KAUNO ARCHITEKTŪROS VEIDAS – NAUJŲ BIURO PASTATŲ VEIDRODYJE 4

Aušra Blinstrubaitė
www.kamane.lt, 2008-06-24

(Rami apžvalga)

Spaudoje teigiama, kad administracinių pastatų Lietuvoje, o ypač Kaune, vis dar trūksta, tačiau kiekvienais metais jų iškyla – ir ne po vieną. Statomi nauji, atnaujinami senieji gamybiniai – administraciniai statiniai.

Kaip šie nauji statiniai, kuriems skiriamos didelės investicijos, keičia miesto veidą? Kokiais principais kuriama jų architektūra ir apipavidalinimas, kokios ryškėja tendencijos, palyginti su tuo, kas vyksta Europoje ir visame pasaulyje?

Kaune, kitaip nei Vilniuje, administracinių pastatų statyba pastarąjį dešimtmetį vyko vangokai. Priežastys – mažesnė didelių įmonių koncentracija nei sostinėje, įprotis biurą pirkti, o ne nuomoti, mažesnės investicinės galimybės.

Vis dėlto, architektūros naudai reikia pripažinti, kad per pastaruosius penkerius metus atsirado nemažai ne tik nuomininkus, bet ir praeivio žvilgsnį patraukiančių modernių administracinių pastatų.

2004 m. duris atvėrė verslo lyderių centras BLC Nepriklausomybės aikštėje, „Tower“ ir šalia jo rekonstruoti biuro pastatai Savanorių prospekte. 2005 m. įkurtuves šventė spaustuvė „Aurika“ su administracinėmis ir sandėliavimo patalpomis Taikos prospekte, rekonstruotas UAB „Pentacom“ biurų pastatas Jonavos gatvėje.

2006 m. rekonstruotas „Verslo centras 32“ Vytauto prospekte, Taikos ir Pramonės prospektų sankirtoje vis dar rengiamas „Verslo centras 1000“, kitaip dar vadinamas „Tūkstančio litų biuras“, kuris turėtų būti atidarytas artimiausiu metu.

Tai tik keletas stambesnių biurų (ar keletą funkcijų turinčių) pastatų. Visi jie pasižymi pirmiausia funkcionalumu, minimalistinėmis formomis, skaidriomis ir lengvomis konstrukcinėmis ir apdailos medžiagomis. Dažniausia naudojamos plieno ir stiklo konstrukcijos, dar XX amžiuje išpopuliarėjusios pasaulinėje administracinių ir komercinių pastatų architektūroje.

Rekonstruotas BLC verslo centras K.Donelaičio gatvėje

 

 

Rekonstruotas „Verslo centras 32“ Vytauto prospekte

Rekonstruotuose pastatuose, pvz. BLC K.Donelaičio gatvėje (Senamiesčio architektų ir dizainerių dirbtuvės) ar „Verslo centre 32“ Vytauto prospekte (arch. Gintaras Kazakauskas), didelių naujovių nematyti. Vyrauja lietuvių architektų ir užsakovų pamėgta dekoruoto ar tonuoto stiklo, apytikriai moderni eksterjero apdaila, patogus vidaus suplanavimas.

Tiesa, ramų stačiakampį BLC centro pastato tūrį, švarų, šilkografija paįvairinto stiklo fasadą ir Nepriklausomybės aikštės erdvę gerokai sujaukia automobilių stovėjimo aikštelė.

„Verslo centro 32“ kompozicija, nors ir ne tokioje patogioje dviejų gatvių sankryžoje, išspręsta geriau. Į Vytauto pr. atgręžto fasado statika, primenanti didžiulį betonu įrėmintą ekraną, papildoma į Bažnyčios g. nukreipto fasado dinamika. Grakštumo pastatui suteikia pirmojo aukšto vizualinis „pakėlimas“ ant tamsiai pilkos spalvos betono kolonų.

„Tower“ verslo centras ir šalia jo rekonstruoti pastatai Savanorių prospekte

Stiklo apdaila dominuoja ir „Tower“ verslo centre bei šalia jo rekonstruotuose administraciniuose pastatuose Savanorių prospekte, kur įsikūręs SEB bankas, „Danske Bank“, „DnB Nord“, „Pizza Jazz“, biurai (arch. V.Juozaitis). Vis dėlto šis biurų pastatų ansamblis išsiskiria išraiškingumu. Savanorių pr. mastelis suteikė galimybę architektams projektuoti aukštesnius pastatus, žaisti tūriais, nereikėjo didelių kompromisų su aplinka, taigi ir rezultatas – ne tik patogus, bet ir solidus, įsimenantis.

Mėlynu stiklu dengtas vyraujantis 9 aukštų pastatas atspindi ne tik tai, kas vyksta ant žemės, bet transliuoja ir dangumi plaukiančių debesų scenarijus. Gretimi pastatai taip pat neapsunkina viso komplekso. Jie komponuoti pasitelkiant panašias ir papildomas brangesnes medžiagas, pvz. -- poliruotą granitą. Stiklinėmis dėžutėmis šių verslo pastatų jau tikrai nepavadinsi. Juose dera prabanga ir santūrumas, saikingumas ir veržlumas.

Spaustuvė „Aurika“ su administracinėmis ir sandėliavimo patalpomis Taikos pr.

Savanorių prospektu važiuojantys vairuotojai tik iš tolo viliojami grožėtis savo automobilio atspindžiu minėtųjų pastatų languose, o važiuojantiems Taikos prospektu smalsiems ar net narciziškų polinkių turintiems vairuotojams reikia būti ypač atidiems. Ten galima nesunkiai patirti avariją grožintis savo atvaizdais 2005 m. iškilusios spaustuvės „Aurika“ su administracinėmis ir sandėliavimo patalpomis (arch. Gintautas Natkevičius, Mantas Mickevičius, Rimantas Adomaitis) fasaduose. Apverstos trapecijos formos pastatas įdomus ne tik originaliu siluetu, bet ir veidrodinio stiklo apdaila, visa apimtimi atspindinčia aplinką.

