KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2013-07-03 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE PROTOKOLAS NR. 99 0

www.kamane.lt, 2013-07-07

1. PREKYBOS PASKIRTIES PASTATO SU ŠARVOJIMO SALĖMIS MILIKONIŲ G. 7B KAUNE  TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Autoriai: Dalia Paulauskienė, Eugenijus Miliūnas, Vytautas Miliūnas, Džiugas Karalius (,,E. Miliūno studija“). Užsakovas – UAB ,,UŽUOJAUTA“.

2. Pasitarimas dėl Kauno savivaldybės įmonės ,,Kauno planas“ reorganizavimo.

 

ĮVYKUSIO 2013-07-03  KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR. 99

 

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Vytautas Miliūnas, Džiugas Karalius.

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius; UAB „Užuojauta“ savininkai Inga, Gediminas ir Gintautas Galdikai; architektai: Gediminas Šinkūnas, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas, Rasa Bingelytė Baltrušaitienė, Gintaras Kubilius.

Spaudos atstovė: Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Linas Tuleikis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

1. PREKYBOS PASKIRTIES PASTATO SU ŠARVOJIMO SALĖMIS MILIKONIŲ G. 7B KAUNE TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Autoriai: Dalia Paulauskienė, Eugenijus Miliūnas, Vytautas Miliūnas, Džiugas Karalius (E. Miliūno studija). Užsakovas – UAB „UŽUOJAUTA“:

V. Miliūnas: Noriu pristatyti ritualinių paslaugų objekto užsakovus Galdikus.

Visas bažnytinis ansamblis projektuojamas jau kelis dešimtmečius. Praeitais metais KAUET’ui buvo pristatytas šio objekto detalusis planas. Mūsų tikslas yra atverti bažnyčią į Žemaičių plentą.

Labai gaila, kad numatomos aikštės zonoje jau suformuotas vienas sklypas. Galimi trys keliai:

1)       viską palikti savieigai,

2)       ieškoti būdų uždrausti statybas,

3)       kurti naują aikštės kompoziciją su statiniu.

Aikštės erdvė prieš Šilainių Šventosios dvasios bažnyčią kuriama pagal KAUET 2009 metais patvirtintą „E. Miliūno studijos“ parengtą aikštės erdvinę koncepciją. Aikštės erdvė atveria bažnyčią nuo Žemaičių plento. Aikštės funkcija sakralinė. Aikštę formuoja bažnyčia ir ateityje tankėsiantis Milikonių gatvelių užstatymas.

Šiandien į aikštę ir bažnyčios kompleksą būtų patenkama per Milikonių g. iš Žemaičių plento.   Rekonstravus Žemaičių plento ir J. Grušo sankryžą, būtų patenkama iš J. Grušo gatvės per Milikonių gatvę.

Projektuojamoje aikštėje bažnyčios ašyje projektuojamas pastatas[G1]  – prekybos paskirties pastatas su šarvojimo salėmis, Milikonių g. 7b. Projektuojamas pastatas kuriamas daugiakampio plano, kaip rotonda, kuri nuo sankryžos atkreipia žmogaus dėmesį ir įveda į visą bažnyčios ansamblį. Pagal funkciją pastatas yra uždaras, orientuotas į save, skeltų raudonų plytų kaip ir bažnyčios ansamblis. Per pastatą einanti bažnyčios ašis tampa centriniu holu, per kurį patenkama į pastatą ir iš kurio matosi bažnyčia. Iš holo yra įėjimai į šarvojimo sales ir kitas patalpas. Holas skirtas žmonėms nusiraminti, susikaupti, bendrauti, prisiminti ir apmastyti išėjusį artimą žmogų. Šarvojimo salės ir kitos patalpos yra apšviečiamos stoglangiais. Pastatas yra dviejų aukštų, cokolinis aukštas yra įleistas į žemę. Jame yra parduotuvė, sanitariniai mazgai ir administracinės patalpos. Pirmame aukšte yra šarvojimo salės ir gėlių parduotuvė. Prieš pastatą yra kuriama erdvė karsto išnešimui ir procesijoms. Prieš pastatą kuriama automobilių stovėjimo aikštelė.

