Lapkritis

A.Warholas

A.Warholas. "H. K. Andersenas"

A.Warholas. "Karalienė Elžbieta II"

1926-ųjų balandį princui Albertui (karaliui Jurgiui VI) gimsta dukra – dabartinė Jungtinės Karalystės valdovė karalienė Elžbieta II, netrukus Lietuvą supurto gruodžio 17-osios perversmas. 1928-ieji, paskelbiama gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija, tų pačių metų rugpjūtį pasaulį išvysta ryškiausias amerikiečių poparto menininkas Andrew Warhola (geriau žinomas kaip Andy Warholas). 1938-ųjų gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos priimta Konstitucija įteisina 1926-ųjų perversmą, Olandijai išlydint senuosius metus gyvenimą pradeda karalienė Beatričė. 1940-ieji, Danijos valdovei Margretei II – vos keturi mėnesiai, kai rugpjūčio 3-iąją Lietuvą aneksuoja TSRS. 1950-aisiais Pietų Afrikoje gimsta Svazilando karalienė Ntombi Twala, Lietuvoje patvirtintas naujas Lietuvos TSR himnas. 1979-aisiais fotomenininko Aleksandro Macijausko iniciatyva įkuriama Kauno fotografijos galerija, A. Warholo septintojo dešimtmečio įžymybių portretai patiria fiasko, kritikai juos apibūdina kaip „paviršutiniškus, skubotus ir komercinius, neturinčius gelmės ar neišreiškiančius subjektų svarbos“. 1984-aisiais Lietuvoje gimsta mados dizaineris Mantas Petruškevičius, dainininkai Jeronimas Milius, Nijolė Marija Pareigytė bei lietuviško roko grupė „Antis“, A.Warholas sukuria „Valdančiųjų karalienių“ portretų seriją. 1987-aisiais A.Warholas dailininko karjerą baigia serija rašytojui H.K.Andersenui atminti ir tais pačiais metais, kaip pasakytų Balys Sruoga, iškeliauja pas Abraomą dėl komplikacijų, kilusių operuojant tulžį. Vilniuje kardiochirurgas A.Marcinkevičius sėkmingai atlieka širdies persodinimo operaciją.                   

2010-ieji, lapkričio 16 d., 16 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1/ Vilniaus g. 2) atidaroma Danijos ambasados Lietuvoje ir partnerių inicijuota šilkografijos spaudinių paroda „Karalienė, Warholas ir aš“, veiksianti iki lapkričio 30d.

Vilniuje jau pabuvojusioje parodoje pristatomos dvi vėlyvosios A.Warholo plakatų serijos: „Valdančiosios karalienės“ (Nyderlandų karalienės Beatričės, Anglijos Elizabetės II, Svazilendo Ntombi Twalos ir Danijos Margretės II portretai) bei „Hansas Kristianas Andersenas“ (rašytojo portretas ir trys spaudiniai pagal paties danų rašytojo karpinius: „Moterys prie medžio“, „Pjero su gulbėmis ir pastatais“, „Malūnininkas su šokančia mergaite ir pasakininkais“). Plakatus sukurti A.Warholą paskatino ir kūrinius užsakė garsus danų meno fotografas Evanas Frederiksenas.

Parodos pavadinimo, tarsi nurodančio tam tikras sąsajas („Karalienė, Warholas ir aš“), sudominta, neatsispyriau pagundai pamėginti apčiuopti tas plonytes visa jungiančias gijas. Pasak Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko fotomenininko Gintaro Česonio, šilkografijos technika atlikti darbai daugiausia sąsajų turi su Danijos karalyste ir jos kultūra, tačiau gyvas karališkosios šeimos liudijimas – karalienės atvaizdas – sietinas ir su Europos, kurioje gyvename, istorija. Tuo tarpu H.K.Anderseno įvaizdis mūsų atmintyje gyvas per asmenines patirtis.

Paieškojus artimesnių sąsajų, rezultatas akivaizdus – įvykių būta daugybės, tačiau vargu ar buvo kas apčiuopiamesnio už Chaoso teorijos drugelio sparnų virpčiojimą. Britanijoje bei Amerikoje užgimus poparto judėjimui (apie 1950-uosius), Lietuvą traiško sovietų gniaužtai, dailininkus varžo socialistinis realizmas, neleidęs tobulėti drauge su pažangia Europa. Maža to, vienintelė lietuvaitė karalienė (ir ta – Lenkijos...) Barbora Radvilaitė – jau seniai iškeliavusi Anapilin, užtat galime pasigirti turį pirmąją prezidentę – Dalią Grybauskaitę, ką tik garsaus JAV mados ir grožio žurnalo „Glamour“ išrinktą viena iš 2010-ųjų „Metų moterų“.

