Žvilgsnis į šiuolaikinę grafiką 2017-05-19
Palyginti su pirmąja, šiųmetė Kauno grafikos bienalė „Fragmento evoliucija“ – kur kas dinamiškesnė ir šiuolaikiškesnė, pristatanti ne tik geografijos atžvilgiu platesnį kūrėjų ratą, bet ir supažindinanti su radikalesnį turinį ar formą pasirenkančiais menininkais.
Intensyvus galerijų savaitgalis 2017-05-18
Šiemet „Gallery Weekend Kaunas“ organizatoriai pasirinko šiuolaikinį meną iš baltų išgrynintų galerijų perkelti į mažiau pastebimas, kontroversiškai vertinamas, apgriuvusias erdves: buvusį kino teatrą „Neringa“, Tado Ivanausko zoologijos muziejų ar šių metų pagrindinės ekspozicijos tašką „Menų banką“. Sveikintina, kad renkamasi kitokia, novatoriška vieta ar erdvė, bet toks žingsnis ne visada išryškina meno kūrinio svarbą, dažnai atsitinka priešingai.
Žvilgsnis ir veidrodis Aušros Kleizaitės kūryboje 2017-05-17
A. Kleizaitės darbai – tai lyg tikrovės veidrodis, kuris parodo daugiau nei sugebame matyti, arba tai, ką ignoruojame, apeiname ir nepastebime. (...) Išties, ne paslaptis, kad meno kūriniams būdingas „veidrodžio efektas“, t. y., jie atvaizduoja, iškreipia, demaskuoja, rekonstruoja ir dekonstruoja reiškinius, situacijas ir netgi reginius, su kuriais dar nesame susidūrę tikrovėje.
Jūratės Stauskaitės paroda: estetiniai gyvenimo punktyrai 2017-05-04
Būdama romantizmui ištikimų nuostatų nešėja, kupina lyrikos leitmotyvų, Jūratė Stauskaitė visad siekia atskleisti grožį, todėl ieško harmoningos pusiausvyros, o ne tuoj sprogsiančio gausybės rago. Tokiu būdu atsiveria ir kita koncepcijos pusė – balto lapo poezija: autorė šalia gausos ir tirštumos dažnai palieka didžiulius balto fono plotus, kurie yra tokie pat iškalbingi. Jie – lyg užtvankos besiskleidžiančiai įvairovei, apsprendžiantys, kada reikia sustoti.
Pranas Lapė: mimetinis katarsis 2017-05-02
Išeivijos tapytojas Pranas Lapė (1921–2010) lietuvių meno istorijoje žinomas kaip abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas – išorinės tikrovės objektai jo tapybos darbuose virsta vaizduotės artefaktais. P. Lapės paveikslai ypatingi tuo, kad, būdami abstraktūs, nestokoja pirminės tikrovės ženklų, todėl pasiekiama savotiška figūratyvumo ir abstraktumo sintezė.
Projektas „Intimus“ VDA „Akademijos“ galerijoje 2017-04-24
Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerijoje „Akademija“ šiuo metu veikia Rimvydo Mulevičiaus ir Jono Arčikausko paroda „Intimus“. Šiuos dailininkus pažįstame kaip universalius, daugelį metų įvairiose meno srityse kuriančius autorius, kuriuos nuo studijų laikų jungė mąstysenos, kūrybinių idėjų bendrumas ir draugystė.
Stasys Eidrigevičius: egzistencijos išlaisvinimas 2017-04-07
S. Eidrigevičius suteikia Lietuvai istorinę galimybę darkart pripažinti svetur jau anksčiau šlovės sulaukusį menininką ne po jo išėjimo, o gyvam esant. Tai įsimintina, turint omenyje, kad lietuviai linkę išsižadėti užsienyje sėkmingą karjerą sukūrusių menininkų.
Ten, kur nieko nėra, galima daug ką atrasti 2017-03-15
Donaros Manukian parodoje „Ten, kur nieko nėra“ vis dėlto yra daug: autentiškai išjaustų patirčių, tapatybinės laisvės (išlaisvinimo), jutiminės (jausminės) spalvų išraiškos, savitos plastikos. Nors paroda stilistiškai nėra labai vieninga, tai tik dar labiau patvirtina, jog kiekvienas darbas gimė pats savaime, nesukonstruotas, neišmąstytas.
Vytautas Kazimieras Jonynas: filologija ir vaizdas 2017-03-10
V. K. Jonynas ir jo darbai liudija lietuviškąsias meno tapatybės paieškas, kurių trajektorijos driekiasi nuo filologinės pasaulėžiūros link abstrakčiosios dailės, jau kuriančios kitokį – bendra atmintimi, o ne kalba ar teritorija, – tautos savęs identifikavimo modelį.
Vieno paveikslo istorija – Giuseppe Cesari „Suzana ir seniai“ 2017-03-07
Didžioji Mykolo Žilinsko dailės galerijoje eksponuojamos senosios tapybos dalis atsirado nacionalizavus Lietuvos dvarus, saugojusius įspūdingus meno rinkinius. Italų tapytojo Džiuzepės Čezario (Giuseppe Cesari, 1568–1640) paveikslą „Suzana ir seniai“ (po 1606), kuris detaliau aptariamas straipsnyje, muziejus įsigijo 1940 m. iš barono Leono fon der Ropo (Leo von der Ropp, 1860–1940) Pakruojo dvaro kolekcijos.
