NINOS KORHONEN FOTOGRAFINIS DIENORAŠTIS, PASAKOJANTIS KIEKVIENO GYVENIMO ISTORIJĄ 5
A.Masiokaitės nuotr.
Ninos Korhonen fotografijų paroda „Atsigręžimas“ susirinkusiuosius į vakarykštį pristatymą Vytauto Didžiojo universiteto meno galerijoje „101“ pasitiko nuotrauka, kurioje – portretas su išpjautu veidu.
„Paveikslas be veido“ gimė autorei su mama tvarkant mirusios močiutės daiktus. Tarp jų buvo ir velionės portretas, kadaise nutapytas N. Korhonen senelio, tačiau niekad senelei nepatikęs. Motina, nenorėdama paveikslo imti su savimi į Suomiją ar palikti jo likimo valiai, rado neįprastą išeitį – išpjovė jame nutapytą veidą. Taip šis paveikslas – viena vertus, labai asmeniškas, kita vertus – visiškai beasmenis, tapo puikiu įvadu į „Atsigręžimą“: istoriją – kartais trikdomai asmenišką, tačiau kartu kalbančią apie kiekvieną iš mūsų.
„Tai žvilgsnis į gyvenimo ratą. Į moters gyvenimą iš skirtingo amžiaus, vietos ir gyvenimo būdo perspektyvų, – taip savo darbus apibūdino autorė. – Tikiuosi, kad, būdami labai asmeniški, darbai šį tą atskleis apie kiekvieno žmogaus gyvenimą. Pamaniau, kad tik atvirumas ir nuoširdumas paveiks žmones. Jie neturi būti surežisuoti. Norėjau perteikti pačią esmę – todėl turėjau į tai sudėti visą save.“
„Nuotraukos nukelia mus į vaikystę, padeda prisiminti savo artimuosius ir tuos, kurie mums brangiausi,“ – ciklą komentavo Latvijos fotografijos muziejaus direktorė Maira Dudareva, atlydėjusi parodą iš Latvijos.
Prieštaringa ir įvairialypė kaip gyvenimas
„Atsigręžimas“ neturi bendros nuotaikos ar griežtų žanro rėmų. Dalis darbų tapybiški, griežtos kompozicijos, o iš nuotraukos žvelgiantis autorės vyras Tore, kurio onkologinė liga prieš septynerius metus tapo akstinu pradėti tokį fotodienoraštį, atrodo lyg nutapytas.
Kiti darbai veikiau primena fotožurnalistiką ar dokumentiką, vietomis tapdami ypač asmeniški, leidžiantys žiūrovui žvelgti į šeimyninio gyvenimo akimirkas: kasdienę autorės ir jos šeimos buitį, ligos patale gulinčią senelę.
„Turėjau prisiversti ir pati stoti prieš kamerą. Pati augau ir keičiausi su šiuo ciklu, kaip keitėsi ir mano aplinka: netekau motinos ir senelės, susirgo tėvas. Viskas, kas čia įamžinta, – autentiška: vietos, žmonės, jausmai.“
Nuotraukose – kiekvieno žiūrinčiojo istorija
Nepaisant autentiškumo, nuotraukos pasakoja ne tik autorės gyvenimo istoriją, bet tarsi konkrečiu pavyzdžiu primena bendriausias ir kiekvienam pažįstamas meilės, netekties, džiaugsmo ir liūdesio temas. Kaip portrete likusi skylė, taip ir visa paroda tarsi kviečia įkišti ten savo galvą: pajusti, prisiminti ir išgyventi, mintyse papildyti istoriją savo detalėmis ir atsiminimais.
„Tai apie tapatybę ir gyvenimo pažeidžiamumą. Jis gali būti bet kada atimtas, kaip ir tie, kuriuos myli. Tikiuosi, kad žiūrėdami į šiuos atvaizdus žmonės pajus kažką, kas atlieps jų mintis: jei yra kažko netekę, įžvelgs tai mano nuotraukose. Tai visų istorija“, – kalbėjo autorė apie šią, trečiąją ir paskutinę, savęs ieškojimų trilogijos dalį. Vis dėlto ieškojimai nesibaigia, kol tęsiasi istorija: N. Korhonen tęsia savo tapatybės ieškojimus ir abejoja, ar kada iš tiesų padės tašką septynerius metus trunkančiame projekte.
Paroda „Atsigręžimai“ yra festivalio „Kaunas foto“, vykstančio jau aštuntąjį kartą, programos dalis. Galerijoje „101“ ją bus galima pamatyti iki rugsėjo 2 dienos.
