Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Nors knygos herojus tik vienas, vis dėlto tai autentiška knyga apie du menininkus, Arūną ir Aušrą, persmelkta romano ir tikro gyvenimo nuotrupomis, kvapais ir vizijomis. Tokia knygos nuotaika, tokią ją ir reikia priimti. A.Vaitkūno kūryba dabar turi jos vertą globėją, pakankamai išmanančią, mylinčią ir drąsią. Tai – esminis dvigubo portreto štrichas. 7
Nors knygos herojus tik vienas, vis dėlto tai autentiška knyga apie du menininkus, Arūną ir Aušrą, persmelkta romano ir tikro gyvenimo nuotrupomis, kvapais ir vizijomis. Tokia knygos nuotaika, tokią ją ir reikia priimti. A.Vaitkūno kūryba dabar turi jos vertą globėją, pakankamai išmanančią, mylinčią ir drąsią. Tai – esminis dvigubo portreto štrichas.
M.Veriovkina ir Kaunas – vienas neįsisąmonintų arba primirštų daugiatautės XX amžiaus Kauno kultūros istorijos faktų, kaip ir Marko Chagallio, Mstislavo Dobužinskio ar Fiodoro Šaliapino epizodai. Lietuvoje rašytuose M.Veriovkinos laiškuose nemažai Kauno aprašymų ir piešinių. Jos kūryboje esama ryškių lietuviškų motyvų, o paveikslų pavadinimai Europos muziejų lankytojams primena dailininkės ryšius su Lietuva. 4
M.Veriovkina ir Kaunas – vienas neįsisąmonintų arba primirštų daugiatautės XX amžiaus Kauno kultūros istorijos faktų, kaip ir Marko Chagallio, Mstislavo Dobužinskio ar Fiodoro Šaliapino epizodai. Lietuvoje rašytuose M.Veriovkinos laiškuose nemažai Kauno aprašymų ir piešinių. Jos kūryboje esama ryškių lietuviškų motyvų, o paveikslų pavadinimai Europos muziejų lankytojams primena dailininkės ryšius su Lietuva.
„Bendrojo plano principai yra labai netobuli. Blogai yra svarstyti teritorijų paskirtis atsietai nuo erdvinių modelių. Labai svarbus Kauno santykis su upėmis. Skaudžiausios vietos ir telkiasi palei upes“(G.Prikockis). „Naujų statybų teritorijos visai nesiderina su istoriniu senamiesčiu ir naujamiesčiu. Pirmiausia turėtume galvoti apie klaidų ištaisymą. Taip pat apie Kauno išskirtinumą ir jo įtaką. Nėra upių jungties su miestu ir pakrančių tvarkymo koncepcijos“ (R.Palys). „Urbanistika turi būti strategija, o ne gaisrų gesinimas“ V.Stauskas). 2
„Bendrojo plano principai yra labai netobuli. Blogai yra svarstyti teritorijų paskirtis atsietai nuo erdvinių modelių. Labai svarbus Kauno santykis su upėmis. Skaudžiausios vietos ir telkiasi palei upes“(G.Prikockis). „Naujų statybų teritorijos visai nesiderina su istoriniu senamiesčiu ir naujamiesčiu. Pirmiausia turėtume galvoti apie klaidų ištaisymą. Taip pat apie Kauno išskirtinumą ir jo įtaką. Nėra upių jungties su miestu ir pakrančių tvarkymo koncepcijos“ (R.Palys). „Urbanistika turi būti strategija, o ne gaisrų gesinimas“ V.Stauskas).
