Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Maloni bausmė už akvarelės nuvertinimą - net keli skirtingi kūrybiniai požiūriai, žanro ir stiliaus kryptys, kurioms pasidavė akvareliškas parodos dalyvių rankos ir minties gestas. Ekspozicijoje gausu akį viliojančių kūrinių, apeliuojančių į žiūrovo regos psichologiją. Grynų, švarių spalvų mirgėjimas, raibuliuojantis akvarelių paviršius konstruoja beveik opartiškas iliuzijas.
Tad kokia naujoji „Grafaitė Marica“? Kaip ir tango – truputį aistringa, truputį nostalgiška, kartais žvali ir temperamentinga, o kartais – melancholiška, dažnai skambanti tirštomis muzikos harmonijomis, su kartkartėmis nuaidinčiais tuščiais akordais.
Kompozitoriaus sugrota gama dar labiau pakėlė klausytojų nuotaiką: „Si – sistema; juk muzikų sąjunga tai sistema. La – labai gerai deranti sistema. Sol – solenizantas. Fa – faktas, kad jiems nelengva. Mi - milžiniškas darbas“ ir t.t. Ši žodinė ir po jos sekusi trumpa muzikinė improvizacija tapo vienu linksmiausių, daugiau nei dvi valandas trukusio, jubiliejinio vakaro akcentu.
Sprendžiant pagal lakonišką parodos anotaciją, svarbiausias eksponatų atrankos kriterijus – tendencijų įvairovė, siekiant atskleisti lietuvių tapybos mokyklos sampratos kaitą. Vis dėlto, į kokybės kartelę buvo galima pažvelgti atsakingiau. Daugumai dalyvių vertėjo rimčiau apsvarstyti, kurį savo darbą eksponuoti, kad jis taikliau reprezentuotų individualų braižą, kūrybinę liniją.
Nedažnai mūsuose pasitaiko proga girdėti autorinį, kone išimtinai bažnytinę muziką kūrusio lietuvių kompozitoriaus koncertą, kuriam sutelkiamos itin stiprios atlikėjų pajėgos. Kūrinius atliko Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Regina Šilinskaitė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Giedrė Juknevičiūtė bei Mindaugas Zimkus.
Konferencijoje aiškiai nuskambėjo ne tik istorinis-menotyrinis, bet ir socialinis aspektas. Koks publikos vaidmuo ir elgesio modeliai šiuolaikinio meno parodose? Kokie jie buvo sovietinio režimo laikotarpiu? Ar laisvas ir tolerantiškas yra naujosios, post-sovietinės eros žmogus? Kuo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie visuomenės demokratėjimo proceso?
