JUOKAKURIŲ PUSVAKARIS KAUNO MENININKŲ NAMUOSE 0
Sekmadienį, balandžio 1-ąją, Kauno menininkų namuose vyko linksmas renginys – „Šaipokų pusvakaris“. Kitokio ir negalėjo būti per profesinę juokakurių dieną.
„Šaipokų“ klubas pernai minėjo keturiasdešimtmetį. Visą tą laiką jame spietėsi dailininkai karikatūristai ir rašytojai humoristai. Iki Atgimimo klubo renginiai vykdavo „Girstupio“ kultūros rūmuose; paroda išsiskleisdavo vestibiulyje, o satyrikų sąmojis – penkių šimtų žiūrovų salėje. Kauniečiai sulaukdavo svečių iš visos Lietuvos ir Sovietų Sąjungos: Maskvos, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas), Novorosijsko, Kijevo, net Almatos (Kazachstanas). Juokakuriams talkindavo garsūs aktoriai Vytautas Eidukaitis, Regina Varnaitė, Antanas Žekas, Algirdas Pintukas, Algirdas Sabalys, Jonas Čepaitis, Kauno muzikinio teatro balsai – Algirdas Jacunskas, Juozas Malikonis. Vėliau, atkūrus valstybingumą, visuomenės dėmesys „Šaipokams“ prigeso. Klubo nariai pakeitė susirinkimų vietą – jie rinkdavosi Antano Žmuidzinavičiaus Velnių muziejuje. Arčiau kūrybos šaltinių.
Šiemet pusvakario liudininkai nebeišgirdo „Šaipokų“ veterano Augustino Tamaliūno linksmų ir taiklių replikų – satyrikas ir žurnalistas praėjusią savaitę paliko mus.
Putojančiu alum
Dabar „Šaipokų“ klubui vadovauja kaunietis dailininkas Vladimiras Beresniovas, bičiulių vadinamas tiesiog Vlaberiu. Kalbinamas jis prisiminė, jog pirmoji karikatūrų paroda vyko 1971 metais „Žilvino“ klube. „Turiu pasakyti, jog lietuvių karikatūros lygis gana geras, – tvirtino jis. – Šiemet dailininkai sukūrė darbų pačiomis įvairiausiomis temomis. Kitais metais kolegas skatinsime labiau pasidomėti kultūra ir menu.“ Paroda Kauno menininkų namuose nebuvo gausi, vos devyni autoriai. Ir tik du – V. Beresniovas ir Edmundas Unguraitis – dalyvavo ją atidarant. Priežastis paprasta: Melagių diena karikatūristams truko tris dienas – penktadienį lankytasi Marijampolėje, šeštadienį Vilniuje, tad kai kurie neįveikė maratono distancijos, anksčiau laiko pasuko namo. Matyt, prisiminus vieną „vlaberizmą“, juos „vakaras paguldė putojančiu alum“.
Velykų močiutės
Pusvakario rengėjai skelbė, jog visiems, nusišypsojusiems prie įėjimo į Menininkų namus, bus teikiami kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ linksmieji skaitiniai. Taip ir įvyko. O kai gauni veltui, norisi dar daugiau – atsirado ieškančių kultūros ir meno savaitraščio naujausio numerio. Tokiems skaitytojams praktiškas patarimas: šypsokis nesišypsojęs – padės tik „Nemuno“ prenumerata.
Pirmoji į pusvakario sceną žengė pianistė Šviesė Čepliauskaitė, pasidalijo prisiminimais apie Andalūziją. Jos pasakojimas buvo toks greitas, jog viena mintis vos spėjo vytis kitą. Menininkų namus aplankė močiutės iš prieškario, jas „įgarsino“ Kauno valstybinio lėlių teatro aktoriai Andrius Žiurauskas ir Remigijus Endriukaitis. Močiutės pareiškė, jog per Šv. Kalėdas kauniečius lanko Kalėdų Senelis, per Velykas – Velykų bobutė, o per Kūčias... Kučinskas.
„Pachmielo žvaigždės“
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir referentė Ugnė Katkevičiūtė sukakties proga pasveikino kaunietį satyriką Rimantą Petrą Eleną fon Klusą. Žengdamas dviem keliais – gyvenimo ir kūrybos – poetas, dvylikos knygų autorius, nutrypė žolės už septyniasdešimt penkerius metus. Nenorėjęs minėti sukakties, kol išleis naują eilėraščių rinkinį, jubiliatas pasidavė Melagių dieną, priėmė iš salės plūstelėjusių gerbėjų specialiai iškeptus vardinius pyragus, gėles, išklausė „Ilgiausių metų“.
Žurnalistas Petras Žemkauskas per savo profesinę šventę rinkosi ne nuolaidas kiaušiniams, o cukrui ir apelsinams. Ir humoreskoje liko su druska ir plytomis... Tada Š. Čepliauskaitė vienu pirštu sutepė Wolfgango Amadeus Mozarto „Buterbrodą“, kurį atpažinome kaip linksminantį sumuštinį. Publiką iki ašarų prajuokino nevalyvos raseiniškio Evaldo Raseinio mintys. Vienas impulsyvus, iš pašėlimo nebesivaldantis pilietis lakstė po koridorių, o giliau pakvėpavęs vėl strykčiojo salėje ant naujos ir tvirtos Menininkų namų kėdės. Kitą kartą Evaldui reikės užšnioti su verba... Satyrikas Jurgis Gimberis sudarė savaitės horoskopą, kurio žvaigždės sukasi nuo „pachmielo“. Linksmybių pabaigai lyriškų, graudulingų, net piktokų eilių paskaitė satyrikas Aleksas Dabulskis. Buvo net ašarų žiūrovų, kurių susibūrė pilnutėlė salė, akyse.
Vakarop Kauno gatvėse galėjai sutikti miestelėnų, kurie įtartinai šypsojosi, kiti – pusbalsiu kikeno. Regis, P. Žemkauskas, sutaupęs trisdešimt sekundžių iš jam skirto laiko ir atsisveikinęs iki tęsinio Kauno menininkų namuose kitąmet, bus nesuklydęs. Juolab kad karikatūristai jau suderino parodos laiką 2013-iaisiais, o rašantys juokakuriai žadėjo nepasididžiuoti, irgi aktyviai dalyvauti.
