LYG TARP KITKO - MAIRONIS IR NAPOLEONAS 0

Aldona Ruseckaitė
www.kamane.lt, 2012-03-28

Įdomi Maironio biografija  – į kokią asmenybę besi pirštu, žiūrėk, ir mūsų garsusis klasikas kažkaip su ja susijęs... Štai šįmet, per šventąsias Jonines, Kaune bus išpūstas milžiniškas burbulas miestiečiams ir kaimiečiams, vaikams ir seneliams. Pasirodo, jog garsusis neaukštaūgis Napoleonas Bonapartas prieš 200 metų birželio 23 dieną su savo galinga kariuomene atsidūrė mūsų Aleksoto šlaituose, nes jam reikėjo peršokti per Nemuną, kad galėtų toliau pulti Rusiją ir ją ryžtingai nugalėti. Kaip ten viskas vyko, visi žino, Maironis taip pat tuos istorijus vingius išmanė. Nors aš, prisipažinsiu, jau keli mėnesiai visokio plauko inteligentų klausinėjau, kaip koks Juras Jankevičius, kuo yra Lietuvai nusipelnęs Napoleonas, kad mes jo žygius taip didingai minėsime? Žinoma, galėjau juk ir pati pasiskaityti, bet tyčia visų klausinėjau. Ilgai niekas neatsakė,  gūžčiojo pečiais, gėdijosi nežinantys, kol galop po vieno vakaro muziejuje į kampą įspraudžiau  istoriką rašytoją Rimantą Marčėną. Šis, išlenkęs stiklą vyno, ėmė kantriai aiškinti... Mano ausys sukluso, kai išgirdau, jog Napoleonas 1807 m. paskelbė Varšuvos kunigaikštiją, į kurią įėjo Užnemunė arba tiksliau Suvalkija – vadinasi, ir mano gimtasis Ingavangis, ir panaikino ten baudžiavą. Čia tai gerai – pagalvojau! Beje, įvedė ir civilinį Napoleono kodeksą. Bet štai Maironis savo Lietuvos istorijoje (1906) dėl šio įvykio įžvelgia nuostolius, kad Prūsų karalius Fridrikas Vilius III 1807 m. buvo ketinęs įsteigti lietuvių vaikams stipendijas, kad mokslus išėję galėtų būti vietos valdininkais, mokančiais lietuviškai. Bet jojo sumanymas nebuvo įvykdytas, nes pasikeitė karinė situacija. Tai štai kas labiausiai rūpėjo Maironiui! Be to, anot Maironio, Napoleonas panaikino baudžiavą, tačiau  valstiečiai gavo tik asmeninę laisvę, o žemėsnegavo ir paliko vien nuomininkais. Šito man R. Marčėnas nesakė ir aš vėl truputį nusiminiau, kad gal mano protėviams baudžiavos panaikinimas ne kažin ką davė?.. Bet mano proseniai nebuvo baudžiauninkai, tai tiek to... 

Tačiau jau kelkimės per Nemuną. 1812 metai, birželio pabaiga. Į Kauną priguža daugybė prancūzų – laimingų, pasipuošusių, skubančių užkariauti Rusiją. Lietuvoje jie užtrunka apie mėnesį, o tų pat metų gruodį išbadėję, apdriskę, skarmalais apsivynioję grįžta iš Maskvos plėšikaudami, nelaimingi, nugalėti. Tarytum didžiulė audra praūžė pro Lietuvą Napoleono žygis, jis atnešė daug nuostolių Lietuvos ūkiui.

Nėra tikslių žinių, kokį 1812 metų mėnesį prancūzai užėmė Kaune, Senamiestyje, Siručio rūmus ir juose įkurdino ligoninę. Siručio, o nuo 1909 metų – Maironio rūmai, dabar – muziejus. Tai va – galbūt net į Maironio rūmus buvo įžengusi didžiojo mažojo Napoleono koja, gal jis lipo į antrąjį aukštą tais pačiais laiptais, gal užsuko aplankyti savo sužeistų kareivių... Kas gi šiandien tą žino? Juk vadinamasis Napoleono namas yra visai netoli, Muitinės gatvėje, kuriame tą ypatingąjį birželį tarsi buvo apsistojęs pats karvedys. 

