Lapkritis

Iki lapkričio 6 d. Kaune, „Eglės“ galerijoje, buvo galima išvysti dailininko Kęstučio Kasparavičiaus iliustruotas istorijas. Gera sulaukti parodos, kuri įtraukia į iliuzijų ir pasakų pasaulį, praplečia akiratį ir neleidžia pamiršti, kad kadaise ir mes buvome kaip tie pasakų personažai, šuoliavę per balas.

K.Kasparavičius, gimęs ežerų ir miškų apsuptame Aukštadvario miestelyje, tapo žinomu dailininku toli už Lietuvos ribų – ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemyne bei Azijoje. Pradėjęs piešti vos šešerių, dailininkas padarė pertrauką iki septyniolikos, mat Vilniuje, M. K. Čiurlionio mokykloje, jis mokėsi ne dailės, o muzikos Chorinio dirigavimo skyriuje. „Tada vėl ėmiau piešti, nes supratau, kad visai nenoriu būti choro dirigentu“, – sako menininkas.

Nuo 1984 metų K. Kasparavičius dirba kaip laisvas dailininkas ir iki šiol yra iliustravęs apie 60 knygų vaikams. Kai kurios jų – dailininko ne tik iliustruotos, bet ir parašytos.  Jis yra sakęs: „Ką palieku savo knygelėse, kad su jomis noriai draugauja tiek Lietuvos, tiek tolimiausių šalių vaikai ir suaugusieji? Dalelę savęs, tiksliau, gana didelę dalį, nes kam nors kitam manęs nebedaug ir lieka. Be to, mano knygos šiek tiek paslaptingos, iki galo neaiškios – gal šitai vilioja skaitytojus?.. Manau, kad knyga, kuri gera vaikams, turi būti gera ir suaugusiesiems. Stengiuosi rašyti taip, kad knygą norėtųsi imti, vartyti, skaityti daug kartų, kad kaskart joje būtų galima surasti ką nors nauja.“

„Eglės“ galerijoje buvo galima išvysti K. Kasparavičiaus iliustracijų personažus, smagiai besišypsančius smalsiems žiūrovų žvilgsniams. Nors patalpos kamerinės, jose tilpo didžioji dalis iliustracijų, paimtų iš tokių knygų kaip „Kiškis Morkus didysis“, „Sodininkas Florencijus“, „Baltasis dramblys“, „Kvailos istorijos“, „Braškių diena“. Iliustracijos komponuotos viena šalia kitos, tačiau tai nevertė žiūrovo blaškytis. Paveikslėliai sudėlioti taip, tartum pasakotų esamą istoriją ar tiesiog primintų ją.

Dauguma dailininko kurtų iliustracijų atliktos klasikine, senoviška, nostalgija dvelkiančia technika. Vaikiškų knygelių iliustratoriams jau nuo seno būdingi švelnūs akvareliniai potėpiai, raminamos spalvos ir preciziškumas.

Autoriaus dažniausiai vaizduojami veikėjai – gyvūnai, tačiau pasitaiko ir žmonių arba keistai modifikuotų veikėjų. Kiekvienas jų turi savą istoriją, kuri gali užgniaužti kvapą. Vaizduojami gyvūnai personifikuoti, tačiau nepraradę tikroviškos išvaizdos ir nenutolinti nuo realybės. K. Kasparavičiaus darbuose didelę dalį užima ir gamtos vaizdai,  iškalbingai papildantys vaizduojamo personažo gyvenimo subtilybes.

Visos detalės, tonai, atspalviai, bendra darbų kompozicija atskleidžia dailininko kruopštumą, preciziškumą ir ypatingą gebėjimą švelniais tonais perteikti supančią aplinką, jai suteikiant ir pasakišką nuotaiką. Pavyzdžiui, iliustracijos fone pateikiamas peizažo fragmentas, matomos žiemos sniegu užklotos kalvų ir kalnų viršūnės ir jas supančios žaliuojančios eglės. Ir visa lapių šeimyna, kapojanti malkas, kad jų namuose visada būtų šilta ir jauku. Taigi perskyra tarp natūraliosios tikrovės ir fantazijos K. Kasparavičiaus istorijose nedidelė, todėl patikėti istorijos tikroviškumu lengva net ir suaugusiam žmogui. Vaizduojamos istorijos patrauklios ir tuo, kad jose veikia maži šalia mūsų gyvenantys padarėliai – kiškiai, lapės, kurmiai, varlės, meškos, ežiai, papūgos ir net krokodilai, tačiau visi jie turi šį tą žmogiško – silpnybių ir ydų, bet dėl to jie tampa tik dar geriau suprantami ir žavesni.

Lyginant šį autorių bendrame Lietuvos iliustratorių kontekste, galima teigti, kad jis yra švelniosios stilistikos atstovas. Jo darbai ramina ir nesukelia neigiamų emocijų, priešingai  nei, sakykim, Sigutės Chlebinskaitės kūriniai. Šios dalininkės iliustracijose dominuoja ryškios spalvos, keistų fantazijų kupino pasaulio atgarsiai, daugiaplanės kompozicijos, jos piešiniai labiau tinka suaugusiajam nei vaikui. S. Chlebinskaitės iliustracijos teatrališkos, o K. Kasparavičiaus – tiesiog suteikiančios saugumo jausmą. Tuo tarpu R. Kepežinsko darbai primena sovietmečiu kurtus animacinius filmus, pvz. „Čipolino nuotykiai“ ar garsųjį „Mikė Pukuotukas“. Tad gryniausias ir mažiausiai deformuotas produktas, skirtas vaikams – K. Kasparavičiaus iliustruotos knygos, paveikslėliai.

Visas K. Kasparavičiaus pasakiškų istorijų pasaulis neturi ribų tarp tikrovės ir vaizduotės, teksto ir vaizdo žaismės, šios istorijos įtraukia kiekvieną, tiek didelį, tiek mažą smalsuolį į nepamirštamų pasakų verpetus.

„Vaikiškas knygas paskaityti labai sveika. Geros knygos vaikams paprastai yra geros ir suaugusiesiems. Jos skatina neprarasti humoro jausmo ir nepasidaryti per dideliais rimtuoliais“, - kalba menininkas apie savo knygas vaikams, tinkančias ir suaugusiesiems.