Taip, taip mano ausys irgi girdejo (gaudziant japoniskam bolido motorui), o akis laukia kada gi bus parasyta apie Antana Martinaiti.
Taip tai legenda apie kuria noretu isgirst visi jauciantis meno alsavimą. Betgi kas buvo 1966-1986metais siame tūkstanmetyje interpretuojama jau visai kitaip, vienintelis R.P.V. neinterpretuoja, o tikroviskai viska atpasakoja kas buvo Pazaislyje, kas buvo Zemaitijoje, tos keliones tie tu kirksniu nutrinimai bekeliaujant ilgas distancijas, linksmos mergos ant siaudu(toks sutapimas su A.V.kelionemis po Zemaitija)Leninu tapimai (praktika institute, ar dar velniai zino kas buvo tais Brezneviniais laikais sugalvota vasaros laikotarpi besimokant intitute))ir mediniai dievuliukai besimetantys pakelese, pamiskese(delto ta tokia tauta be vertybiu, cia taip sumaisyti protai visiems)Cia daug ko galima rasyti, pasakoti visko, net knyga isleist, bet...tas zodis bet.
idomu 2008-07-17
Man tai idomus tie prisiminimai. Tik gaila, kad apie M. Salkauska niekas nieko neparaso, o jo paveikslai labai idomus. Idomu apie A.Vaitkuna ka nors isgirsti kaip apie pedagoga.
gerbejui 2008-07-03
Mielai lauktume prisiminimu apie Jusu paminetus ir nepaminetus mirusius menininkus, taciau autoriai turetu buti neanonimai. Is pagarbos aprasomam asmeniui ir del to, kad turetume su kuo bendrauti ruosiant spaudai tekstus. Naujo elektroninio pasto nereikia, nes tekstus galima siusti abiem, nuo Kamanes gimimo veikianciais adresais: redakcija@kamane.lt arba vida@kamane.lt. Laukiame.
gerbejas 2008-07-03
Kilo dar keletas minciu, kurias noreciau issakyti, net ir suprasdamas, kad galiu pasirodyti ikyrus, ar lendantis ne i savo reikalus. Galvoju, kad apie isejusi menininka rasyti taip, kaip A.Vaitkuniene, gali tik labai artimas zmogus, be to turintis literaturiniu sugebejimu, nes menotyrininku straipsniai labai issiskirtu savo stilistika. Bet neabejoju, kad Kaune yra zmoniu artimai bendravusiu su a.a. Kampu, Vytautu Martisium, Mykolu Salkausku ir kitais sviesaus atminimo vertais menininkais. Gal but, skyrelyje "Kamane pristato", vertetu atidaryti elektronini pasta, kur galetu prisiminimais pasidalinti visi, dar turintys ka papasakoti. Zinoma, prireiktu Jusu "saugikliu", redagavimo, ar net cenzuros, bet gal atsirastu ir idomiu prisiminimu..kas zino?
Gerbėjui 2008-07-03
Aciū už nuoširdų dialogą. Būkime. Išėjusiųjų labui -- taip pat.
gerbejas 2008-07-02
Esu tikras ir kamanes ir a.a. Aruno Vaitkuno kurybos gerbejas, be kabuciu. Net nesiruosiu neigti, kad A.Vaitkunas nusipelne atskiros knygos, regis ta ir pasiuliau savo pasisakyme. Dekoju uz issamius paaiskinimus, atskira rubrika apie isejusius menininkus ne tik islygsvarintu A.Vaitkunienes memuarinius aprasymus, bet dar labiau praturtintu kamane. Taip pat, noriu pastebeti, kad tie autores tekstai, kuriuose atsiranda platesnis kontekstas, santykiai su kitais menininkais ar tiesiog idomiais zmonemis, ne tik patrauklus savaime, kaip literaturinis zanras, bet ir vertingi meno istorijos aspektu. O del "saugikliu" nesigincysiu, man jie atrodo "perkaite", bet, gal but, tai skonio dalykas.. Todel dar karta atsiprasau ir linkiu kuo geriausios kloties kamanei ir jos autoriams.
linas 2008-07-02
O as pamaniau skaitydamas panasiai kaip Gerbejas raso. Tai intymu. Net kiek drovu skaityti. Zurnalistu norai suprantami - kuo daugiau istraukti. Bet stai nasle pasakoja jau ne ne vien apie menininka, pasakoja intymius dalykus... Tai apie ja pacia kai ka sako. Venkit neskanumo, ponios.
