Gruodis

Šį rudenį jau penktą kartą surengtas tarptautinis, trienalės principu organizuojamas stiklo meno projektas „Vitrum Balticum“. Jo pagrindu (šalia papildomų teorinio seminaro bei personalinių parodų) visada tampa didelė autorinio stiklo meno ekspozicija. Šiemet ji iki gruodžio 8 d. bus rodoma Kauno fotografijos galerijoje, o nuo gruodžio 16-osios iki 2012 metų sausio 15 dienos paroda vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose.

Parodos Kaune atidarymo metu projekto kuratorė, menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė sakė, kad „Vitrum Balticum“ idėja kilo daugiau kaip prieš dešimtį metų, grįžus iš  Danijoje vykusios Šiaurės šalių kilnojamoje stiklo parodos „Nordic Glass 2000“, kurioje dalyvavo ir nemažas būrys lietuvių dailininkų. Lietuvoje tuo metu ypač trūko specializuotų stiklo meno parodų, o profesionalių stiklo kūrėjų jau buvo parengta gana nemažai, tad natūraliai kilo poreikis suorganizuoti rimtą stiklininkystės renginį.

Pirmoji „Vitrum Balticum“ paroda Kaune įvyko tais pačiais 2000-aisiais metais. Iš pradžių  organizuota kaip Lietuvos ir Latvijos dailininkų stiklo paroda, vėliau ji peraugo į Baltijos ir Šiaurės šalių stiklo meno projektą. Buvo nutarta renginį kartoti kas trejus metus.

„Vitrum Balticum“ tikslai labai konkretūs. Pirma, projektu siekiama reprezentuoti stiklo menininkų kūrybos pokyčius, atskleisti naujus menininkų ieškojimus. Antra, norima sukurti solidų tęstinį stiklo meno renginį, kuris atspindėtų meninių koncepcijų įvairovę, pristatyti stiklo mokyklų skirtumus. Lietuvoje pamažu susiformavo įdomi meninio stiklo mokykla. Taigi, pasak kuratorės, šis projektas yra naudingas ir jauniesiems Lietuvos stiklo menininkams, galintiems iš arti susipažinti su kitų šalių kūrėjais (kasmet rengiama ne tik paroda, bet ir teorinis seminaras), pateikti savo projektus, palyginti bei įvertinti juos tarptautiniu lygmeniu. Vis dėlto šis projektas tampa svarbiu įvykiu ne tik akademinei bendruomenei, dailininkams, bet ir publikai, kuriai suteikiama galimybė susipažinti su profesionalia stiklininkyste.

Pagrindinė „Vitrum Balticum“ paroda kaskart turi vis kitą koncepciją. Pirmaisiais metais ji buvo tarsi tęstinis „Nordic Glass 2000“ renginys, kuriame stengtasi pabrėžti lietuviškąsias tradicijas ir svečių iš Latvijos dekoratyvinio stiklo ypatybes. Antrosios parodos metu norėta perteikti skirtingų kartų stiklininkų kūrybą ir atskleisti rūšinę meninio stiklo įvairovę. Trečiosios parodos metu 2005 metais bandyta parodyti jaunųjų stiklo menininkų kūrybą. Ketvirtąjį kartą paroda buvo skirta naujosios kartos stiklininkystei, atsižvelgiant ne tiek į dailininkų amžių, kiek į stiklo, kaip meno šakos, novatoriškumą. 2011 m., penktąjį (jubiliejinį) kartą, parodoje tapo svarbi dviejų menų – fotografijos ir stiklo kūrinio – sintezė.

Dėl šios priežasties šiemet „Vitrum Balticum V. Image Memory“ paroda buvo atidaryta ne įprastoje vietoje – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje, Keramikos muziejuje (kaip būdavo ankstesniais metais), bet Kauno fotografijos galerijoje. Darbų „ištraukimas“ iš rūsio į baltą, lakonišką Fotografijos galerijos erdvę sukėlė žiūrovams kitokių vaizdinių. Šviesi galerija, o ne raudonų plytinių sienų fonas leido kitaip atsiskleisti stiklo kūriniams, atsikratyti sąsajų su rūsių aplinkos diktuojama archaika.

Penktojoje „Vitrum Balticum“ parodoje dalyvauja 35 menininkai. Kaip ir kaskart, nemažai dalyvių yra svečiai iš užsienio – Latvijos, Estijos, Suomijos ir Rusijos. Šių metų parodoje vyrauja kelios (aplinkos, namų, gamtos, žmogaus) temos. Visos šios temos tarsi persipina, sukuria tarpusavio vienovę. Jaučiamas dėmesys ir kitoms (ypač tolimoms) kultūroms, jų meno kūriniams, gyvenimiškoms problemoms, žmogiškam artumui.