Šis išskirtinės architektūros pastatas suteikia gyvumo visai Taikos prospekto zonai, kurioje vyrauja dar nuo sovietinių laikų likę pramoniniai pastatai. Architektai spaustuvės konstrukcija išreiškė pastato paskirtį. Anot G.Natkevičiaus, jų siekis buvo sukurti nuolat besikeičiantį pastatą, kaip reversą, virstantį tai pozityvu, tai negatyvu. Žengtas dar vienas žingsnis Kauno administracinių pastatų architektūroje – pagalvota apie pastato dieninį ir naktinį apdarą, jo gyvumą ir nuolatinę kaitą, atsižvelgiant į dienos valandą, šalia statinio ir jame esančius judančius ir statiškus objektus.

2005 m. rekonstruotas UAB „Pentacom“ biurų pastatas Jonavos gatvėje

 Dinamiškumu ir originaliais sprendimais pasižymi dar du ne taip seniai pastolius nusimetę objektai – 2005 m. rekonstruotas UAB „Pentacom“ biurų pastatas Jonavos gatvėje (arch. R.Adomaitis, M.Mickevičius, G.Natkevičius) ir Taikos ir Pramonės prospektų sankirtoje baigiamas įrengti administracinis „Verslo centras 1000“ (arch. Rimas Adomaitis).

„Pentacom“ pasižymi griežta industrine architektūra, kurioje derinami metalo, stiklo ir betono elementai. Biurų pastatas įsikūręs erdvioje Jonavos gatvėje, daugiausia užstatytoje pramoniniais, administraciniais ar prekybiniais pastatais, todėl šalta industrinė fasado išvaizda puikiai dera prie visos gatvės konteksto.

Rekonstrukcijos autoriai yra ta pati UAB „G.Natkevičius ir partneriai“, kūrusi ir „Aurikos“ spaustuvę, todėl jaučiamas taip pat ryškiai išreikštas dėmesingumas pastato išraiškai ir dieną, ir naktį. Be to, išsaugotos užuominos ir į sovietinį buvusio pastato rūstumą, nors vidaus patalpoms suteiktas šiuolaikinis lengvumas ir skaidrumas.

„Verslo centras 1000“ Pramonės ir Taikos pr. sankryžoje

 Šalia Taikos pr. žiedo išaugęs „Verslo centras 1000“ išsiskiria ne tik aptakia organiška forma, bet ir nauju dar nematytu sprendimu – jo fasadas padengtas spalvoto stiklo plokštėmis, kuriose vaizduojamos tarpukario laikų tūkstančio litų banknoto kupiūros. Pastatas tapo tarsi paminklu A.Galdiko sukurtam stambiausiam lietuviškam pinigui.

Apipavidalinimui pasirinkta sudėtinga ir brangi šilkografijos technologija. Kupiūros vaizdas formuojamas sujungus 4 tūkst. 500 stiklo lakštų. Administracinis pastatas ir dėl aukščio, ir dėl formos, ir dėl apdailos išsiskiria solidumu ir reprezentatyvia išvaizda, todėl tikėtina, kad jis nesunkiai suvilios įvairias bendroves.

„1000 litų“ architektūra atspindi dvi tendencijas – naujovių ieškojimą apdailos srityje ir organiškos, gamtai artimesnės konstrukcijos siekį, kuri gyvintų aplinką ir kartu kuo natūraliau įsilietų į viso miesto ir artimojo konteksto panoramą.

Atidžiau pažvelgus į čia paminėtus administracinius, biurų pastatus galima teigti, kad Kaune vyrauja šiuolaikinio pasaulio biurų pastatams būdingas prabangus minimalizmas, lengvumas, skaidrumas, funkcionalumas, tam tikras šaltumas ir sterilumas. Stiklas derinamas su plieno konstrukcijomis, betonu, granitu. Žaidžiama spalvomis ir tūriais, bet labiausia pasitikima paprasta ir lakoniška stačiakampio forma, kuri yra artimiausia biurų funkcionalumui.

Apžvelgtieji, jau pastatyti statiniai dažniausia orientuoti tik į du funkcinius derinius: biurai ir maitinimo įstaigos, biurai ir gamybinės patalpos. Šiuo metu projektuojamuose administraciniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose derinama jau daugiau funkcijų – biurai, gyvenamosios patalpos, viešbučiai. Tokia tendencija vis labiau plinta JAV ir Europoje. Tai rodo, kad mūsų architektai ir verslininkai labai atidūs pasaulinėms tendencijoms.

Daugiafunkciniai pastatai tampa miestiečių gyvenimo būdo centrais. Žmonės siekia vis aukštesnės gyvenimo kokybės ir nori, kad darbo vieta būtų netoli prekybos centro, maitinimo įstaigos, o dar geriau -- ir netoli namų.

Tikėtina, kad Kauno miesto vaizdą ateityje papuoš dar įdomesni, išskirtiniai administraciniai pastatai, derinantys visas žmogui palankias funkcijas.

Svarbiausia, kad nebūtų apsiribojama pigiomis medžiagomis ir greitais sprendimais, kad užsakovai ir architektai vieningai siektų architektūros kokybės ir originalumo, darnos su pastatą supančia aplinka ir labiausia -- su pačiu žmogumi. Pasak švedų ir britų architekto Ralpho Erskine‘o, pastatų tikslas yra gerinti žmonių santykius, o architektūros – suteikti aplinkai maksimalų komfortą.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*