D. Kajokas, „transliatorius“, ir apie savo knygą „Kurčiam asiliukui“ yra sakęs, kad ją lengva nuasmeninti – nuėmus viršelį ir palikus be atspausdintos pavardės. Tačiau, pasigilinus į rinktinėje nugulusius eilėraščius, susidaro įspūdis, kad yra ne visai taip. Čia nerasime visiškai intymaus kalbėjimo apie privataus gyvenimo peripetijas, tačiau jautrios ir kiekvienam opios universalios temos pirminės filosofinės, egzistencinės kategorijos aptariamos jas išgyvenant asmeniškai, „įžeminant“.
