Kaip pats rašantis turiu pasakyti, kad kai tik pateiki aiškų, argumentuotą tekstą, iš karto atsiranda nepatenkintų, nes visi pripratę prie aptakaus, egzaltuoto, supoetinto, neva gyvenančio kūriniu teksto. Kritikas ne kokia prostitutė, kad įtiktų skaitytojui, nors Bartesas to skaitymo malonumo ir labai norėtų. Gyventi kūriniu turi aktoriai, o kritiko pareiga kalbėti argumentuotai ir objektyviai. Mane, pavyzdžiui dirgina nepamatuoti poetiniai nusipeizėjimai, kurių apstu mūsų kritikoje, ypač jaunųjų tarpe. O kas dėl spektaklių, mačiau tik "Skėrius", tai nuobodumo ten su kaupu. Pirmas veiksmas labai ilgas, kiek pamenu, vos išsėdėjau.
hm 2009-05-06
Del pragiedruliu tai suabejociau//////// Nors skamba graziai, viltingai.
technikas-IT 2009-05-05
Autore raso:"Nesislėpdami už fabulos, išskirtinių įvykių, gyvenimo ritmo ar sudėtingo likimo charakterių demonstravimo, menininkai vis dažniau vaizduoja pilką, banalią, neišraiškingą gyvenimo kasdienybę, persmelktą nuobodulio ir apatijos". Deja, toki pat nuoboduli ir apatija man ivare sis tekstas. Banalus, neisraiskingas, negyvas ir nesistengiantis gyventi. Esu tiksliuju moklsu zmogus, kuriam menas reikalingas kaip ypatinga , kaip visa kuna su siela pakelianti patirtis. Autore lyg tai tikina, kad to laukti nebereiketu: tuomet kam man reikalingas toks teatras? Klausiu labai nuosirdziai, nes nuolat su visa savo seima investavau i sita meno versla.
ir dar 2009-05-05
Konkretus klausimas -- vienas is tukstancio: kas yra "tikroviska dramine realybe". Kaip atrodo "netikroviska realybe: gyvenime ir teatre? Gerai butu neismanantiems paaiskinti va tokias smulkmenas.
zosija 2009-05-05
Skaiciau, skaiciau ir miegas sueme. Arba autore nemoka issireiksti, arba stengiasi rasyti taip, kad niekas nesuprastu ka ji noripasakyt. Kam tada rasyti. Maciau abu spektaklius, kai kurioms kritikes mintims pritariu, bet dazniausia nesuprantu kokios spalvos teiginys yra. Kas pasidare su tais jaunais teatrologais? Anksciau jeigu jau raso, tai ir zinai apie ka, dabar kazkoks veltinis. Zodziu....
Rašyti savo komentarą
SEZONO PABAIGTUVĖS KAUNO DRAMOS TEATRE. PRAGIEDRULIAI?
Kaip pats rašantis turiu pasakyti, kad kai tik pateiki aiškų, argumentuotą tekstą, iš karto atsiranda nepatenkintų, nes visi pripratę prie aptakaus, egzaltuoto, supoetinto, neva gyvenančio kūriniu teksto. Kritikas ne kokia prostitutė, kad įtiktų skaitytojui, nors Bartesas to skaitymo malonumo ir labai norėtų. Gyventi kūriniu turi aktoriai, o kritiko pareiga kalbėti argumentuotai ir objektyviai. Mane, pavyzdžiui dirgina nepamatuoti poetiniai nusipeizėjimai, kurių apstu mūsų kritikoje, ypač jaunųjų tarpe. O kas dėl spektaklių, mačiau tik "Skėrius", tai nuobodumo ten su kaupu. Pirmas veiksmas labai ilgas, kiek pamenu, vos išsėdėjau.
Del pragiedruliu tai suabejociau//////// Nors skamba graziai, viltingai.
Autore raso:"Nesislėpdami už fabulos, išskirtinių įvykių, gyvenimo ritmo ar sudėtingo likimo charakterių demonstravimo, menininkai vis dažniau vaizduoja pilką, banalią, neišraiškingą gyvenimo kasdienybę, persmelktą nuobodulio ir apatijos". Deja, toki pat nuoboduli ir apatija man ivare sis tekstas. Banalus, neisraiskingas, negyvas ir nesistengiantis gyventi. Esu tiksliuju moklsu zmogus, kuriam menas reikalingas kaip ypatinga , kaip visa kuna su siela pakelianti patirtis. Autore lyg tai tikina, kad to laukti nebereiketu: tuomet kam man reikalingas toks teatras? Klausiu labai nuosirdziai, nes nuolat su visa savo seima investavau i sita meno versla.
Konkretus klausimas -- vienas is tukstancio: kas yra "tikroviska dramine realybe". Kaip atrodo "netikroviska realybe: gyvenime ir teatre? Gerai butu neismanantiems paaiskinti va tokias smulkmenas.
Skaiciau, skaiciau ir miegas sueme. Arba autore nemoka issireiksti, arba stengiasi rasyti taip, kad niekas nesuprastu ka ji noripasakyt. Kam tada rasyti. Maciau abu spektaklius, kai kurioms kritikes mintims pritariu, bet dazniausia nesuprantu kokios spalvos teiginys yra. Kas pasidare su tais jaunais teatrologais? Anksciau jeigu jau raso, tai ir zinai apie ka, dabar kazkoks veltinis. Zodziu....