L. Tuleikis: Kokia numatoma procesijos judėjimo kryptis?[G2] 

V. Miliūnas: Judėjimas vyks link sankryžos.

A. Karalius: Kokia yra komercinė paskirtis?

V. Miliūnas: Tai bus prekyba laidojimo reikmenimis.

N. Blaževičienė: Kokia aikštės socialinė koncepcija?

V. Miliūnas: Reprezentacinė aikštė su sakraline funkcija. Dominuojanti funkcija – eksponuoti bažnyčią.

E. Barzdžiukas: Ar nusakytas laidojimo biuro pobūdis?

V. Miliūnas: Pastate numatyta 51 % komercinės paskirties.

E. Barzdžiukas: Detalusis planas patvirtintas, pagal jį projektuojate pastatą. Nematau įvažiavimų ir išvažiavimų. Čia bus labai didelis reljefo perkrytis, kurio makete nesimato. Ar žinote, kad jau dabar prie bažnyčios yra sudėtinga pastatyti automobilį?

G. Balčytis: Ar kiti sklypai aikštės zonoje jau suformuoti?

V. Miliūnas: Kiek žinome, tik vienas.

G. Balčytis: Kodėl automobilių stovėjimo aikštelę planuojate svetimoje žemėje? Tai neatitinka DP.

V. Miliūnas: Bendroje vizijoje matome kitokią automobilių aikštelę. Galimi du požiūriai: architektūrinis ir juridinis.

J. Kančienė: Kodėl į kompleksą neįtraukiama koplyčia? Čia jau susiformavo savotiškas maldų centras.

V. Miliūnas: Koplyčia pastatyta ne iš raudono mūro, tai ansamblyje lyg ir nedalyvauja.

N. Valatkevičius:  Tai nelengvas juridinis klausimas. Ši aikštė niekur niekada nebuvo fiksuota. Buvo tik E. Miliūno eskizai. Šioje aikštėje jau grąžinta ir daugiau sklypų – šių metų sausio mėnesį buvo atkurtos teisės į žemę. Ar dėl to nesugrius aikštės idėja?

V. Miliūnas: Jei taryba pritartų, kad aikštės reikia, kreipsimės į bažnyčią, kad palaikytų aikštės formavimą.

E. Barzdžiukas: Iš kur tokia aikštės konfigūracija?

V. Miliūnas: Tai bandymas apvaldyti tuščią erdvę.

G. Bernotienė: Ar bažnyčia yra suinteresuota aikšte? Neaišku, kaip sugebėtų tą idėją palaikyti.

 

PASISAKYMAI

G. Balčytis: Pateiktiems pasiūlymams dėl pastato iš esmės pritariu, tačiau siūlau atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

- automobilių stovėjimo aikštelę įrengti savo sklype,

- maksimaliai izoliuoti numatomą funkciją nuo esamų gyvenamų pastatų,

- išspręsti būsimo transporto judėjimo schemą.

Dėl aikštės sprendinių sunku diskutuoti, nes visiškai neaiški situacija su kitais sklypais. Manau, kad statinio funkcija diskutuotina, nes jis tampa pagrindiniu aikštėje. Aikštės forma abejotina, nes jos niekas neformuoja. Aikštė būtų tikrai reikalinga, jei pratęstų prieigas prie bažnyčios.

E. Barzdžiukas: 1.Turėtų būti parengta viso kvartalo su bažnyčia eismo organizavimo schema.

2. Pirmiausia reikėtų išnagrinėti įvažiavimus nuo Žemaičių plento, kas turės daugiausia įtakos naujų erdvių sukūrimui. Galima būtų pradėti formuoti žemės architektūrą.

3. Žemėvalda visiškai neaiški, todėl neaiškus ir aikštės vizijos likimas.