Su autorinėmis pasakomis – šiek tiek sunkiau, tačiau galime didžiuotis išmintinga liaudies kūryba. A.Warholo kūrybos metais Lietuvoje užgimė ne viena šiandienos žvaigždė, palaikanti, tiesa, jau ne meno priemonėmis, novatoriaus išaukštintą popkultūrą. Ne kas kita, kaip masėms atstovaujantis menas: literatūra, dailė, performansai, ko gero, ir bus tas lieptelis, virstantis pragaištingai plačiu ir skirtumus naikinančiu tiltu.

Tačiau, kaip rašė filosofas Kristupas Sabolius, „pradėti geriausia iš pradžių“. Apmaudu, bet daugumos lietuvaičių žinios, jei tokių iš vis esama, apsiriboja britų tinklaraščio http://www.guardian.co.uk/ apibūdinimu: „Andy Warholas, žinomas už sriubos skardinių ir kolos buteliukų paišymą.“

Na, gerai, dar paminėkime platininį Andy peruką, Marilyn Monroe, pogrindinės kultūros žinovai tikrai bus girdėję ir apie „Fabriką“ – dirbtuvę, kurioje įvyko ne vienas pasirodymas, inicijuoti kūrybiniai projektai. „C’est tout“, – numotų ranka prancūzas. Tačiau net ir dabar, kai skliautą žvaigždėmis nusisagstome patys, dailininkas, brangiausią savo paveikslą pardavęs už 100 mln. JAV dolerių ir taip save įrašęs į istoriją šalia tokių meistrų kaip Pablas Picasso, Vincentas van Goghas, Pierre’as-Augustas Renuaras ar Džeksonas Pollockas, juolab bemaž garbinęs ir visą gyvenimą propagavęs popkultūrą, nusipelno būti žinomas.

Manau, žiūrovai neliks abejingi: vieni džiaugsis, kiti piktinsis. Vieni atras dar nematytus jų mylimo menininko kūrinius, kiti pirmą kartą prisilies prie poparto kaip reiškinio. Andy Warholas yra viena žymiausių praėjusio šimtmečio asmenybių, savo meto liudininkų. Tikiu, kad  paroda turės svarbią pažintinę ir edukacinę reikšmę: bus pristatyti keli kino ir videoprojektai, surengtos edukacinės paskaitos ir susitikimai lLapkričio 22 d. 16 val. įvyks vienas iš „Meistriškumo pamokų“ ciklo susitikimų, kurį ves dailininkas Česlovas Lukenskas bei fotomenininkas G.Česonis – M.K.), diskutuojama apie popartą ir šiuolaikinį meną, – parodos rezonanso tikisi G. Česonis.

Sėkmingas dizaineris, žymiausias poparto judėjimo dailininkas, filmų kūrėjas savo darbuose vaizdavo tai, kas jam atrodė gražu, t.y. dalykus, kuriuos regi kiekviena dieną, taip niekada ir nesusimąstydamas. Viename interviu paklaustas apie Campbell’s sriubos skardines A. Warholas atsakė: „Aš norėjau nupiešti nieką. Ieškojau ko nors, kur slypėtų nieko esmė, tik tiek.“ Nemėgęs komentuoti savo darbų autorius kalbinamas sugebėdavo išsiversti su vos keliais žodžiais. Tarkime, 1964-ųjų interviu jo atsakymai apsiribojo: „umm, taip“, „umm, ne“ ir „negalvojau apie tai“. Didžiausias ir išsamiausias  interneto lankytojui prieinamas interviu su A.Warholu (tai pabrėžtinai akivaizdu paskaičius tikruosius) – susvajotas. Atsakymai į klausimus sulipdyti iš senų pokalbių, laidų, menininko knygų citatų, net sukurti intuityviai. Ir šitai atskleidžia Andy geriau nei kas kitas. Dievaži, jam tai net būtų patikę.    

Tiek savo asmenybe, tiek darbais A. Warholas galėtų lygiuotis į naujosios popepochos ikonas. Nepriklausomai nuo kūrinių, Andy Warholas tebėra vienas geidžiamiausių menininkų žymiausiose ir didžiausiose pasaulio galerijose ir muziejuose. Tai liudija ir neseniai Niujorko fotografijos centre surengta didelė A. W. paroda, – teigia LFS Kauno skyriaus pirmininkas. 