kamane 2008-07-01
Jusu pastebejimas nera nemalonus. Jis gali buti nemalonus tiems, kas pasizadejo parasyti panasius (gal kiek trumpesnius, maziau intymius) prisiminimus apie a.a. Kampa, A.Martinaiti, kitus jau mirusius, ir kol kas neparase. O Ausra sutarima ir pasizadejima vykdo sropiai ir saziningai. Del sudievinimo, suciurlioninimo ir perdeto intymumo esame ijunge pacius stipriausius saugiklius, ir kol kas tokiu nuodemiu Ausros tekstuose nematome. Dziaugiames kaip tik labai santuriu ir -- kas labai brangu -- asmeniniu ir asmenybiniu menininkes zvilgsniu i labai artima zmogu ir labai sektinos profesines pozicijos menininka. Jus teisus ir izvalgus sakydamas, kad tai galetu tikti knygai. Taip, cia publikuojami Ausros tekstai butent ir projektuojami i atskira knyga apie A.Vaitkuna. Ar jis to nenusipelne? Ar Lietuva neturi ka isleisti serijai "Is menininku gyvenimo"? Jeigu noresite vien neigti, jums pasiseks. Jeigu bandysite galvoti ir suprasti, Jums taip pat seksis. ///// Kai sulauksime daugiau asmenybiniu memuaru apie kitus mirusius Kauno menininkus, atidarysime tam seniai paskirta atskira rubrika, ir mirusiems skirta slove Jusu nebekankins gyviesiems skirtoje rubrikoje.......... Pagarbiai... Kamane.
gerbejas 2008-07-01
Skaitau Ausros Vaitkunienes ese apie jos ir Aruno Vaitkuno gyvenima ir apima dviprasmiskos mintys. Lyg ir grazu viskas, sudvasinta, jautru, net intymu.. bet kazkoks nesmagumas apima, nes, kad ir subtiliai, bet ikyrokai prasikisa, koks tai sudievinimo, suciurlioninimo elementas..net nezinau kaip pasakyt neizeidziant. Taip, geras buvo a.a. Arunas Vaitkunas menininkas, bet ne geresnis uz a.a. Kampa, a.a. Mykola Salkauska ir kitus, aciu Dievui, dar gyvus Kauno menininkus. Juk ne paslaptis, pritape Arunas visko, buvo ir ir labai geru ir labai vidutinisku drobiu. Naturalu, kure, ieskojo, kankinosi, kaip ir daugelis. Gal teisingiau butu, jei siuos ese Ausra Vaitkuniene isleistu knygutes pavidalu, o tai atrodo, kad Kamane atlieka nuodemklauses funkcija. Net nezinia kaip elgtis, skaityti ar neskaityti siuos labai asmeniskus dvieju zmoniu gyvenimo fragmentus, nes kartais tai primena ziurejima pro rakto skylute i svetima buta. Labai atsiprasau, jei sis pastebejimas pasirodys nemalonus.
4635 2008-06-30
Žavi istorija - nesuprasi ar meilės, ar dvasinė, bet per kūną nubėgo šiurpuliukai. Gražu...
Rašyti savo komentarą
A.VAITKŪNUI ATMINTI. PAŽINTIS -- TAPYBOS MOTYVAI.
Taip, taip mano ausys irgi girdejo (gaudziant japoniskam bolido motorui), o akis laukia kada gi bus parasyta apie Antana Martinaiti. Taip tai legenda apie kuria noretu isgirst visi jauciantis meno alsavimą. Betgi kas buvo 1966-1986metais siame tūkstanmetyje interpretuojama jau visai kitaip, vienintelis R.P.V. neinterpretuoja, o tikroviskai viska atpasakoja kas buvo Pazaislyje, kas buvo Zemaitijoje, tos keliones tie tu kirksniu nutrinimai bekeliaujant ilgas distancijas, linksmos mergos ant siaudu(toks sutapimas su A.V.kelionemis po Zemaitija)Leninu tapimai (praktika institute, ar dar velniai zino kas buvo tais Brezneviniais laikais sugalvota vasaros laikotarpi besimokant intitute))ir mediniai dievuliukai besimetantys pakelese, pamiskese(delto ta tokia tauta be vertybiu, cia taip sumaisyti protai visiems)Cia daug ko galima rasyti, pasakoti visko, net knyga isleist, bet...tas zodis bet.
Man tai idomus tie prisiminimai. Tik gaila, kad apie M. Salkauska niekas nieko neparaso, o jo paveikslai labai idomus. Idomu apie A.Vaitkuna ka nors isgirsti kaip apie pedagoga.
Mielai lauktume prisiminimu apie Jusu paminetus ir nepaminetus mirusius menininkus, taciau autoriai turetu buti neanonimai. Is pagarbos aprasomam asmeniui ir del to, kad turetume su kuo bendrauti ruosiant spaudai tekstus. Naujo elektroninio pasto nereikia, nes tekstus galima siusti abiem, nuo Kamanes gimimo veikianciais adresais: redakcija@kamane.lt arba vida@kamane.lt. Laukiame.