4. Pastatui pritariu.

5. Aikštės prie bažnyčios idėjai pritariu.

G. Bernotienė: Aikštelėje, kurią siūloma formuoti kaip sakralinės paskirties, turėtų būti kelios funkcinės ir emocinės zonas:[G3] 

-  aikštės dalis, skirta laidojimo paslaugoms, turėtų būti uždaresnė, labiau vizualiai izoliuota;

-  teritorija, skirta viešoms sakralinėms paslaugoms, turėtų būti labiau reprezentatyvi;

-  būtina susipažinti ir įvertinti gretimų sklypų savininkų planus, nes komerciškai nepatrauklią programą bus sunku įgyvendinti;

-  prašome pateikti aikštės formavimo principus – karnizus, aukščius, formantes  ir t. t.

-  trūksta dangų, želdinių, paminklų.

N. Blaževičienė: Tai estetizuotas atskiro sklypo sprendimas be jokio urbanistinio konteksto ir jokios realios aikštės vystymo perspektyvos. Siūlyčiau galimybes ir architektūrą nagrinėti tik projektuojamo sklypo ribose ir projektuoti formą ir estetiką taip, kad objektas galėtų apsigyventi šioje situacijoje su pagarba tiek planuojamai funkcijai, tiek esamai gyvenamai teritorijai[G4] . Galbūt statinys su dviem fligeliais galėtų formuoti atriumą, atribotą nuo gyventojų ir nuo būsimų statybų. Objektas nėra toks didelis, kad reikėtų didelių apribojimų.

Aikštės idėją palaikyčiau.

S. Juškys: Ateityje Milikonių sankryža ir kelias bus įgilinti, todėl transporto eismas nebus toks, kaip projektuojama. Aikštė prie sakralinio pastato – labai gerai, bet tai turi būti aikštė, o ne šiaip teritorija. Laidojimo namų vieta abejotina – nėra ryšio su bažnyčia. Aikštės perimetrą formuoja 3–4 statiniai – siūlau keisti laidojimo namų vietą, papildyti aikštę želdinių alėja, formuojančia aikštės perimetrą.

Būsimas šlaitas Žemaičių plento pusėje galėtų būti raudonų plytų.

J. Kančienė: Kebli urbanistinė situacija – bažnyčia sunkiai apžvelgiama ir pasiekiama. Keista, kad koplyčia nelaikoma komplekso dalimi: erdvė tarp koplyčios ir bažnyčios yra vidaus kiemas. Aikštės idėjai pritariu, bet nematau galimybės ją įgyvendinti. Manau, kad naujojo pastato funkcija galėtų būti kitokia – laidojimo paslaugos galėtų būti teikiamos dabartinėje koplyčioje, užbaigus statyti bažnyčią. 

A. Karalius: 1. Klaida buvo padaryta tada, kada pritarėme fragmentiškam detaliajam planui su mistine aikšte. Matome, kad šiandien ji visiškai nereali – sklypai joje jau išdalinti, aikštės nebebus.

2. Šarvojimo funkcijos įkurdinimas arčiausiai Žemaičių plento ir jos urbanistinis eksponavimas – esminė klaida.[G5] 

3. Šarvojimo dalyvių automobilių judėjimas labai problemiškas ir neišspręstas.

4. Toks mikroskopiškas architektūrinis sprendimas nesuformuotame kontekste, mažame sklypelyje negali nulemti teritorijos raidos ir jos architektūrinio pagerinimo.

5. Paties pastato architektūrinis sprendimas tinkamas.

Aikštės idėjai kaip sapnui pritarčiau.

V. Kuliešius: Neįtikina transporto sprendimas, atitikimas teisės aktams. Matau konfliktą tarp pastato šarvojimo funkcijos ir aplinkinių gyvenamųjų pastatų. Paties pastato architektūriniam įvaizdžiui pritarčiau su sąlyga, kad ritualinės paslaugos būtų izoliuotos nuo įtakos gyvenamajai aplinkai.

Aikštės idėjai iš esmės pritariu.

V. Merkevičius: Būtina išsami transporto studija:

- automobilių stovėjimo aikštelė (planuojama valstybinėje žemėje),

- privažiavimas [G6] (iš kur bus privažiuojama po Žemaičių pl. / Baltijos pr. sankryžos rekonstrukcijos).

