Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Stebėdami E.Kniūkštaitės paveikslus galime ištrūkti iš miesto pilkumos ir persikelti į tykų ir taikų pasaulį, kuriame viskas atrodo nesudėtinga ir vaikiškai tyra, kur tarp žmogaus ir gamtos vyrauja harmonija, o šventieji ir angelai svečiuojasi Žemėje. 5
Stebėdami E.Kniūkštaitės paveikslus galime ištrūkti iš miesto pilkumos ir persikelti į tykų ir taikų pasaulį, kuriame viskas atrodo nesudėtinga ir vaikiškai tyra, kur tarp žmogaus ir gamtos vyrauja harmonija, o šventieji ir angelai svečiuojasi Žemėje.
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) dar kartą atidžiai narpliojo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (BP) planavimo darbų programą. Tai rodo, kaip miesto plėtros perspektyvai yra svarbus šis dokumentas.
„Klausiausi muzikos kaip detektyvo, nekantraudamas, kas gi bus toliau, - dalijosi vakaro įspūdžiais džiazo klavišininkas Olegas Molokojedovas. - M.Alexanderis - genialus, jo technika - tobula. Seniai girdėjau tokį meistrišką grojimą ir svingą, o tokio gaivaus tradicinio džiazo, popmuzikos, regio mišinio apskritai nebuvau girdėjęs“. 2
„Klausiausi muzikos kaip detektyvo, nekantraudamas, kas gi bus toliau, - dalijosi vakaro įspūdžiais džiazo klavišininkas Olegas Molokojedovas. - M.Alexanderis - genialus, jo technika - tobula. Seniai girdėjau tokį meistrišką grojimą ir svingą, o tokio gaivaus tradicinio džiazo, popmuzikos, regio mišinio apskritai nebuvau girdėjęs“.
G.Bleizgio „Jonas Krikštytojas“ yra bandymas užrašyti visa, kas virpina, plėšo ir verčia trupėti, poetinis ieškojimas, žaidimas, išdžiūvusios ir prigesusios sielos skaidrinimas, paliekantis autoriui ir skaitytojui tikėjimą, kad anapus, pasąmoningame poetiniame ar meditaciniame gyvenime, bus lengviau, kad „tavimi/ pasirūpinta/ bus“. O kas pasirūpins?
Turint omenyje ne itin originaliai ir profesionaliai išrutuliotą muzikinę kalbą bei paviršutiniškus socialinio atspalvio tekstus, peršasi išvada, jog koncertas priminė paprastą studentišką saviraišką. Mat „Atikai“, taikančiai į dainuojamosios poezijos žanrą, pritrūksta subtilumo, profesionalumo ir nuoširdumo. Kaip iš pretendentų į roko grupės statusą norėtųsi tikėtis įdomesnių vokalinių, harmoninių ir kūrybinių sprendimų. Kyla klausimas, ar pati „Atika“ nepriklauso tai pačiai visuomenės daliai, kurią neva bando pašiepti? 4
Turint omenyje ne itin originaliai ir profesionaliai išrutuliotą muzikinę kalbą bei paviršutiniškus socialinio atspalvio tekstus, peršasi išvada, jog koncertas priminė paprastą studentišką saviraišką. Mat „Atikai“, taikančiai į dainuojamosios poezijos žanrą, pritrūksta subtilumo, profesionalumo ir nuoširdumo. Kaip iš pretendentų į roko grupės statusą norėtųsi tikėtis įdomesnių vokalinių, harmoninių ir kūrybinių sprendimų. Kyla klausimas, ar pati „Atika“ nepriklauso tai pačiai visuomenės daliai, kurią neva bando pašiepti?
Aš tiesiog rašau tai, kas man ateina į galvą. Niekada nerašiau specialiai vaikams. Manau, kad vaikų rašytoju tiesiog gimstama. Arba - ne. Tarkim, aš pradėčiau rašyti suaugusiems... Nežadu to daryti, bet tarkim. Esu tikras, kad tos knygos visiškai niekuo nesiskirtų nuo to, ką rašiau iki šiol. Niekuo. Visiškai. 3
Aš tiesiog rašau tai, kas man ateina į galvą. Niekada nerašiau specialiai vaikams. Manau, kad vaikų rašytoju tiesiog gimstama. Arba - ne. Tarkim, aš pradėčiau rašyti suaugusiems... Nežadu to daryti, bet tarkim. Esu tikras, kad tos knygos visiškai niekuo nesiskirtų nuo to, ką rašiau iki šiol. Niekuo. Visiškai.
