Varšuvoje iš viso pasaulio susirinkę teatro kūrėjai ieškojo, kaip „atsigręžti į publiką“ 0

www.kamane.lt, 2014-06-09
Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS atsakingoji sekretorė bei trupės „Teatriukas“ aktorė Dalia Mikoliūnaitė, pasaulinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ prezidentė Yvette Hardie ir „Stalo teatro“ vadovė Saulė Degutytė

Gegužės 23–31 d. Varšuvoje vyko pasaulinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ XVIII kongresas bei festivalis. Kongreso įspūdžiais ir mintimis apie gruodžio mėnesį Kaune vyksiantį tarptautinį ASSITEJ festivalį dalinasi Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS atsakingoji sekretorė bei trupės „Teatriukas“ aktorė Dalia Mikoliūnaitė ir „Stalo teatro“ vadovė Saulė Degutytė.

Dalia Mikoliūnaitė: „Pasaulinė teatrų vaikams ir jaunimui organizacija ASSITEJ buvo įkurta 1965 metais Prancūzijoje. Ji gina vaikų ir jaunimo teisę į kokybišką bei aktualų scenos meną. Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS įkurta 2001 metais (prezidentė – Violeta Podolskaitė, Lietuvos ASITEŽAS jungia 22 teatrus, kuriančius vaikams ir jaunimui visoje Lietuvoje. www.assitej.lt). Kartą per trejus metus Pasaulinė teatrų vaikams ir jaunimui organizacija ASSITEJ organizuoja kongresą – man teko dalyvauti renginiuose Monrealyje (Kanada, 2005), Kopenhagoje (Danija, 2011), o šiemet – Varšuvoje. Kelionei finansavimo negavome, vykome už savo lėšas. Esame dėkingos Lietuvos Respublikos ambasadai Varšuvoje, kuri suteikė mums nakvynę.

Kodėl reikia dalyvauti ASSITEJ kongrese? Viena vertus, tai – kolegų susitikimas, antra vertus, pamatome teatrų vaikams ir jaunimui naujausias tendencijas, užmezgame ryšius, keičiamės patirtimi. Dabar pasaulinė ASSITEJ buria daugiau nei 80 valstybių. Kiekviena į kongresą siunčia po 3 atstovus. Šių metų kongreso šūkis – „Atsigręžkime į publiką!“. Buvo išrinkta nauja 15 narių asociacijos taryba, aptarti tarptautiniai projektai. Tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos prezidente antrai kadencijai perrinkta Pietų Afrikos Respublikos atstovė Yvette Hardie. Beje, po trejų metų XIX ASSITEJ kongresas vyks būtent Pietų Afrikos Respublikoje. Šios šalies vyriausybė įsipareigojo finansiškai remti renginį. Yvette Hardie – patyrusi vadybininkė. Pati menininkų bendruomenė kongreso nesuorganizuos – būtinas nacionalinės vyriausybės ir savivaldos palaikymas.

Teatras vaikams ir jaunimui apjungia daug kultūros, švietimo ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Būtent vaikystėje diegiamos svarbiausios žmogui etinės ir estetinės vertybės. Pražiopsosi šį tarpsnį – teatru vėliau sunkiai žmogų sudominsi, o teatras – puikus būdas, kaip atpažinti ir analizuoti įvairiausias socialines ir psichologines problemas. Kongresą organizuojanti šalis atlieka didelę kultūrinę misiją: pristato savo šalies teatro meną daugybei šalių, padeda menininkams susipažinti ir kurti bendrus projektus. Jei nedalyvausime tokiuose renginiuose, nukentės Lietuvos menininkai.