Būtina išnaudoti reljefą – gal terasuoti, stengiantis paslėpti planuojamą ritualinę funkciją. Abejoju aikštės suformavimu (teritorija jau padalyta į sklypus), bet jos atsiradimą palaikau.

Iš principo abejones kelia pastato funkcija greta gyvenamųjų namų – ar nebus gyventojų protestų.

N. Stanionis: Aikštės idėjai pritariu. Įvažiavimai, išvažiavimai turi būti formuojami iš Žemaičių pl. per Milikonių gatvę.

Siūlau įrengti pylimus, tvoras, apželdinimą, kad šį ritualinį objektą izoliuotume nuo gyvenamųjų namų.

Pastato architektūrai pretenzijų neturiu.

L. Tuleikis: Gaila, kad nėra nuoseklumo vystant aikštės idėją – viskas liko kaip buvę. Vienas biuras negali sukurti aikštės – tai miesto reikalas. Šiuo siūlomu variantu šarvojimo pastato vaidmuo pervertintas. Kadangi vienas sklypas jau grąžintas, siūlyčiau paieškoti ir kitų aikštės, gal mažesnės, sprendimų.

Reziumuojant pasisakymus, akivaizdu, kad mažai kas tiki šiuo aikštės užstatymo suformavimu. Aikštes formuoti turi miestas, o ne pavieniai projektavimo biurai, kurie tam neturi juridinių svertų. Labai prastai išspręsti infrastruktūros klausimai, automobilių stovėjimo aikštelė numatyta valstybinėje žemėje. Buvo daug pastabų dėl ritualinės projektuojamo pastato funkcijos ir pasiūlymų ją atriboti nuo gyvenamosios aplinkos.

Visi pritarė abstrakčiai aikštės idėjai, bet ne visi – šios konkrečios aikštės. Pastato architektūrai pastabų beveik nebuvo.

N. Valatkevičius: Makete neteisingai parodyti kelių aukščiai, visiškai neįtikina transporto schema, neįvertinti įvažiavimai už bažnyčios.

L. Tuleikis: Tikimės, kad po teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, ši teritorija taps pirmuoju kvartalo detaliuoju planu Kauno savivaldybės planuojamų detaliųjų planų sąraše.

 

NUTARIMAS

1. Apsvarstę PREKYBOS PASKIRTIES PASTATO SU ŠARVOJIMO SALĖMIS MILIKONIŲ G. 7B KAUNE TECNINIO PROJEKTO PASIŪLYMUS (Autoriai: Dalia Paulauskienė, Eugenijus Miliūnas, Vytautas Miliūnas, Džiugas Karalius („E. Miliūno studija“). Užsakovas – UAB „UŽUOJAUTA“), rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:

1.1. Aikščių formavimą turi inspiruoti miestas, o ne projektavimo biurai.

1.2. Iš esmės aikštės prie bažnyčios idėjai pritariame (11 ekspertų  vienbalsiai).

1.3. Pastato architektūra priimtina (11 ekspertų).

1.4. Būtina išsami viso kvartalo su bažnyčia transporto studija su automobilių stovėjimo aikštele sklypo ribose ir privažiavimais[G7]  po Žemaičių pl. / Baltijos pr. sankryžos rekonstrukcijos. Galima būtų pradėti formuoti žemės architektūrą, padedant izoliuoti ritualinę pastato funkciją (7 ekspertai).

1.5. Ritualinės paslaugos turėtų būti izoliuotos nuo įtakos gyvenamajai aplinkai (7 ekspertai).

1.6. Toks mikroskopiškas architektūrinis sprendimas nesuformuotame kontekste, mažame sklypelyje negali nulemti teritorijos raidos ir jos architektūrinio pagerinimo (4 ekspertai).

1.7. Žemėvalda visiškai neaiški, todėl neaiškus ir aikštės vizijos likimas (3 ekspertai).

1.8. Laidojimo namų vieta labai abejotina  nėra ryšio su bažnyčia (3 ekspertai).

1.9. Aikštė būtų tikrai reikalinga, jei pratęstų prieigas prie bažnyčios (3 ekspertai).

1.10. Manau, kad naujojo pastato funkcija galėtų būti kitokia  laidojimo paslaugos galėtų būti teikiamos dabartinėje koplyčioje, užbaigus statyti bažnyčią (1 ekspertas).

