų tos buvusios kokybės laikymas bet kokių naujų sprendinių etalonu.

Kauno centre pamažu ryškėja ar yra kuriamos tam tikros veiklos erdvės: Nemuno sala pritaikyta aktyviam poilsiui, Santaka pasivaikščiojimams, kaip ir Ąžuolynas. Senamiestyje kuriasi vis daugiau barų. Koks galėtų būti Kauko baseinas? Kokią jis paskirtį galėtų atlikti ir kuo būtų patrauklesnis už jau įrengtas erdves? Minėjote, kad šią vietą žino toli gražu ne visi. Gal taip ir turėtų likti?

– Miestui reikalinga didelė viešųjų erdvių įvairovė, kad kiekvienas gyventojas ar miestiečių grupė rastų sau smagią vietą, kurioje jaustųsi gerai. Kauko laiptai ir baseino erdvė šiandien veikia kur kas lokaliau nei tarpukariu, kai ji buvo viena pagrindinių  miesto centro ir naujojo gyvenamojo rajono – Žaliakalnio jungčių.

Viena vertus, tai gana intymi bendruomenės erdvė, kita vertus, pro čia praeina lokalūs srautai, jungiantys tokius visuomeninius objektus kaip J.Jablonskio gimnazija, Kauno dailės gimnazija, Viešoji biblioteka, sporto maniežas, „Kauno vandenys”, Kauno technologijos universitetas. 

Kaip ši vieta bus naudojama, turėtų spręsti esami ir būsimi jos naudotojai: tai galėtų būti kaimynų susibūrimo vieta, galbūt kasdienio maršruto vieta, kurioje galima sustoti kavos ir sumuštinio, susitikimo su bendraminčiais, sporto vieta, kamerinių kultūros renginių vieta. Labai geras pavyzdys yra festivalio „Be stogo“ eksperimentas, kuris jau antrus metus parodo, kad nedideli koncertai bent kartą per metus čia puikiai tinka, jais džiaugiasi ir artimiausi kaimynai.  

Be abejo, nuošalumas yra dalis šios vietos charakterio. Apskritai miestuose būna įvairiausių viešųjų erdvių, tikrai ne visos jos yra ar turėtų būti pagrindinėmis miesto aikštėmis. Nė kiek ne mažiau svarbios yra lokalios miesto dalių, rajonų, kvartalų viešosios erdvės – skveriukai, gatvelės, aikštelės.Tokios erdvės labai prisideda prie vietos gyvenimo kokybės.

Atgijus senamiesčiui vietos gyventojai pradėjo skųstis, kad juos vargina triukšmas. Kauko baseinas taip pat yra apsuptas gyvenamųjų namų – ar neapkarstų jiems atgijusio Kauko kaimynystė?

– Kauno senamiesčio atsigavimas iš tiesų buvo staigus ir gana netikėtas. Dėl tokio staiga pasikeitusio Vilniaus gatvės charakterio atsirado daug nepatenkintų gyventojų. Vis dėlto renkantis būstą miesto centre ar senamiestyje, juolab pagrindinėse pėsčiųjų gatvėse ar aplink miesto aikštę, nelogiška reikalauti ramybės. Juk tai yra iš esmės aktyvios miesto vietos, skirtos miestiečių susibūrimams. 

Tuo tarpu Kauko padėtis visai kita – ši miesto vieta nėra ir niekada nebus labai aktyvi jau vien dėl jos lokacijos ir nedidelių praeivių srautų. Vienas pagrindinių uždavinių yra atrasti pusiausvyrą tarp vietos lokalumo ir bendramiestiškumo. Tai, kad aplinkinių namų gyventojai labai palankiai vertina ir patys aktyviai įsitraukia į festivalio „Be stogo“ renginius, rodo, jog šie interesai gali būti puikiai suderinami.

Per pokalbius su aplinkiniais gyventojais buvo išsakyta nuomonė, kad bendramiestiniai interesai šioje vietoje jiems neatrodo svetimi. Čia gyvenantys žmonės visai nelinkę paversti Kauko baseino savo kiemu. Dirbtuvių metu vietos gyventojai patys siūlė čia numatyti erdves nedideliems renginiams, scenai, amfiteatrui, terasoms. Daugelis vyresnių gyventojų su džiaugsmu prisimena šią vietą, kaip gana aktyvią, palyginti intensyviai naudojamą miesto erdvę.    

Diskusija įvyko, renginys baigėsi kas toliau? Ar turės jis kokių nors apčiuopiamų rezultatų ir kur toliau keliaus šiai erdvei skirtos idėjos? Ar jos kur nors atsispindės? Ar festivalio ir Kauko gaivinimo mintims pritaria savivaldybė, architektai – žmonės, kurių balsas mieste gali būti lemiamas?

– Kol kas esame tik proceso pradžioje: vos prieš mėnesį vyko pirmasis susirinkimas su vietos gyventojais iš Kauko baseino kaimynystės, praėjusį šeštadienį festivalio metu vyko atviros kūrybinės dirbtuvės. Taigi iš tikrųjų dabar yra pats metas apibendrinti visų šių diskusijų rezultatus ir pristatyti juos kuo platesnei miestiečių auditorijai tam, kad būtų galima surinkti daugiau nuomonių ir po truputį  gryninti svarbiausias mintis.

Šio proceso tikslas – suformuluoti aiškią viziją, pagal kurią būtų galima rengti techninio projekto konkursą. Tokia vizija projekto partnerių rankose būtų rimtas įrankis, kuris padėtų sukontroliuoti ir atsirinkti tik kokybiškus ir lūkesčius atitinkančius architektūrinius pasiūlymus. Tai itin svarbu, nes Lietuvoje labai trūksta kokybiškai viešąsias erdves gebančių projektuoti architektų.

