Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Turbūt kiekvienas jaunas rašytojas svajoja parašyti literatūros profesionalams prilygstantį kūrinį. Dažnai jaunieji autoriai jaučia potraukį maištauti prieš pripažintus literatūros autoritetus. Be abejo, per didelės ambicijos veda į puikybę ir tuštybę. Kita vertus, kūrybinio maišto polėkis jaunam rašytojui suteikia savitų bruožų. 5
Turbūt kiekvienas jaunas rašytojas svajoja parašyti literatūros profesionalams prilygstantį kūrinį. Dažnai jaunieji autoriai jaučia potraukį maištauti prieš pripažintus literatūros autoritetus. Be abejo, per didelės ambicijos veda į puikybę ir tuštybę. Kita vertus, kūrybinio maišto polėkis jaunam rašytojui suteikia savitų bruožų.
Muzikos mėgėjai, lankantys naujamečius koncertus, dažniausia būna pamaloninti muzikiniais saldumynais – populiariomis ir nuotaikingomis programomis. Vienas tokių dailiai įrištų desertų buvo patiektas kauniečiams, gruodžio trisdešimtąją susirinkusiems Kauno kultūros centro salėje. 1
Muzikos mėgėjai, lankantys naujamečius koncertus, dažniausia būna pamaloninti muzikiniais saldumynais – populiariomis ir nuotaikingomis programomis. Vienas tokių dailiai įrištų desertų buvo patiektas kauniečiams, gruodžio trisdešimtąją susirinkusiems Kauno kultūros centro salėje.
Kaunas ir visa Lietuva didžiuojasi unikaliu Šiaurės ir Rytų Europos brandžiojo baroko perlu – Pažaislio vienuolyno ansambliu. Tai – vienas gražiausių ir daugiausia lankomų kultūros paveldo objektų Kauno regione, traukiantis akį ne tik architektūra, bet ir vaizdinga aplinka. Deja, šis perlas vasarą ir žiemą žiba šiukšlių krūvoje. 5
Kaunas ir visa Lietuva didžiuojasi unikaliu Šiaurės ir Rytų Europos brandžiojo baroko perlu – Pažaislio vienuolyno ansambliu. Tai – vienas gražiausių ir daugiausia lankomų kultūros paveldo objektų Kauno regione, traukiantis akį ne tik architektūra, bet ir vaizdinga aplinka. Deja, šis perlas vasarą ir žiemą žiba šiukšlių krūvoje.
„Sunkią plokštumą“ eksponavo 2004 m. parodoje. Tos sunkios, apsamanojusių „strikolių“ plokštumos fone eksponavo seną kelionių krepšį. Ar Arūnas ruošėsi išeiti? Gal tai buvo nuoroda, kad visi esame keleiviai, tempiantys savo naštas? Kūrybos ženklas, kad visą gyvenimo sunkį ir nuobodį reikia palikti čia ir tapytu kūrybos aitvaru išskristi, nes, kaip jis sakė: „Netikiu menu, kovojančiu už taiką ar gyvūnėlių apsaugą. Mes nežinome, kaip yra iš tikrųjų, tačiau, neturėdami tiesioginių praktinių įsipareigojimų žemėje, galime koncentruotis į esminius dalykus, kurių aš negaliu įvardinti dėl žmogaus ribotumo, tačiau kryptį mes galime jausti. 1
„Sunkią plokštumą“ eksponavo 2004 m. parodoje. Tos sunkios, apsamanojusių „strikolių“ plokštumos fone eksponavo seną kelionių krepšį. Ar Arūnas ruošėsi išeiti? Gal tai buvo nuoroda, kad visi esame keleiviai, tempiantys savo naštas? Kūrybos ženklas, kad visą gyvenimo sunkį ir nuobodį reikia palikti čia ir tapytu kūrybos aitvaru išskristi, nes, kaip jis sakė: „Netikiu menu, kovojančiu už taiką ar gyvūnėlių apsaugą. Mes nežinome, kaip yra iš tikrųjų, tačiau, neturėdami tiesioginių praktinių įsipareigojimų žemėje, galime koncentruotis į esminius dalykus, kurių aš negaliu įvardinti dėl žmogaus ribotumo, tačiau kryptį mes galime jausti.
Vieną vakarą grįžęs iš dirbtuvės klausiamai pareiškė, kad galbūt, tapant tokią asmenybę jam vertėtų kurį laiką asketiškai gyventi ir laikinai persikelti į dirbtuvę. Arūnas norėjo pajusti atsižadėjimų reikšmę. 1
Vieną vakarą grįžęs iš dirbtuvės klausiamai pareiškė, kad galbūt, tapant tokią asmenybę jam vertėtų kurį laiką asketiškai gyventi ir laikinai persikelti į dirbtuvę. Arūnas norėjo pajusti atsižadėjimų reikšmę.
Ta paslaptis truko ilgai. Kartą grįžęs iš dirbtuvės neištvėrė. Mačiau tą išraišką veide, kai jis dar tylėjo, branginosi, bet tuoj, paslaptingai šypsodamasis prašneko: „Tu neįsivaizduoji, kaip aš dabar tapau“. Tame paslapties atskleidime buvo juntamas džiugus pakilimas ir dar iki galo nežinomas neišbandyto, nepažinto jaudulys. Arūnas pakvietė mane į dirbtuvę pažiūrėti ką buvo nutapęs. Pamačius tuos darbus, buvau lyg netekus žado. Jis nubraukė visą tapybos paviršių, nudyrė jai odą ir raumenis. Paliko tik skeletą. 2
Ta paslaptis truko ilgai. Kartą grįžęs iš dirbtuvės neištvėrė. Mačiau tą išraišką veide, kai jis dar tylėjo, branginosi, bet tuoj, paslaptingai šypsodamasis prašneko: „Tu neįsivaizduoji, kaip aš dabar tapau“. Tame paslapties atskleidime buvo juntamas džiugus pakilimas ir dar iki galo nežinomas neišbandyto, nepažinto jaudulys. Arūnas pakvietė mane į dirbtuvę pažiūrėti ką buvo nutapęs. Pamačius tuos darbus, buvau lyg netekus žado. Jis nubraukė visą tapybos paviršių, nudyrė jai odą ir raumenis. Paliko tik skeletą.