 

2. Pasitarimas dėl Kauno savivaldybės įmonės ,,Kauno planas“ reorganizavimo.

G. Šinkūnas: Kauno miesto taryba ketina priimti sprendimą reorganizuoti Kauno savivaldybės įmonę „Kauno planas“. Apie tai rašiau prašyme LAS KS’iui ir KAUET’ui.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija 2013-05-30 posėdžio nutarimu yra pavedusi Kauno savivaldybės administracijos Turto skyriui parengti sprendimo projektą dėl Kauno SĮ „Kauno planas“ reorganizavimo į dvi įmones. Apie SĮ „Kauno planas“ reorganizavimo  į dvi įmones tikslus ir motyvus, reorganizavimo procedūras ir valdymą, visų reorganizavimo pasekmių vertinimą ir pan. iki šios dienos įmonė „Kauno planas“ nėra informuota ir su įmonės vadovu šiais klausimais nebuvo tartasi.

Siekiant išvengti klaidų, prašau atidėti klausimo dėl Kauno SĮ „Kauno planas“ reorganizavimo į dvi įmones svarstymą, kol bus parengta išsami reorganizuotų įmonių veiklos galimybių ir efektyvumo prognozė bei reorganizavimo proceso ir kaštų analizė. Prašau atsižvelgti į tai, jog diversifikuotas įmonės veiklos modelis yra plėtojamas nuo pat įmonės įsteigimo pradžios ir yra pasiteisinęs kaip efektyvus, garantuojantis platų teikiamų paslaugų asortimentą ir aukštesnę kokybę bei minimalius administravimo kaštus, taip pat sudarantis saugesnes ir stabilesnes įmonės veiklos galimybes dėl rinkos ir pajamų svyravimų. Integruotas teritorijų planavimo ir geoinformacinių sistemų veiklos modelis ir struktūra 20 metų yra sėkmingai naudojama Vilniaus m. savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“, nešančioje didelę naudą sostinei. Manau, kad pastarojo meto ekonomikos sąlygomis įmonės „Kauno planas“ veiklos plėtojimas nuosaikiuoju esamų galių išnaudojimo ir didinimo būdu yra gerokai patikimesnis už kitas alternatyvas. Nepriklausomai nuo to, ar įmonė bus reorganizuota ar ne, įmonės (-ių) veiklos sėkmė ir progresas priklausys nuo paslaugų užsakymų masto. Šiuo metu steigėjas nesinaudoja visomis įmonės galimybėmis.

Manau, kad, įmonę suskaidžius į atskiras įmones, labai sumažės kiekvienos iš jų gamybinis pajėgumas ir konkuravimo galimybės, padidės valdymo kaštai. Dėl nepakankamo teisinio ir ekonominio įvertinimo įmonės „Kauno planas“ reorganizavimas gali būti pavojingai žalingas vykdant ilgalaikius sutartinius įsipareigojimus.

Informuoju, kad SĮ „Kauno planas“, siekdama pagerinti pastarojo meto įmonės veiklos rezultatus, šiemet, pasitelkus profesionalią ekspertavimo įmonę, planuoja atlikti įmonės ir jos padalinių veiklos galimybių įvertinimą (studiją) ir parengti veiklos optimizavimo veiksmų planą.

Galbūt  „Kauno plano“ įkūrėjas Evaldas Barzdžiukas galėtų pakomentuoti padėtį?

E. Barzdžiukas: Įmonė buvo sudaryta iš 2 sektorių: geoinformacinės sistemos ir planavimo veiklos. GIS buvo sukurtas kaip įrankis su duomenų baze teritorijų planavimui pagelbėti. Dabar GIS tapo neaiškios struktūros. Analogiška vilniečių įmonė yra pažengusi žymiai toliau – net triukšmo tyrimams kauniečiai samdė Vilniaus įmonę.  Nežinau, kiek „Kauno plano“ GIS reikalingas savivaldybei. Buvo numatyta kurti duomenų banką, bet mirė GIS vadovas Šimaitis. Tuo lyg viskas ir baigėsi. GIS sektoriaus vadovas nesutaria su SĮ vadovybe. Manau, tai įmonės vidaus reikalas. Buvo siekiama kuo glaudžiau  dirbti su savivaldybės skyriais. Tą darbą turi atlikti arba GIS vadovas, arba SĮ vadovas.

