Miestas, pulsuojantis fotografės Mildos Kiaušaitės venomis 2016-09-02
„Esu ir dirbu tarp kultūros žmonių, menininkų, kurie mane supa nuo vaikystės, tad, galima sakyti, susikūriau šiokią tokią oazę nuo politinės beprotybės“, – pasakoja fotografė Milda Kiaušaitė, šiuo metu dirbanti referente Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Ta proga ir kalbamės apie miestą, meną, juostinius fotoaparatus, protestus, kičą, atmintyje sustingusias fotografijas ir šiandieną.
Vikos Ekstos paroda „Dievs Daba Darbs“ – būties imitacija 2016-08-10
Fotografės iš Latvijos Vikos Ekstos paroda „Dievs Daba Darbs“, šiuo metu vykstanti Kauno fotografijos galerijoje, nagrinėja nesąmoningai pasirinkto moters vienišumo temą. Gyvenimas, vaizduojamas fotografės nuotraukose, yra įvykęs ir nuolat vykstantis. Aplinkybės susiklosto savaime ir priešintis joms, ypač kalbant apie ano meto kaimus ir jų moteris, dažniausiai nebūdavo kaip.
Andrew Miksys: dėmesys paribiui 2016-08-02
A. Miksio fotografijų serija „Disko“ yra artefaktai, bylojantys, jog JAV gyvenantis žmogus dėl savo kilmės paieškų, intereso dėl savo šaknų tampa priverstas atsiverti Kitam – šaliai ir žmonėms, apie kurių realų egzistavimą ir būtent kitoniškumą anksčiau gal ir mąstė, bet jutiminiu būdu nepatyrė. A. Miksio fotografijos nurodo į JAV tikrovės plyšius, kuriuos buvusi SSRS kolonija užpildo nauju turiniu.
Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje 2016-07-26
Birželio 25 d.–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija) įsikūrusioje Hobecko galerijoje veikia Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuoja savo kūrybą. Kūrėjai išsamiai pristatomi lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Vos tik prasidėjus renginiui, apie Lietuvos menininkus gausiai rengiami reportažai Vokietijos spaudoje ir televizijos laidose.
Gyvenęs ir kūręs laisvai 2016-07-14
„Jis netrokšta garbės, gyvena savo ritmu“, – beveik prieš dešimtmetį apie kaunietį fotografą Romą Juškelį (1946–2016) pasakojo jo kolega Alvydas Vaitkevičius. Praėjusią vasarą apsilankius R. Juškelio studijoje atrodė, kad šio autoriaus kūrybos ir gyvenimo tėkmė vis dar tokia pat nepriklausoma ir niekada nepasikeis. Tačiau prabėgus vos metams po šio susitikimo, apie fotografo asmenybę ir gyvenimą jau tenka rašyti būtuoju laiku.
Savo kiemo paieškos 2016-07-13
Ką reiškia „mano kiemas“, ar jis egzistuoja šiandien? Tokios mintys kyla aplankius Kauno fotografijos galerijoje veikiančią parodą „Mano kiemas’16“ (kuratorius Donatas Stankevičius). Tai – tęstinis projektas, kuriame žiūrovams pristatomas šiuolaikinės fotografijos menas ir gana skirtingi autoriai, jų kūrybos kryptys.
„Besiskleidžianti fotografija“ – kuomet nebetelpama rėmuose 2016-07-01
Parodoje „Besiskleidžianti fotografija“ fotografijos ribų plėtimas yra akivaizdus. Ši meno šaka peržengia pati per save, trindama aiškumo ribas, siekiant rasti naujų idėjų perteikimo būdų. Jeigu prireiktų, šie šešiolika skirtingų menininkų sugebėtų pateikti daugybę kontrargumentų Antonio Olmoso teiginiui apie fotografijos mirtį.
Formą apdainuojančios fotografijos 2016-06-02
Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje eksponuojama Algimanto Kezio paroda susideda iš trijų segmentų: nespalvotos fotografijos darytos Čikagoje, Niujorke ir Paryžiuje. Kadangi fotografo estetika ir technika palaipsniui kito, apsiribojama trimis kūrybiniais dešimtmečiais: nuo 7-ojo, kuomet menininkas pradėjo fotografuoti, iki 9-ojo – prieš pradedant kūryboje naudoti naująsias skaitmenines technologijas.
Keturi Lietuvos fotografai Prahoje 2016-05-27
Gegužės 17–birželio 30 d. Prahoje, Panny Marie Snežné vienuolyno galerijoje, eksponuojama paroda „Keturi Lietuvos fotografai“. Parodoje pristatomi darbai iš Antano Sutkaus fotografijų ciklo „Lietuvos žmonės“, Aleksandro Macijausko serijos „Lietuvos turgūs“, Romualdo Rakausko ciklo „Žydėjimas“ ir Romualdo Požerskio fotografinio pasakojimo apie mažaūgį kaimo gyventoją „Mažasis Alfonsas“.
Kur link skrenda „Sidabrinės kino gervės...“ 2016-05-25
Tendencingai augančia kino mylėtojų banga nuvilnijus kasmetiniam 21-ajam Vilniaus tarptautiniam festivaliui Kino pavasaris ir horizonte jau regint devintą kartą atskrendančias „Sidabrines gerves“, kviestina pokalbio „lietuviško kino tema“. Kas, kaip – nuosekliai, iš vidaus ir išorės, subjektyviai ir objektyviai mintimis dalijasi kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, 2014 m. apgynusi daktaro disertaciją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970)“.