Kilo dar keletas minciu, kurias noreciau issakyti, net ir suprasdamas, kad galiu pasirodyti ikyrus, ar lendantis ne i savo reikalus. Galvoju, kad apie isejusi menininka rasyti taip, kaip A.Vaitkuniene, gali tik labai artimas zmogus, be to turintis literaturiniu sugebejimu, nes menotyrininku straipsniai labai issiskirtu savo stilistika. Bet neabejoju, kad Kaune yra zmoniu artimai bendravusiu su a.a. Kampu, Vytautu Martisium, Mykolu Salkausku ir kitais sviesaus atminimo vertais menininkais. Gal but, skyrelyje "Kamane pristato", vertetu atidaryti elektronini pasta, kur galetu prisiminimais pasidalinti visi, dar turintys ka papasakoti. Zinoma, prireiktu Jusu "saugikliu", redagavimo, ar net cenzuros, bet gal atsirastu ir idomiu prisiminimu..kas zino?
Aciū už nuoširdų dialogą. Būkime. Išėjusiųjų labui -- taip pat.
Esu tikras ir kamanes ir a.a. Aruno Vaitkuno kurybos gerbejas, be kabuciu. Net nesiruosiu neigti, kad A.Vaitkunas nusipelne atskiros knygos, regis ta ir pasiuliau savo pasisakyme. Dekoju uz issamius paaiskinimus, atskira rubrika apie isejusius menininkus ne tik islygsvarintu A.Vaitkunienes memuarinius aprasymus, bet dar labiau praturtintu kamane. Taip pat, noriu pastebeti, kad tie autores tekstai, kuriuose atsiranda platesnis kontekstas, santykiai su kitais menininkais ar tiesiog idomiais zmonemis, ne tik patrauklus savaime, kaip literaturinis zanras, bet ir vertingi meno istorijos aspektu. O del "saugikliu" nesigincysiu, man jie atrodo "perkaite", bet, gal but, tai skonio dalykas.. Todel dar karta atsiprasau ir linkiu kuo geriausios kloties kamanei ir jos autoriams.
O as pamaniau skaitydamas panasiai kaip Gerbejas raso. Tai intymu. Net kiek drovu skaityti. Zurnalistu norai suprantami - kuo daugiau istraukti. Bet stai nasle pasakoja jau ne ne vien apie menininka, pasakoja intymius dalykus... Tai apie ja pacia kai ka sako. Venkit neskanumo, ponios.
Jusu pastebejimas nera nemalonus. Jis gali buti nemalonus tiems, kas pasizadejo parasyti panasius (gal kiek trumpesnius, maziau intymius) prisiminimus apie a.a. Kampa, A.Martinaiti, kitus jau mirusius, ir kol kas neparase. O Ausra sutarima ir pasizadejima vykdo sropiai ir saziningai. Del sudievinimo, suciurlioninimo ir perdeto intymumo esame ijunge pacius stipriausius saugiklius, ir kol kas tokiu nuodemiu Ausros tekstuose nematome. Dziaugiames kaip tik labai santuriu ir -- kas labai brangu -- asmeniniu ir asmenybiniu menininkes zvilgsniu i labai artima zmogu ir labai sektinos profesines pozicijos menininka. Jus teisus ir izvalgus sakydamas, kad tai galetu tikti knygai. Taip, cia publikuojami Ausros tekstai butent ir projektuojami i atskira knyga apie A.Vaitkuna. Ar jis to nenusipelne? Ar Lietuva neturi ka isleisti serijai "Is menininku gyvenimo"? Jeigu noresite vien neigti, jums pasiseks. Jeigu bandysite galvoti ir suprasti, Jums taip pat seksis. ///// Kai sulauksime daugiau asmenybiniu memuaru apie kitus mirusius Kauno menininkus, atidarysime tam seniai paskirta atskira rubrika, ir mirusiems skirta slove Jusu nebekankins gyviesiems skirtoje rubrikoje..........
Pagarbiai... Kamane.
Skaitau Ausros Vaitkunienes ese apie jos ir Aruno Vaitkuno gyvenima ir apima dviprasmiskos mintys. Lyg ir grazu viskas, sudvasinta, jautru, net intymu.. bet kazkoks nesmagumas apima, nes, kad ir subtiliai, bet ikyrokai prasikisa, koks tai sudievinimo, suciurlioninimo elementas..net nezinau kaip pasakyt neizeidziant. Taip, geras buvo a.a. Arunas Vaitkunas menininkas, bet ne geresnis uz a.a. Kampa, a.a. Mykola Salkauska ir kitus, aciu Dievui, dar gyvus Kauno menininkus. Juk ne paslaptis, pritape Arunas visko, buvo ir ir labai geru ir labai vidutinisku drobiu. Naturalu, kure, ieskojo, kankinosi, kaip ir daugelis. Gal teisingiau butu, jei siuos ese Ausra Vaitkuniene isleistu knygutes pavidalu, o tai atrodo, kad Kamane atlieka nuodemklauses funkcija. Net nezinia kaip elgtis, skaityti ar neskaityti siuos labai asmeniskus dvieju zmoniu gyvenimo fragmentus, nes kartais tai primena ziurejima pro rakto skylute i svetima buta. Labai atsiprasau, jei sis pastebejimas pasirodys nemalonus.
Žavi istorija - nesuprasi ar meilės, ar dvasinė, bet per kūną nubėgo šiurpuliukai. Gražu...