Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Rugsėjo 1-ąją, per patį vidurdienį, Laisvės alėja suskambo šūksniais, kurie priminė ir svarbų pranešimą, ir aukojimą, ir protestą, ir išpažintį. Tai prilygo stipriam žaibo kirčiui iš giedro dangaus: praeiviai nuščiuvo, gavę žaibišką energijos, nuoširdumo, estetinės švaros smūgį, ir vėl liko veltis chaotiškoje gatvės minioje, tačiau jie liko paženklinti stipraus emocinio sukrėtimo. 5
Rugsėjo 1-ąją, per patį vidurdienį, Laisvės alėja suskambo šūksniais, kurie priminė ir svarbų pranešimą, ir aukojimą, ir protestą, ir išpažintį. Tai prilygo stipriam žaibo kirčiui iš giedro dangaus: praeiviai nuščiuvo, gavę žaibišką energijos, nuoširdumo, estetinės švaros smūgį, ir vėl liko veltis chaotiškoje gatvės minioje, tačiau jie liko paženklinti stipraus emocinio sukrėtimo.
„20 % koncentracijos stovykla“ savo formatu bei tiražu – tai nerimo nekelianti knygelė, lentynoje su kitomis knygomis ji turi savybę susiniveliuoti, o galiausiai išnykti. Kad taip nenutiktų, turbūt teks ją įdėti kaip skirtuką į pirmąją A. Kaziliūnaitės knygą ir tikėtis, kad jos greitu laiku neatsives klonuotų vaikų. 1
„20 % koncentracijos stovykla“ savo formatu bei tiražu – tai nerimo nekelianti knygelė, lentynoje su kitomis knygomis ji turi savybę susiniveliuoti, o galiausiai išnykti. Kad taip nenutiktų, turbūt teks ją įdėti kaip skirtuką į pirmąją A. Kaziliūnaitės knygą ir tikėtis, kad jos greitu laiku neatsives klonuotų vaikų.
Kurdama neturiu kažkokios didelės idėjos, kurią norėčiau išreikšti, tiesiog liejasi, norisi daryti, tą ir darau. Paskui atsitraukusi žiūriu į juos – ir man jie kalba. Beveik visi darbai ką nors sako; atrodo, pati padarai, o paskui pati su jais šnekiesi. 2
Kurdama neturiu kažkokios didelės idėjos, kurią norėčiau išreikšti, tiesiog liejasi, norisi daryti, tą ir darau. Paskui atsitraukusi žiūriu į juos – ir man jie kalba. Beveik visi darbai ką nors sako; atrodo, pati padarai, o paskui pati su jais šnekiesi.
XIX a. Prancūzijoje Lietuvą garsino A.Mickevičiaus paskaitos, F.de Sosiūro tyrinėjimai, Napoleono kariuomenės prisiminimai apie egzotišką kraštą. Konferencijoje „Lietuvių–prancūzų kultūriniai ryšiai XIX amžiuje“ taip pat buvo pristatytas P.Merimée, domėjęsis žemaičių tarme, pagonybe. Novelės „Lokys” autorius rašė apie Lietuvą – šalį, kuri kalba senąja kalba, savo kūrinį padabino lietuviškais žodžiais, įtraukė apeigas, ritualus ir gamtovaizdžius, panašius į tuos, kurie pavaizduoti A.Mickevičiaus poemoje „Ponas Tadas”.
Sofijos ir Mikalojaus Konstantino korespondencijoje dažnai suskamba „dvasios pranašumo“ idėja. Tiek jos straipsniuose, tiek Konstantino jai rašytuose laiškuose atmetama pakylėta retorika, svarbia jų bendravimo priemone vadinant tylą. M.K.Čiurlionis Sofijai yra rašęs: „...ką gi mes galime pasakyti vienas kitam juodo rašalo pagalba? [...] ar mes tylėdami nepasakytume vienas kitam kur kas daugiau?“. 5
Sofijos ir Mikalojaus Konstantino korespondencijoje dažnai suskamba „dvasios pranašumo“ idėja. Tiek jos straipsniuose, tiek Konstantino jai rašytuose laiškuose atmetama pakylėta retorika, svarbia jų bendravimo priemone vadinant tylą. M.K.Čiurlionis Sofijai yra rašęs: „...ką gi mes galime pasakyti vienas kitam juodo rašalo pagalba? [...] ar mes tylėdami nepasakytume vienas kitam kur kas daugiau?“.
"Dialogas – tai, ko labai trūksta mūsų šiuolaikinės literatūros refleksijai. Jo beveik nėra. Egzistuoja uždaros anoniminės bendruomenės. Dialogui skirti renginiai padeda kuriančiam žmogui pažvelgti į save kitų akimis, pajusti, kad jis nėra visa ko centras, įsijausti į literatūros įvairovę, apie kurią kalbėtis tiesiog būtina." 5
"Dialogas – tai, ko labai trūksta mūsų šiuolaikinės literatūros refleksijai. Jo beveik nėra. Egzistuoja uždaros anoniminės bendruomenės. Dialogui skirti renginiai padeda kuriančiam žmogui pažvelgti į save kitų akimis, pajusti, kad jis nėra visa ko centras, įsijausti į literatūros įvairovę, apie kurią kalbėtis tiesiog būtina."
Kokia galima šneka apie sąmoningą meninę ar politinę liniją Lietuvoje, jeigu visur pilna perbėgėlių. Kai visuomenėje jovalas, tai ir kultūroje jovalas. Pasidairius galima ir pašaržuoti: vieni menininkai glaudžiasi prie politikų (o taip buvo visais laikais), kiti dairosi, kur gavus kokią vietinę ar tarptautinę stipendiją. Yra ir užsispyrėlių, kurie kuria, ir tiek, nesidairydami. Per maža jėgų ir ambicijų. Nedera tokiame mažame krašte taip išsiblaškyti. 8
Kokia galima šneka apie sąmoningą meninę ar politinę liniją Lietuvoje, jeigu visur pilna perbėgėlių. Kai visuomenėje jovalas, tai ir kultūroje jovalas. Pasidairius galima ir pašaržuoti: vieni menininkai glaudžiasi prie politikų (o taip buvo visais laikais), kiti dairosi, kur gavus kokią vietinę ar tarptautinę stipendiją. Yra ir užsispyrėlių, kurie kuria, ir tiek, nesidairydami. Per maža jėgų ir ambicijų. Nedera tokiame mažame krašte taip išsiblaškyti.