L. Tuleikis: Ar manai, kad padalijimas į dvi dalis pagelbės darbui?

E. Barzdžiukas: Įmonės steigėjas – Kauno savivaldybė. Manau, jei steigėjas priima tokį sprendimą –  tai jo reikalas.

L. Tuleikis: Į mus kreipiamasi dėl intelektualios pagalbos.

N. Valatkevičius: Savivaldybėje yra Turto skyrius, kuriam priklauso savivaldybės įmonės. Jie prižiūri balansus ir seka veiklą. Skaitmeniniai žemėlapiai, geologija, kartografija – tai išskirtinai savivaldybės funkcija. Visi pakeitimai turi būti suderinti ir vykdomi per savivaldybę – tam tikslui buvo įkurtas  „Kauno planas“. Pakeitus savivaldos įstatymą, liko tik toponuotraukų prižiūrėjimas. Buvo keli atvejai, kai „Kauno planas“ nespėjo pažymėti naujų trasų žemėlapyje ir tai Kaunui kainavo 300 tūkst. Lt.

Dabar „Kauno plane“ ši funkcija vykdoma viešaisiais pirkimais – tai savivaldybei labai nepatogu ir kainuoja nuo 700 tūkst. iki 10 mln. Lt. Būtų liūdna, jei „Vilniaus planas“ laimėtų Kauno skaitmeninio žemėlapio vystymo projektą.

Mes „Kauno planui“ siūlome pasirašyti sutartį, kur įmonė įsipareigotų 90 % darbų atlikti Kauno savivaldybei. Tuo atveju Kauno savivaldybė „Kauno planui“ biudžete numatytų lėšas.

SĮ „Kauno planas“, be GIS, vykdo ir projektavimo veiklą ir yra pasirašiusi sutarčių, kurias turi vykdyti. Kadangi įmonės vadovas Šinkūnas nepasirašo sutarties su savivaldybe, Turto skyrius siūlo atskirti projektavimą nuo GIS. Savivaldybei taip dirbti būtų paprasčiau.

G. Šinkūnas: Pripažįstu, kad mūsų GIS padalinys silpnokas, analitiniai darbai nevyksta. Bet atskyrus padalinius, idėją apie informacinį kompleksinį portalą reikės palaidoti. Ateityje planuoju papildyti GIS padalinį platesnio spektro specialistais. Dabar „Kauno planas“ nepretenduoja į visas savivaldybės projektavimo apimtis. Juk turi vykti ir konkursai.

Prašau palaikymo iš principo.

A. Karalius: Tai labai specifinis klausimas. Ar mes turime kompetencijos tokiam klausimui spręsti? Matyt, mažai iš mūsų kas turi motyvuotą poziciją.

N. Valatkevičius: Mūsų urbanistikos ir architektūros skyrius palaiko „Kauno planą“, jei 2014 m. jis įsipareigoja atlikti 90% darbų Kauno savivaldybei. Juk reikia rūpintis biudžeto formavimu.

L. Tuleikis: Prašau pasisakyti tarybos narius, kurie turi nuomonę šiuo klausimu.

N. Stanionis: Kaip konkuruojančios įmonės atstovas, manau, kad mums nepalanku, jog „Kauno planas“ turi prioritetą. Dalyvaudami konkurse, jie mūsų įmonei nepateikė medžiagos, kuri priklauso miestui, ir teko ją brangiai pirkti. Be to, keista, kad iki šiol „Kauno planas“ nepateikė KAUET’ui svarstyti Kauno m. Bendrojo plano, o viešasis svarstymas jau liepos 10 d.

A. Ramanauskas: Manau, kad problema ta, kad įmonės vadovas nėra informuojamas apie vykstančius procesus.

V. Kuliešius: Pritariu Gedimino minčiai, kad tarp planavimo įmonių turi būti konkurencija – negali viena įmonė atlikti visų Kauno planavimo darbų.