Svajojęs tapti mašina menininkas, pasak Luko Vangelio, norėjo paneigti kūrinio autentiškumo kultą, siekė kiek įmanoma supaprastinti ir „mechanizuoti“ savo atlikimo techniką tam, kad atvaizdą galėtų  padauginti bet kas iš draugų. Minėtų serijų pasirodymą Kauno fotografijos galerijoje G. Česonis motyvuoja tuo, jog ryšys su fotografija yra visuose jo darbuose, nesvarbu kokia technika naudota. Fotografija yra kaip užrašų knygutė, tyrimo dalis, mąstymo būdas, techninė priemonė ar tiesiog  menininko idėjų ir minčių vaizdavimo būdas.

Pats faktas, kad A.Warholas ant drobės perkėlė ne tik garsių firmų pakuotes bei etiketes, bet ir daugelį nuotraukų, atspindi šiandienos meno praktikos pagrindą – interpretaciją ir perkūrimą. Ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje dainininkams nebereikia dainuoti, aktorius neprivalo gebėti vaidinti, politikas – valdyti šalį, televizijoje neišvysi profesionalių šokėjų, tik mėgėjiškas šokio-spektaklių simuliacijas, nėra tikrų tragedijų – tik žinių statistika ir publicistinis farsas. Vaizduodamas masinės produkcijos pakuotes, įžymybes, politikus ir katastrofas dailininkas taikliai atskleidė popkultūros įvairiaplaniškumą ir skurdumą, pateikdamas tokią lyg ir gyvenimo stilizaciją.

Kaune pristatomi A.Warholo darbai – mažai žinomi, tačiau tiksliai atitinkantys jo išsikeltą uždavinį – išaukštinti populiariąją kultūrą. Nesvarbu, ar kalbėtume apie karalienę, Seimo narę, dainininkę, aktorę ar skandalo iki padangių pametėtą žvaigždutę, retai kada ji būna įžymi dėl gerų darbų, intelekto ar sunkaus darbo – gerokai dažniau lemtingą vaidmenį atlieka turtas, socialinė padėtis ar vieši nederami poelgiai.

Taigi tapydamas keturias valdančias karalienes Andy traktuoja jas taip pat, kaip žymias kino aktores ar dainininkes, interpretuodamas ikoniškus, solidžiai aristokratiškus atvaizdus elgiasi daugiau nei familiariai. Džonatano Joneso taikliai pastebėta: „Jei (Jamie – M. K.) Reidas pavertė ją (Elžbietą II – M. K.) panke, Warholo 80-ųjų portretas paverčia ją Manheteno klubų lankytoja.“ Plokščiais, betūriais, stilizuotais pasitelkiant netikėtas spalvas (akyse bemat išnyra Marilyn Monroe) portretais A. Warholui ne tik pavyko perteikti populiariosios kultūros suformuotą skurdoką valdovių įvaizdį, bet ir akcentuoti vis siaurėjantį suvokimą, nykstančius epitetus, besitraukiančią vartotojo sąmonę.

Tuo tarpu H.K.Anderseno serijoje atsispindi dailininko polinkis į tradicinę tapybą. Nors ir ikonizuotame rašytojo portrete, tačiau kitokį, kiek glaudesnį, asmeniškesnį santykį su vaizduojamu asmeniu išduoda švelnios, kruopščiai parinktos spalvos, darbams ramybės suteikia simetrinė kompozicija. Tiesą sakant, K.H.Anderseno portretas – bene įspūdingiausias visoje ekspozicijoje. Galbūt dėl kaukę primenančio veido, mąsliai sunertų rankų, gal dėl netoliese plevenančios rašytojo dvasios, vidinės esencijos, rėksmingo kolorito, prieštaraujančio vidiniam susitelkimui ir suvaidintai ramybei, galima įsigilinti, pajusti, galų gale interpretuoti.

Kol televizija ir kitos medijos meną gromuliuoja pritaikydamos masių reikmėms, A.Warholo darbuose galime išvysti mums priklausančios epochos atspindį mene. Pagrindinis Kauno fotografijos galerijos siekis – kokybiškai atspindėti fotografijos galimybes naudojančių menininkų kūrybą, pagal galimybes reaguoti į pokyčius, vykstančius šiandien, sykiu nežeminant ir nepamirštant praeities. Nepaisant iš anksto parengtų planų, galerijos vadovo G. Česonio teigimu, drąsūs pokyčiai ir improvizuoti pakeitimai neretai ne tik svarbūs, bet ir neišvengiami.  Laipsniškai besimainančios kultūros viltis: net nusilenkę valstybes ir rinką valdančioms karalienėms, ne viską sugebame paprasčiausiai suvartoti.