Skaitydama Maironio Lietuvos istoriją suprantu, kad poetas ne itin simpatizavo prancūzui užkariautojui. Jis rašo: 1812 m. karui prasidėjus Napoleonas Ipaskelbė manifestą, kuriuo panaikino baudžiavą ir didžiojoj Lietuvoj, pažadėdamasjai ir politikos laisvę; tačiau Napoleono žygiui nepasisekus, visi jojo pažadėjimainuėjo niekais...  Kitoje vietoje dar priduria: Napoleono prižadėjimai buvoneširdingi... Ot, poeto mąstymas – jis norėjęs iš diktatoriaus ir užkariautojo širdingumo...

Ir dar kartą Maironiui teko gilintis į Napoleoną, kai būdamas Peterburgo dvasinės akademijos dėstytojas rašė lotynų kalba savo mokslinį darbą iš teisės srities De justitia et jure (Apie teisingumą ir teisę), kurį atskira knyga išleido 1903 m. ir gavo daktaro laipsnį. Veikale Maculevičius–Maironis nagrinėjo Romos teisę, rusų įstatymus, Lietuvos Statutą ir Napoleono kodeksą. Kadangi kūrinys taip ir liko lotyniškas, šiandieną sunku pasakyti, kaip Maironis vertino Napoleono kodeksą, galop ir nebesvarbu.

Aišku viena, jog Maironis ir Napoleonas gali būti nagrinėjimo tema, nes, kaip matote, yra visokių sąlyčio taškų...

Yra jų ir šių dienų įvykiuose. Šįmet lyg tyčia abu vyrai švenčia jubiliejus – Napoleonas suteikė Lietuvai didžiulę garbę ir prieš du šimtus metų kėlėsi per Nemuną, išsivesdamas į pražūtį ir lietuvių karių pulkus, išsiveždamas vežimus, prikrautus lietuviško maisto. Maironis gimė lygiai prieš 150 metų spalio 21 dieną.

Sakysite – kas gi čia bendra, tegul kiekvienas sau, istorijoje visiems užteks vietos, nes jiems jau nebereikia nei ginklų, nei maisto, nei žirgų, nei moterų... Pamenu, kažką mūsų kaimo vyrai juokaudavo apie napoleonmetį, bet prie vaikų iš karto nutildavo – įtariu, kažkokie nešvankūs anekdotai vis dar valkiojosi, perduodami iš kartos karton...

Maironis irgi mėgo anekdotus, netgi rusiškus, tačiau apie Napoleoną neradau nieko...

Tai ką galop aš čia noriu pasakyti? Ogi kaip ir nieko, tiesiog tarp kitko... Mat  viskas turėtų vykti po Kauno dangumi... Dangus tai didelis, bet savivaldybės piniginė maža. Ir šiaip žiūrime, ir anaip – Napoleono persikėlimo per Nemuną operacijai pakartoti lietuviškų litų paskirta bene ketvirtis milijono, o Maironio pavardė paminėta prie vieno kito chorų projekto, skirtas vienas kitas tūkstantėlis. Kaip žinoma, per Pažaislio festivalį ketinama suvaidinti kažkurią Maironio dramą – puiku ir užteks. Nieko juk Maironis neužkariavo, Kauno valdininkų širdžių nesuvirpino, tad pirkime botus, skrybėles, ko dar reiktų Napoleono žygiui per Nemuną?  Nepamirškime ausų kamštukų, nes skelbiama, jog bus iššaudyta 200 kilogramų juodojo parako...

P. S.  Jau mane ėmė nervinti neišsilavinę lietuviai!  Štai nuvažiavau šiandieną į savo bažnytkaimį, visokie mokytojai ėmė manęs įkyriai klausinėti, kodėl Kaunas taip garbina Napoleoną? Kažką vapenau, o jie vis nerimsta,  galų gale supykau ir pasakiau – žinokitės patys!

P. P. S. O aš labai džiaugiuosi, jog šįmet Kauno rašytojų knygoms paremti Kauno miesto savivaldybės skirta net šeši tūkstančiai litų, net šeši! Lyg tyčia knygos neparašiau – apmaudu...


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*