Pavyzdžiui, itin šiltas, emocingas parodoje yra Sandros Atkočiūtės darbas „Odė Madonoms“. Namai – tai  pirmiausia šeima. Mamos ir vaiko tema jau daugelį amžių užima itin svarbią vietą ne tik Vakarų kultūroje. Išliekantį Madonos temos aktualumą rodo tiek jaunų kūrėjų, tiek ir patyrusių profesionalų darbai. (Tarkime, šių metų tekstilės bienalėje Kaune eksponuotas Kinijos menininkės Gao Yuan darbas „Dvylika mėnulių“, kuriame taip pat nagrinėjama ši tema, tik per Rytų kultūros prizmę.)

Jaunoji stiklo menininkė naudoja šilkografijos techniką, kuri, beje, buvo viena populiariausių šioje parodoje. Ant veidrodžio ir paprasto stiklo atspausta moters su kūdikiu nuotrauka yra dviejų dalių darbas. Ant atvaizdo ranka užrašomas tekstas, primenantis laišką – atvirumo, nuoširdumo ženklą. Stiklo lakštų formatai nedideli, kameriniai.

Gamtos tema kūriniuose neretai vaizduojama žaismingai, ryškiomis spalvomis, įvairiomis formomis. Eksponuojami ženklai, kurie tiek tiesiogiai, tiek perkeltine prasme simbolizuoja vandenį (Barbalos Gulbės „Vanduo“, Ilzės Dūdinos „Alemande“), žemę (Ivetos Brencės „Atsiduok man“) ir ore nerimstančią gyvybę (Viktoro Dailidėno „Širšių lizdas“, Arūno Daugėlos „Nemirtingumas“). Darbai kuriami pasitelkus įvairias technologijas: tapybą ant stiklo (Faustos Makčinskaitės „Pro rudenio langą“), karšto stiklo liejimą (Dainiaus Gudovskio „Lenktas kraštovaizdis“), karšto stiklo formavimą (Valmanto Gutausko „Vienatvė“) ir net trapiąją pate de verre (Maret Sarapu „Pusė kiaušinio arba tuščias lukštas“). Gamta, kaip įkvėpimo šaltinis, čia yra įvairi, kintanti ir jungianti skirtingas formas, kurianti netikėtus stiklo dirbinių sprendimus.

Parodoje eksponuotas kitas, negu buvo numatyta, suomio Vesa Kaleva Varrela darbas. Kaip sakė pats menininkas, taip nutiko dėl pakitusio kelionės būdo, tačiau tiek numatyto, tiek atsivežto darbo tematika taip pat siejasi su gamta.

Bene įdomiausi kompoziciniai sprendimai parodoje atsiskleidė „žmogaus“ temos darbuose. Čia minėtini Sigitos Grabliauskaitės ir Audronės Andrulevičienės darbai. Pirmosios menininkės skulptūra – stiklo klampinimo technika sukurti veidų reljefai. Šiame darbe itin stipri stiklo kūrinio sintezė su skulptūrą reprezentuojančia nuotrauka. Audronės Andrulevičienės darbe „Introspekcija“ taip pat matome glaudų nuotraukos ir objekto ryšį.

Estų menininkės Mare Saare darbas „Afterimage“ tapo savotiška parodos idėjų sinteze. Devyniuose paveikslėliuose demonstruojamos trys fotografijos, trys stiklo plokštės ir trys stiklo kūrinių fotografijos. Čia tobulai sujungiama fotografija ir stiklas. Atvaizduose vyrauja geišos, drugelio ir šakų su lapais motyvai. Gamta ir žmogus sulyginami, sugretinami. Darbas žavi sąsajomis su Rytų kultūra ir drauge yra artimas dėl atpažįstamų, šalia egzistuojančių gamtos motyvų. Įvairi ir šio darbo technologija: menininkė čia tapė, graviravo, karštu būdu veikė stiklo plokšteles. Taigi įvairios technologijos ir jų panaudojimas yra dar vienas įdomus šios parodos bruožas.

Stiklo parodos Lietuvoje vyksta gana retai, bet yra laukiamos ir svarbios. Išsikelti „Vitrum Balticum“ projekto tikslai ir koncepcijos – įdomūs ir turiningi. Lietuvoje jau vyksta didžiausia Europoje tekstilės bienalė, tad reikia tikėtis, kad ilgainiui turėsime ir didelį meninio stiklo renginį.