J.Kazlausko fotografija – dvilypė. Viena vertus, aistringo keliautojo sukurtos nuotraukos įdomios savo autentiškumu; dalis anuomet įamžintų vaizdų negrįžtamai išnykę, pasiglemžti laiko ar žmogaus. Kita vertus, jo kūryba gerokai skyrėsi nuo tradicinės lietuvių fotografijos mokyklos. Pasak menotyrininkės Agnės Narušytės, jo darbai „stilistiškai neišsiskiria“, tačiau sunku būtų nepastebėti ne tik techninio, bet ir kūrybinio autoriaus individualumo. 1
J.Kazlausko fotografija – dvilypė. Viena vertus, aistringo keliautojo sukurtos nuotraukos įdomios savo autentiškumu; dalis anuomet įamžintų vaizdų negrįžtamai išnykę, pasiglemžti laiko ar žmogaus. Kita vertus, jo kūryba gerokai skyrėsi nuo tradicinės lietuvių fotografijos mokyklos. Pasak menotyrininkės Agnės Narušytės, jo darbai „stilistiškai neišsiskiria“, tačiau sunku būtų nepastebėti ne tik techninio, bet ir kūrybinio autoriaus individualumo.
„Kūryba – tik žaidimas, o žmogus nežaisdamas neišgyventų“. Tačiau tai žaidimas rimta forma, nes būtent kūryboje realizuojami pasąmonės vaizdiniai. Anot K.Navako, „prasmę galima visur rasti ir prarasti“. Rašymui, kaip ir bet kokiam kitam veiksmui, reikalingi įgūdžiai, tačiau literatūrinis išsilavinimas taip pat pageidautinas. Jeigu pažįsti raides ir moki sudėlioti iš jų žodžius, dar nereiškia, kad jau turi tai, ko reikia kūrimo procesui. 4
„Kūryba – tik žaidimas, o žmogus nežaisdamas neišgyventų“. Tačiau tai žaidimas rimta forma, nes būtent kūryboje realizuojami pasąmonės vaizdiniai. Anot K.Navako, „prasmę galima visur rasti ir prarasti“. Rašymui, kaip ir bet kokiam kitam veiksmui, reikalingi įgūdžiai, tačiau literatūrinis išsilavinimas taip pat pageidautinas. Jeigu pažįsti raides ir moki sudėlioti iš jų žodžius, dar nereiškia, kad jau turi tai, ko reikia kūrimo procesui.
Pavojingas protas – tai protas, kuris naikina, kad sukurtų ką nors nauja. Visos šio pasaulio sistemos yra taip sukurtos, kad išnaudotų didžiąją dalį žmonių, o keliems suteiktų neribotų galimybių. Pavojingas protas būtent todėl ir pavojingas – jis yra prieš tokią sistemą, kuri daugumai atrodo normali, o prieš ją sukylantys – pavojingi. Pavojingas protas – tai tarsi sistemos viduje tiksinti bomba.
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pakartotinai svarstė visuomenėje daug diskusijų sukėlusio projekto – paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II Kauno santakos parke galimybes. Po ypač karštų diskusijų nutarta paminklo vietai pritarti, tačiau pačiam paminklo projektui -- nepritarti. Rekomenduota paminklo projektą pristatyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pastabas. 3
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pakartotinai svarstė visuomenėje daug diskusijų sukėlusio projekto – paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II Kauno santakos parke galimybes. Po ypač karštų diskusijų nutarta paminklo vietai pritarti, tačiau pačiam paminklo projektui -- nepritarti. Rekomenduota paminklo projektą pristatyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pastabas.
Įdomus metas – teatras išgyvena mažėjimo, siaurėjimo, traukimosi laiką, todėl jis privalo gilėti, tapti elitiniu menu. Antraip teatras taps muilo opera, serialu. Tikrojo teatro logika ne vadinamosios „žvaigždės“, ne tai, ko žiūrovas iš tavęs laukia. Privalai pamatyti problemą, sugebėti ją parodyti – priversti žiūrovus išgirsti, apie ką su jais kalbiesi, įtikinti sekti paskui. Nuostoliai neišvengiami, kai kurie spektakliai negali būti vaidinami tūkstantinėse salėse. Europoje tokia tendencija senokai pastebima, kartais vaidinama net kambaryje mažam žiūrovų būreliui.
