T. GUTAUSKO KAUKĖS SUVIENIJA KREPŠINĮ, TAUTODAILĘ IR MODERNŲJĮ MENĄ 7

Austėja Masiokaitė
www.kamane.lt, 2011-08-26

Šį ketvirtadienį Velnių muziejuje pristatyta skulptoriaus Tado Gutausko kaukių, skirtų Europos vyrų krepšinio čempionatui, paroda. Trylika ryškiaspalvių kaukių ir jų motyvais puošti marškinėliai, kepuraitės, sėkmę nešantys amuletai ir kartoninės kaukės, autoriaus nuomone, turėtų ne tik suartinti profesionalųjį ir etnografinį menus, supažindinti visuomenę su tautiniu kultūros paveldu, bet ir „į muziejus įsileisti šiuolaikinio gyvenimo dvelksmą“.

Iš ąžuolo padirbtos lakuotos kaukės vaizduoja tradicinius Užgavėnių personažus: velnius, raganas, toteminius senovės Lietuvių gyvūnus. Jose susipina senųjų lietuvių Užgavėnių kaukių motyvas ir šiuolaikiškumas: kaukės išmargintos ryškiaspalviais dryžiais, taškeliais, staigiais ir aštriais motyvais. „Idėja – nekopijuoti to, kas buvo, transformuoti, panaudojant daugiau spalvų, kad jos būtų ryškesnės, kartais provokuojančios, atitinkančios šio laiko dvasią ir intensyvumą“, –  pristatydamas darbus kalbėjo autorius.

Šiuolaikinė tradicijų interpretacija

Šios kaukės yra T. Gutausko ir architekto Algirdo Kaušpėdo projekto „Unikalu LT“, siūlančio į savo paveldą žvelgti šiuolaikiškai ir įdomiai reprezentuoti lietuviškumą, dalis. „Tie gintariniai karoliai atrodo lyg pageltę dantys“, – apie tradicinius dirbinius, kuriais nukrauti suvenyrų parduotuvių prekystaliai, kalbėjo T. Gutauskas. Jo nuomone, senųjų dalykų negalima į šiuolaikinę tikrovę perkelti tiesiogiai – būtina juos transformuoti, interpretuoti ir įvilkti į šiuolaikinę formą.

Būtent siekdami, kad idėja labiau išplistų, „Unikalu LT“ sumanytojai sukūrė visą prekių liniją, susietą su kaukėmis. Pradedant tarškynėmis ir kartoninėmis kaukėmis, kuriomis krepšinio gerbėjai galės gąsdinti priešininkus ir padėti komandai it praeities karžygiams įveikti priešą, amuletais ir šaldytuvo magnetukais, baigiant verslo dovanomis – auksu dengtomis nedidelėmis velnio kaukėmis už kelis šimtus litų.

Šios kaukės – ne pirmas T. Gutausko darbas etnokultūros motyvais. Lietuvos tūkstantmečiui paminėti sukurtas „Vienybės medis“, puoštas senovinės verpstės motyvais, buvo pirmas autoriaus darbas šia tema. T. Gutauskas teigia, kad dirbti su senoviniais simboliais ir etnokultūra, perkeliant juos į šiuolaikinę realybę, ypač – siejant su mėgstamu sportu ir dideliu šio meto įvykiu, jam labai įdomu ir prasminga:“Tai yra mūsų šaknys – atsisukime į jas. Kitas dalykas – negalime to pateikti taip primityviai ir banaliai – tiesiog paimti citatas ir perkelti. Reikalinga kažkokia transformacija – žvilgsnis iš šių laikų pozicijos.“

Menas bevertis, jeigu nepasiekia žmonių

Kalbėdamas apie šį projektą, T. Gutauskas iškėlė ir meno reikšmės klausimą. „Gilesnis klausimas – kam apskritai tas menas reikalingas? Esą menininkai kuria apie būtį, galvoja apie gyvenimo prasmę, užduoda egzistencinius klausimus, o visas gyvenimas eina pats sau: jūs valgykit cepelinus, o mes čia kursim. Tai kam jūs kuriat? Vardan ko? Sau? Menas yra liaudžiai. Jei žmonės nepriima ir jis niekam nereikalingas – kam tada kuriama?“ – klausė autorius.

 

Jo nuomone, menui svarbiausia – pasiekti žmones, o menininkui – savo idėjas pateikti taip, kad jos būtų išgirstos ir pajaustos. O sprausti save į rėmus, griežtai skirti etnokultūrą, šiuolaikinį meną ir kasdienį gyvenimą – beprasmiška.T. Gutauskas teigia ieškantis formų, kurios būtų skoningos, vertingos iš meninės pusės, tačiau patrauklios šiuolaikiniam žmogui. Jam svarbu  nenusipiginti, bet ištransliuoti savo idėjas ir vertybes, kad jos būtų išgirstos ir lietuviai pradėtų didžiuotis savo paveldu.

„Jei korifėjus sėdi studijoje, užsirakinęs septyniomis spynomis kuria meną, kuris niekam neįdomus, ir mano, kad žmonės yra neišprusę ir neišsilavinę(„Tegu jie pasikaria, o aš sau kursiu“) – tokia pozicija man nepriimtina“, – atrėžė autorius į priekaištus dėl per didelio pataikavimo masiniam skoniui, kurio kartais sulaukia jo darbai. Jo nuomone, visa tai tėra pavydas dėl kito sėkmės. „Jei darbą parduodi, tai jis jau kičas?“ – retoriškai klausė T. Gutauskas, primindamas, kad laikai, kai menininkai mirdavo iš bado – senokai praėjo.

Tautodailininkas kaukėse įžvelgė afrikietiškus motyvus

Parodą aplankęs medžio skulptorius tautodailininkas Ginutis Dudaitis, žiūrėdamas į kaukes, stebėjosi jų spalvomis: šokiruojančiu intensyvumu,  juodos spalvos gausa.

„Mane šokiruoja  labai aštrūs akcentai: lietuvių mene viskas buvo subtilu – spalvinis sprendimas taip pat. To čia ir pasigendu. Matau čia Afriką. Tai nieko bloga, bet jei darbai turėtų pretenzijų į senąją mūsų tautodailę, jos čia randu mažai.

Negalima tradicijos nutraukti. Liaudies menininkai  tą tradiciją tęsia. Negalėčiau sakyti, kad čia to tęsinio visai nėra: formos, štai vilko kaukė – personažai yra, bet pats spalvinis sprendimas yra visiškai modernus, sąsajos su tautodaile neturi.“

Kaukės Velnių muziejuje bus eksponuojamos iki lapkričio 25 dienos.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*