A. Karalius: Turiu pasiūlymą. Jei klausimas opus – gal reikia sušaukti darbinį posėdį, pakviesti savivaldybės atstovus ir spręsti. Manau, kad jei 90 % savivaldybės darbų atliks viena įmonė – tai nebus progresyvus sprendimas.

L. Tuleikis: Turto skyrius atlieka tik „iešmininko“ vaidmenį. Sunku palaikyti idėją, kad 90 % savivaldybės objektų projektuotų „Kauno planas“. Tokia idėja nepalieka vietos jokiai konkurencijai. Neaišku, ar vienintelė alternatyva yra tas įmones atskirti. Gaila, kad taip skubama priimti sprendimus. KAUET’as galėtų abi puses pakviesti konstruktyviai diskusijai.

N. Valatkevičius: Savivaldybė gali skelbti ir konkursus. Svarbu tik, kad įmonė dirbtų prie Kauno, o ne kitų miestų darbų. Tai visiškai nereiškia, kad dings konkurencija.

N. Blaževičienė: O ar „Kauno planas“ turės darbo?

N. Valatkevičius: Bus skiriama nuo 2 iki 3 mln. Lt.

L. Tuleikis: Ar galime paprašyti savivaldybės neskubėti priimti sprendimą?

G. Balčytis: Ką ta formuluotė „neskubėti“ turėtų reikšti ?

N. Valatkevičius: Negaliu atsakyti, nes Turto skyrius tą sprendimą priėmė mūsų neinformavęs.

A. Karalius: Įmonės vadovas buvo neinformuotas, dabar išklausėme savivaldybės atstovą ir gal deleguokime kelis narius tam klausimui išsiaiškinti.

L. Tuleikis: Tai galėtų būti Audrys Karalius ir Aurimas Ramanauskas. Kas už tai?

L. Tuleikis: Vienbalsiai pritarta.

A. Karalius:  Mes sutinkam, bet gal ir Linas Tuleikis prisidėtų?

L. Tuleikis: Sutinku. Tai darbo grupę sudaro trys tarybos nariai ir mes pabandysim išsiaiškinti padėtį.

Pereikime prie Bendrojo plano viešojo svarstymo. Keista, dalyvauja ir užsakovo – savivaldybės – atstovas, ir projektuotojas ir niekas neteikia KAUET’ui svarbiausio Kauno dokumento – Bendrojo plano. Manau, kad būtinai reikėtų apsvarstyti šį planą iki liepos 10 d. Gal galėtume susirinkti antradienį, Gediminas pasirinktų recenzentus – Mindaugą Pakalnį arba Evaldą Barzdžiuką – ir pristatytų mums. Tokiu būdu  trečiadieniui KAUET pozicija būtų aiški. Ar visi sutinka?

J. Merkevičienė: Sutinka vienbalsiai. O aš manyčiau, gal geriau susirinkim pirmadienį – bus laiko parašyti normaliam protokolui?

A. Karalius: Pirmadienį bus sunku po savaitgalio surinkti žmones.

L. Tuleikis: Tai ar Šinkūnas sutinka KAUET’ui pristatyti Kauno m. Bendrąjį planą liepos 9 d. (antradienį) 14 val.?

G. Šinkūnas: Sutinku, apie pasirinktus recenzentus pranešiu ryt elektroniniu paštu.

 

NUTARIMAS

2.1. Išklausius SĮ Kauno planas vadovo Gedimino Šinkūno argumentus dėl savivaldybės turto skyriaus inicijuojamo įmonės reorganizavimo į dvi įmones, sukurti darbo su savivaldybe grupę iš 3 tarybos narių: Audrio Karaliaus, Aurimo Ramanausko ir Lino Tuleikio.

2.2.-Surengti KAUET posėdį  š. m. liepos 9 d. apsvarstyti SĮ Kauno planas parengtą Kauno m. Bendrąjį  planą.

 

 

Linas Tuleikis

Jūratė Merkevičienė

 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*