Savo fotografijomis V.Luckus juokiasi iš kasdienybės teatro. Nejaukiai susigūžęs jaunas fotografas, sutrikę senyvų moterų žvilgsniai, statiški, tačiau vidujai nejaukiai besimuistantys senjorai... Apgaulė atskleista – nutrinta visa, kas slepia. Ir mes, užuot patogiai šildęsi prieššventinio gerumo viltimi, turime galimybę išvysti save. Ten, kur švaru. Baltame fone.
Rašytojos pristatė po keletą savo kūrinių, taip sukurdamos įdomią temų ir jausmų mozaiką. Vis dėlto karaliavo moteriškas sentimentalumas. Kūriniuose paliestos temos buvo išgyventos ir išgvildentos labai jautriai ne tik pačių autorių, kolegių, bet ir žiūrovų. Daugelio poečių kūryba pasirodė persmelkta liūdesio, nevilties ir skaudžių patirčių. Ar tikrai kančia ir skausmas tampa didžiausiu kūrybos akstinu? 5
Rašytojos pristatė po keletą savo kūrinių, taip sukurdamos įdomią temų ir jausmų mozaiką. Vis dėlto karaliavo moteriškas sentimentalumas. Kūriniuose paliestos temos buvo išgyventos ir išgvildentos labai jautriai ne tik pačių autorių, kolegių, bet ir žiūrovų. Daugelio poečių kūryba pasirodė persmelkta liūdesio, nevilties ir skaudžių patirčių. Ar tikrai kančia ir skausmas tampa didžiausiu kūrybos akstinu?
Pathos ir logos, yin ir yang, moteriškumas ir vyriškumas, anima ir animus. Įvairiose kultūrose egzistuoja daugybė panašių kontrastuojančių vaizdinių. Beje, ne tik priešpriešinamų, bet ir nuolatos lyginamų tarpusavyje. Prie jų tam tikra prasme galima priskirti ir Roberto Schumanno vokalinius ciklus „Moters meilė ir gyvenimas“ ir „Poeto meilė“, skambėjusius Kauno menininkų namuose. 2
Pathos ir logos, yin ir yang, moteriškumas ir vyriškumas, anima ir animus. Įvairiose kultūrose egzistuoja daugybė panašių kontrastuojančių vaizdinių. Beje, ne tik priešpriešinamų, bet ir nuolatos lyginamų tarpusavyje. Prie jų tam tikra prasme galima priskirti ir Roberto Schumanno vokalinius ciklus „Moters meilė ir gyvenimas“ ir „Poeto meilė“, skambėjusius Kauno menininkų namuose.
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: didžųjų prekybos centrų išdėstymo ir aukštybinių statinių vieta Kaune. Abiems projektams nutarta pritarti su sąlyga. Autoriams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas. 2
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: didžųjų prekybos centrų išdėstymo ir aukštybinių statinių vieta Kaune. Abiems projektams nutarta pritarti su sąlyga. Autoriams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.
Muzikinių pokštų vakare nebuvo taikoma į rimtą dramą, bet „Opera Impossibile“ žanriniu aspektu labai priminė XVI amžiuje pamėgtą operos pasticcio žanrą, kai į vieną kūrinį buvo jungiamos žymiausios operų arijos, labiau koncentruojantis į atlikėjų virtuoziškumą ir išorinį muzikos spindesį nei į dramos veiksmą. Turint omenyje, kiek žinomų kūrinių buvo sudėta į vieną palyginti neilgos trukmės „Operą Impossibile“, kūrinį tikrai galima pavadinti pastišu. 3
Muzikinių pokštų vakare nebuvo taikoma į rimtą dramą, bet „Opera Impossibile“ žanriniu aspektu labai priminė XVI amžiuje pamėgtą operos pasticcio žanrą, kai į vieną kūrinį buvo jungiamos žymiausios operų arijos, labiau koncentruojantis į atlikėjų virtuoziškumą ir išorinį muzikos spindesį nei į dramos veiksmą. Turint omenyje, kiek žinomų kūrinių buvo sudėta į vieną palyginti neilgos trukmės „Operą Impossibile“, kūrinį tikrai galima pavadinti pastišu.
