Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Tačiau manau, jog S. Parulskio tikslas vargu ar buvo šokiruoti skaitytoją žydų žudynių vaizdais ar nupiešti groteskišką jų paveikslą vien dėl paties paveikslo. Kad sukeltų elementarų šleikštulį ar šokiruotų, scenos šiek tiek per trumpos ir per retos. O jų fotografiškumą, pilkumą galima paaiškinti, kaip dar vieną kontrastą. Salomėjos gyvybė ir jaunystė prieš Jono Krikštytojo senatvę ir mirtį, naciai ir lietuviai prieš žydus, barokiškos Dievo paieškos prieš blankią lyg saulės išdegintą nuotrauką. Aprašomos žudynės nebūtinai yra tikros, nes pirmiausia „Tamsa ir partneriai“ yra literatūros kūrinys, o ne istorinis dokumentas.
Postmodernioje literatūroje galioja vienas dėsnis ― jeigu labai giliai kapstysi, prasmę iškapstysi visur. Postmodernizmo kauke prisidengus galima rašyti beveik bet ką, nes viskas „labai subjektyvu“ ir „individualu“. Todėl kiekvienas skaitytojas turėtų susirasti savo asmeninę prasmę, išmėtytą knygos puslapiuose. Iš dalies tai žavu: lyg tarp kitko, atsainiai parašyti eilėraščiai džiugina savo lengvumu, rimu (kai kur šiek tiek šlubuojančiu, bet čia juk „postmodernas“) ir nerimtomis temomis. 4
Postmodernioje literatūroje galioja vienas dėsnis ― jeigu labai giliai kapstysi, prasmę iškapstysi visur. Postmodernizmo kauke prisidengus galima rašyti beveik bet ką, nes viskas „labai subjektyvu“ ir „individualu“. Todėl kiekvienas skaitytojas turėtų susirasti savo asmeninę prasmę, išmėtytą knygos puslapiuose. Iš dalies tai žavu: lyg tarp kitko, atsainiai parašyti eilėraščiai džiugina savo lengvumu, rimu (kai kur šiek tiek šlubuojančiu, bet čia juk „postmodernas“) ir nerimtomis temomis.
Su poete, dramaturge ir aktore Daiva Čepauskaite kalbamės ta proga, kad nėra jokios konkrečios progos. Nėra ir puodelių, sklidinų juodos kavos su tirpstančiu cukrumi, nėra tiksinčio laikrodžio arba įjungto radijo, nė vieno miegančio šuns, įspėjimo nerūkyti ir sniego, įstrigusio batų pakulnėse. Juk sakau – kalbamės ir tiek. 8
Su poete, dramaturge ir aktore Daiva Čepauskaite kalbamės ta proga, kad nėra jokios konkrečios progos. Nėra ir puodelių, sklidinų juodos kavos su tirpstančiu cukrumi, nėra tiksinčio laikrodžio arba įjungto radijo, nė vieno miegančio šuns, įspėjimo nerūkyti ir sniego, įstrigusio batų pakulnėse. Juk sakau – kalbamės ir tiek.
J. Cocteau pasižymėjo gebėjimu greitai užmegzti pažintis, todėl šiame 1964 metų Williamo Fifieldo interviu (tai paskutinis J. Cocteau duotas interviu, po šio pokalbio menininkas mirė) apstu vardų ir pavardžių. Pokalbyje minimi jo bičiuliai Raymondas Radiguet, Jeanas Marais, su kuriais rašytojas pragyveno dvidešimt šešerius metus, taip pat kalbama apie J.Cocteau draugystę su P. Picasso, M. Proustu, I. Stravinskiu, etc. Pats menininkas 1959 m. interviu yra sakęs, kad galima skirti du jo gyvenimo etapus : 1. Prousto ir Rostando; 2. Picasso ir Stravinskio. 1
J. Cocteau pasižymėjo gebėjimu greitai užmegzti pažintis, todėl šiame 1964 metų Williamo Fifieldo interviu (tai paskutinis J. Cocteau duotas interviu, po šio pokalbio menininkas mirė) apstu vardų ir pavardžių. Pokalbyje minimi jo bičiuliai Raymondas Radiguet, Jeanas Marais, su kuriais rašytojas pragyveno dvidešimt šešerius metus, taip pat kalbama apie J.Cocteau draugystę su P. Picasso, M. Proustu, I. Stravinskiu, etc. Pats menininkas 1959 m. interviu yra sakęs, kad galima skirti du jo gyvenimo etapus : 1. Prousto ir Rostando; 2. Picasso ir Stravinskio.
