Akvarelės bienalės peizažas 1
Akvarelės bienalės organizatorių (projekto vadovas – Eugenijus Nalevaika) pasirinkta koncepcija įvardinta rezonanso terminu. Šis terminas aptariamas ir išsamiai paaiškinamas lankytojui parodą pristatančiuose tekstuose. Šalia įprastinių rezonanso sąvokos paaiškinimų, šį terminą siejant su akvarelės technika, pateikiama tokia įžvalga: „Akvarelė – tai visų pirma vanduo. Pigmentas ir popierius leidžia vizualiai išsiskleisti vaizdiniui kaip menininkas rezonuoja (at(si)liepia) į aplinkos veiksnius.<...>” 1 Lakoniškas ir gana abstraktus parodos pavadinimas domina ir intriguoja tiek parodos dalyvius menininkus, tiek ir renginio organizatorius. Galima sakyti, turime dar vieną naują ir įdomią parodos koncepciją, kurią galime priskirti prie anksčiau buvusių (slinktys, sąsajos, gelmė). V-ojoje tarptautinėje akvarelės bienalėje pristatomos įvairiausios akvarelės technikos galimybės, gausaus menininkų būrio kūrybiniai ieškojimai, pasitelkiant ir kitas – akrilo, aliejinės tapybos technikas.
Akvarelės bienalės „Rezonansas“ – tai pagrindinė konkursinė paroda, vykstanti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Parodos lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su 70 menininkų (iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos ,Vokietijos, Olandijos ir kt.) kūriniais.
Renginio organizatorių teigimu, ši paroda yra spalvinga ir įdomi. Žinoma, tam galima pritarti – galerijos salė užpildyta įvairiausių koncepcijų tiek temos, tiek stiliaus atžvilgiu. Tačiau paroda, galima sakyti, sukelia „spalvingo chaoso” įspūdį. Galbūt tai nebūtų neigiama šios parodos eksponavimo savybė, jeigu paroda tiesiog pristatytų pačią akvarelės techniką, atskleistų jos gyvybingumą, energiją. Visgi, jeigu siekiama parodyti kiekvieno menininko individualų santykį su akvarele, galima teigti, kad tai nevisiškai pavyko: pritrūko didesnio dėmesio parodos eksponatų išdėstymui (galbūt derėjo atkreipti dėmesį į tam tikrą akcentą), suteikiančiam kryptį lankytojų srautui.
Parodoje šalia jau gana gerai žinomų menininkų, galima pamatyti ir jaunų, mažiau garsių dailininkų darbų (vienas iš parodos organizatorių tikslų). Viena iš jaunosios kartos menininkių, Rosanda Sorokaitė, pateikia kūrinius, iš pirmo žvilgsnio atspindinčius nereikšmingus kasdienius dalykus, tačiau priverčiančius pasinerti į prisiminimų pasaulį. Taip pat ekspozicijoje galima pamatyti akvarelės ir koliažo technikas apjungiančius, populiariosios kultūros elementais kalbančius Monikos Adomavičiūtės darbus. Reikėtų paminėti ir gerai žinomo danų menininko Anders Hjuler šiais metais pateiktą gyvą, spalvingą ir šviesią instaliaciją ,,Gyvenimo sraute skambantys temperamentai”. Eksponuojamas ir Lietuvos žinomo dailininko Rimvydo Mulevičiaus kūrinys – triptikas „Galvos” (vaizduojama žmogaus galva ir nukirstos kiaulių galvos), kuris vienu metu pritraukia dėmesį profesionaliai vaizduojama ir ypatinga realistine išraiška, tačiau tuo pačiu atstumia savo pateikiamu žiaurumu. Reikėtų paminėti ir estų menininko Eero Ijavoinen darbą „Atsiprašau, aš esu moteris”, kuriame akvarelės technika jungiama su akrilu, o visą šią kompoziciją dar papildo, pasitelkiant akvarelę sukurti atspaudai. Šis kūrinys išsiskiria tuo, kad jame pastebimas ryškus ironijos prieskonis.
Parodos organizatorių teigimu, „Viena iš esminių, parodos koncepciją jungiančių grandžių yra kūrinių akvareliškumas”2. Su šia mintimi galima sutikti, juk parodoje norima pateikti ne tik akvarelės techniką, jos galimybes, bet ir kitų sričių menininkų kūrybos sąsajas su ja. Didžioji dalis menininkų šią organizatorių pateiktą sąlygą puikiai įvykdė: šalia grynosios akvarelės matoma įvairių technikų junginių – akrilo, aliejinių dažų, koliažo, atspaudų ir akvarelės variacijų. Ann Larson Dahlin akvarelės kūriniai, galima sakyti, vieni iš geriausių – jie pasižymi puikiu šviesių ir tamsių kompozicijos dalių deriniu, lengvumu ir dinamiškumu.Taip pat galima paminėti kiek abstraktesnį Povilo Ramanausko „Horizontą”, pasižymintį subtiliais spalvų kontrastais.
Kiti dailininkai akvarelės meno skaidrumą, persidengimą, sugebėjo kūrybiškai pateikti instaliacijose (pasitelkta ir muzika, ir šviesos galimybės). Reikia pastebėti, kad ne visi menininkai ieškojo originalių, kūrybiškų sprendimų. Buvo tokių, kurie atmesdami įvairias interpretacijas akrilą ar kitą, savo naudojamą techniką, tiesiog susiejo su akvarele. Tokiu būdu sukurta akvarelės imitacija, vargu, ar ką gali nustebinti – juk daugelis rankose yra laikę teptuką ir žino, kad beveik visus dažus atskiedus su vandeniu, galima išgauti bet kokią spalvą ir formą.
Neatsižvelgiant į jau minėtą parodos eksponatų chaotiškumą, dairantis po galerijos erdves galima išskirti kai kurias vyraujančias tendencijas, temas ir siužetus. Akvarelės bienalės realistiniuose kūriniuose dominuoja žmogaus figūros motyvai. Nemažai vietos užima ir peizažai (tiesa, čia realizmo nedaug). Parodoje galima pastebėti ir detalių natiurmortų. Ekspozicijose galima atrasti ne viename darbe vaizduojamą moteriškumo temą, taip pat gausu darbų, skatinančių apmąstymus, prisiminimus. Galima įžvelgti ir religinės temos atspindžių. Toks skirstymas, žinoma, labai abstraktus. Visgi tai tik vienos parodos lankytojos įspūdis.
Siboliškai skambančiu pavadinimu – Peter Sternäng kūrinių ciklas „Požiūrio taškas” – parodoje pateikia to paties miesto peizažą skirtingomis oro sąlygomis. Taigi, priklausomai nuo skirtingų aplinkybių (nuo metų laiko, nuo subjektyvaus požiūrio taško), priklauso, koks bus pavaizduotasis peizažas. Lygiai taip pat nuo įvairiausių aplinkybių priklauso koks bus užfiksuotas parodos peizažas: čia pateikiamas vienas iš daugelio galimų, subjektyvių, jo vertinimų...
Miglės Munderzbakaitės nuotraukos
1Tarptautinė akvarelės bienalė ,,Baltijos tiltai”.Rezonansas“. Prieiga per internetą: http://www.baltijostiltai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=45&Itemid=68
2Tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai“.Rudeninis akvarelės rezonansas. Prieiga per internetą: http://www.menoparkas.lt/lt/straipsniai-lt/418-baltijos-tiltai-rezonansas.html