Kauko baseino sutvarkymas – vienas prioritetinių Žaliakalnio seniūnijos numatytų darbų. Kaip greitai šioje vietoje įvyks pokyčiai, labiausiai priklausys nuo projekto partnerių aktyvumo ir bendro sutarimo.

Projekto partneriai yra vietos gyventojai, bendruomenės, įvairios iniciatyvos, organizacijos, vietos verslas, miestiečiai ir miesto savivaldybės administracija, susiję departamentai. Apskritai integruotam planavimo procesui, išklausant visų suinteresuotų pusių ir suderinant visų interesus, reikia nemažai laiko. Be abejo, projektui įgyvendinti būtinas ir politinis palaikymas. Jo sparta iš dalies priklausys ir nuo sėkmės dalyvaujant ES struktūrinių fondų paramos programoje. 

– Kaune būtų galima sudaryti gana ilgą sąrašą vietų, kurios išnyko ar buvo sunaikintos. Ar toks pat likimas negresia  Kaukui, jeigu jis būtų imtas rekonstruoti? Kaip  išsaugoti tą idėją ir nenumarinti jos beieškant naujų formų?

– Manau, kad vietos identitetas visais atvejais yra labai svarbus. Šiuo atveju svarbūs kultūriniai vietos sluoksniai, kurie jau kuria vietos identitetą. Ir iš tiesų, jau iš pirmųjų diskusijų galima matyti, kad visi tai supranta.

Iš esmės didelės grėsmės Kauko kompleksui nematau, nes ši vieta kaip urbanistinis paveldas yra saugoma kartu su šia Žaliakalnio dalimi – drauge saugomas ir šios erdvės amfiteatrinis pobūdis, juo labiau kad čia neplanuojama keisti žemės paskirties ar ką nors statyti.

Kalbant apie viešosios erdvės sprendinius, žinoma, įgyvendinant projektą, plėtojant architektūrinius pasiūlymus, visada kyla rizika, kad pasitaikys mažiau talentingi ar šiai vietai jautrūs architektai. Todėl labai svarbu kuo geriau parengti ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderinti projektavimo sąlygas.

Tokiais atvejais svarbu ne tik žinoti, ko visi norime, bet ir palikti erdvės netikėtumams: naivu būtų pasirašyti viešosios erdvės programą ir tikėtis, kad ji veiks, kaip numatyta. Kol kas iš diskusijų matyti, kad vyrauja nuomonė per daug neapkrauti šios vietos naujais architektūros ir landšafto elementais siekiant paprastumo ir universalumo. 

Kauko baseinas yra sunkiai atsiejamas nuo kitų objektų: Vizbaro pilaitės, Kauko laiptų. Šios idėjų dirbtuvės ir visas Be stogo“ festivalis, regis, labiausiai koncentravosi į baseiną. Tačiau ar galėtų gyvuoti vienas baseinas be savo natūralaus konteksto? Galų gale šiuo metu baseinas lyg koks vidinis kelių aplinkui esančių namų kiemas, nes iš šios vietos nelabai kur nueisi ar iš kur nors ateisi. Gal Kauko problema išsispręstų savaime atsigaunant miestui ir jo centrui plečiantis iš pagrindinių gatvių, daugiau traukos vietų atsiradus Savanorių prospekte? 

– Be abejo, kalbant apie Kauko baseiną, ar bet kokią kitą miesto teritoriją, būtina matyti jį platesniame kontekste. Šiuo atveju kontekstas iš tiesų išskirtinis. Visų diskusijų metu Kauko baseino kontekstualumas iškyla kaip vienas pirmųjų klausimų. Taigi Kauko baseino vizija turėtų apimti platesnę analizuojamą teritoriją, tačiau nuo kažko juk reikia pradėti.

Galbūt Kauko baseino projektas ir jį supančios iniciatyvos galėtų būti  stiprus impulsas atnaujinti aplinkines teritorijas. Vertėtų paminėti, kad Kauko kompleksą skaido ir administracinis sudalijimas: Kauko baseinas teritoriškai priklauso Žaliakalnio seniūnijai, Kauko laiptai – centro. Tai didelė problema. Taigi siektina, kad šis projektas taptų geru seniūnijų tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdžiu. 

Apskritai miesto teritorijos nesusitvarko savaime, jos visada yra veikiamos tam tikro interesų lauko: komercinio, politinio ar visuomeninio. Galbūt galime sakyti, kad Žaliakalnio gyvenamosios teritorijos transformuojasi savaime, t.y., be savivaldos iniciatyvos, didesnes investicijas čia lemia vietos kokybė ir paklausa rinkoje.

Tuo tarpu viešosios erdvės kinta daug sunkiau, joms tvarkyti sunku pritraukti privatųjį sektorių. Dažniausiai būna atvirkščiai – sukurta viešosios erdvės kokybė pakelia aplinkinių teritorijų vertę ir   paskatina į jas investuoti. Kita vertus, jei kalbame apie aplinkinių teritorijų suaktyvėjimą, tai, be abejo,  Kauko baseinas taip pat galėtų būti aktyviau naudojamas.

Jei kalbėsime  apie Vizbaro pilaitę, buvusią Kauko kavinę, tai būtų didelė klaida neišnaudoti šios vietos potencialo viešosioms funkcijoms atgaivinti. Juk Kaune nėra nė vienos padorios vietos, kur būtų galima išgerti kavos gėrintis miesto centro panorama. Vizbaro pilaitė, tapusi kokybišku restoranu ar viešbučiu, mano manymu, sukurtų didžiausią vertę ir miestui, ir jo plėtotojams.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*