Istorinės architektūros atstatymas ir restauravimas (II dalis) 2016-10-07
Tęsiamas straipsnių ciklas apie istorinės architektūros atstatymą ir restauravimą. Trakų pilies restauracija taip pat neapsiribojo tik mūrų atstatymu – daug nuodugnesnės priežiūros reikalavo išlikusių freskų tyrimai. Sklaidant šaltinius matyti, kad Trakų pilies interjere susipynė skirtingos LDK teritorijoje vyravusios stilistikos.
Neemija Arbit Blatas: lietuviškasis štetlas Paryžiuje 2016-09-26
XX amžiaus pirmosios pusės dailininkai litvakai, gyvenimo kelią pradėję tuometinėje išsivaduojančioje ar ką tik išsivadavusioje Lietuvoje, beveik visi vėliau emigravo į Prancūziją, Paryžių. Fenomeno, kurį jie ten sukūrė, neįmanoma suprasti, nežinant litvakiškosios štetlo tradicijos.
Andrius Pukis apie šiuolaikinio meno injekcijas Kaunui 2016-09-22
Su Andriumi Pukiu – skulptoriumi, „Post“ galerijos įkūrėju ir kuratoriumi – susitikome Laisvės alėjoje, plaukus košiant stipriam rugpjūčio vėjui. Už poros dienų turėjo būti minima galerijos trejų metų sukaktis. „Per tuos metus buvo tiek daug įvairiausių vaizdų, tad nutarėme vietoje eksponuojamos parodos palikti tuščias sienas ir prileisti daug dūmų“, – prasitarė Andrius.
„Išeities taškai“ Kauno miesto kameriniame teatre 2016-09-22
Kauno miesto kameriniame teatre rugsėjo 7–9 d. debiutavo festivalis „Išeities taškas“. Festivalio tema – istorija, kaip čia ir dabar kuriamas pasakojimas. Savo istorijas, problemas, jų sprendimo būdus spektakliuose pristatė VDU vaidybos studijų studentai, KTU teatro studija, Valentino Masalskio vaidybos kurso studentai ir „Apeirono“ teatras.
Faustas Latėnas: „Lietuvoje dabar – dirvonavimo metas“ 2016-09-09
Šiemet 60-ies metų sukaktį švenčia Faustas Latėnas – kultūros veikėjas, LR Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais, kompozitorius, pelnęs ne vieną svarbų apdovanojimą ir garsinantis Lietuvos vardą svetur. Šia proga kalbinamo kūrėjo sukaupta patirtis įspūdinga, tad būtų galima kalbėtis apie labai daug ką, tačiau šio pokalbio ašis – muzikos kompozicijos dramos teatro spektakliams ir trumpas, bet reikšmingas laikotarpis, praleistas Kaune.
Miestas, pulsuojantis fotografės Mildos Kiaušaitės venomis 2016-09-02
„Esu ir dirbu tarp kultūros žmonių, menininkų, kurie mane supa nuo vaikystės, tad, galima sakyti, susikūriau šiokią tokią oazę nuo politinės beprotybės“, – pasakoja fotografė Milda Kiaušaitė, šiuo metu dirbanti referente Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Ta proga ir kalbamės apie miestą, meną, juostinius fotoaparatus, protestus, kičą, atmintyje sustingusias fotografijas ir šiandieną.
Tapyba kartais pasireiškia ir be teptuko 2016-08-24
Kiek prisimenu Eugenijų Varkulevičių-Varkalį, tiek jis keliauja – žodžiais, pėsčiomis arba mistiškai tapydamas (mistiškai, nes kažin, ar jis taip dažnai naudojasi teptuku, kaip kiti tapytojai). Visi jo žodiniai naratyvai sukasi aplink kelią. O prasidėjo jie seniai, matyt, dar nuo vaikystės metų, kuomet smulkmeniškai, „iki paskutinės plytelės“ sulipdydavo iš plastilino miestus, bažnytkaimius ar mūšio laukus. Fantazuojamas pasaulis vėliau persikėlė į Vakarus, kur jis iškeliavo tam, kad sugrįžtų atgal, namo.
Marija Djačenko: „Laikas praverti langus ir prasivėdinti“ 2016-08-17
Pamenu Mariją Djačenko iš tų laikų, kuomet daugelis ją pažinojo kaip jaunąją rašytoją, dar mokyklos suole išleidusią novelių rinkinį „Sutinki“ (2005). Paskui Marija iškeliavo į Angliją ir literatūriniuose kontekstuose vėl ryškiau žybtelėjo tik po aštuonerių metų, išleidusi novelių knygą „Malonės pilnoji“. Neseniai pasirodė dar vienas Marijos inicijuotas literatūrinis projektas, tapęs pretekstu pradėti pokalbį apie atmintyje susisluoksniavusius prisiminimus, Europą, knygas ir idėjas.
Lyg jaučio lyžtelėjimas 2016-08-12
Eseistika šiandien linkusi į laisvumą ir žanrų difuziją. G. Bleizgio knygoje „Jautis“ naratorius gali vienoje pastraipoje reflektuoti mamos mirtį, o kitoje – interpretuoti Arno Ališausko eilėraštį. Vis dėlto toks pasirinkimas netrukdo skaitytojui sekti teksto eilučių ir įtraukia į poetiškai ir jautriai reflektuojamus autentiškus įvykius bei egzistencinius svarstymus apie gyvenimą, mirtį ir visa ko tęstinumą.
Berlyno šiuolaikinio meno bienalės atgarsiai 2016-08-08
2016 metų birželio–rugsėjo mėnesiais devintąjį kartą surengta viena žymiausių Europoje šiuolaikinio meno parodų – Berlyno bienalė. Ją lankome, regis, rečiau nei populiariąją Venecijos bienalę, „Documentą“ Kaselyje ar savo dislokacijos vietą keičiantį „Manifestą“. Iš tiesų tai gana paradoksalu: Berlynas juk netoli Lietuvos, o jame kas dveji metai organizuojamas projektas apimtimi ir menine intriga nė kiek nenusileidžia minėtoms parodoms.
Tapytoja Agnė Liškauskienė: „Sąlyga kūrybai – lenktynės su laiku“ 2016-08-04
Literatūriniais pasakojimais ar socialiniais kontekstais neapkrautų drobių motyvus menininkė Agnė Liškauskienė semia iš ją supančios gamtos. Realybėje sutiktus objektus ar reiškinius ji subtiliai abstrahuoja iki konceptualaus ženklo ar vien tik spalvos lauko, jų identifikavimą paversdama gana sudėtinga užduotimi, kurią dažnai įveikti padeda nebent tik kūrinio pavadinimas.