Man plaukai pasišiaušė, kai sužinojau, kad vienas slovėnų teatras savo tarptautiniams projektams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauna milijonus eurų... Lietuvoje turime įdomių iniciatyvų, puikių menininkų, gerų spektaklių vaikams bei jaunimui, bet tarptautinių santykių srityje atsiliekame, nevykdome didelių projektų. Per 12 metų vos vieną nacionalinį ASITEŽO leidinį parengėme. Net nepatogu atsakyti į užsieniečių klausimą: „Kiek žmonių organizacijoje dirba?“ „Mes trys savanorės“, – po tokio atsakymo žiūri į mus keistokai... Verkiant reikia nors vieno etatinio darbuotojo, kuklaus kabineto, kuriame gerai veiktų internetas... Dabar dirbame priešokiais, parbėgusios į namus po savo darbų. O tarptautinių ryšių puoselėjimas – ilgalaikis procesas. Turime įrodyti ir kultūros žmonių bendruomenei, ir politikams, kad esame dėmesio ir paramos verta bei naudinga įvairiais aspektais organizacija. Teatras vaikams – ne vien spektakliai, bet ir edukacinės pratybos, kūrybinės dirbtuvės ir laboratorijos, akcijos gatvėse.

Latvijos asociacijos ASSITEJ delegatų šiemet kongrese nebuvo, estai irgi pasirodė kukliai... Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, netekome finansinės paramos iš Skandinavijos šalių, neliko nuolaidų. Idėjų organizuoti bendrus renginius yra, bet lėšų iš nacionalinio biudžeto gauti sunku.

Lenkijos sostinėje vyko gausybė įvairiausių renginių: parodyta apie 70 spektaklių, surengta apie 100 kūrybinių laboratorijų, diskusijų, forumų, turtingesnės šalys (pvz., Austrija, Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Azijos šalys) organizavo pažintinius vakarus. Parsivežėme daug informacinių leidinių, albumų (kas Lietuvoje gali tokius prabangius leidinius spausdinti?). Mes su savo spektaklių atvirutėmis atrodėme kukliai... Laimė, kad nusivežėme dvidešimt Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽO bukletėlių... Beje, DVD diskai tarptautinėje praktikoje – jau praeitis, dabar teatrai kaip „vizitines korteles“  dalina USB laikmenas, kuriose – spektaklių įrašai, klipai, kita reklaminė medžiaga. Štai susipažinome su trupe iš Naujosios Zelandijos – jie labai nori atvykti į Lietuvą, jų vyriausybė apmoka kelionės išlaidas, mums reikėtų pasirūpinti tik honoraru... Trupės noriai ir aktyviai save siūlo, parduoda.

Su Varšuvos išsilavinusiais paaugliais angliškai diskutavome apie teatrą jaunimui. Kaip teatras šiais laikais gali konkuruoti su televizija ir internetu? Ko iš teatro tikisi jaunimas? Atsakymai – įvairiausi. „Norėčiau spektaklio apie mane...“, – teigė vienas jaunuolis. Kitas paauglys pasigedo teatre pasaulio politinių sistemų kaitos atspindžių...

Laiko žiūrėti spektaklius turėjome nedaug. Matėme jauno lenkų režisieriaus Paweło Passinio režisuotą miuziklą jaunimui „Morrisonas: mirtis ir sūnus“ (Opolės lėlių ir dramos teatras; pagal rokerio Jimo Morrisono dainų tekstus): narkotikai, bendravimo problemos, meilė, kūryba... Mėginsime kviesti šį spektaklį, kuriame dera miuziklas ir šiuolaikinis šokis, lėlių teatras ir vaizdų projekcijos, į mūsų rengiamą festivalį.

Taip pat džiaugėmės teatro GRIPS iš Berlyno socialiai aktualiu vaidinimu paaugliams „Aukštų tikslų link“, kuriame jaunuolio tapatybės formavimosi ir savęs atradimo problema atskleidžiama per avių užauginto vilkiuko istoriją.

Teatro grupė „38 / CarleBlanche“ iš Danijos parodė įstabų reginį „Tikroji pasaka“ – hamakuose gulintys žiūrovai vaizdų projekcijas mato ant palubėje išskleisto parašiuto ir klausosi aktorės pasakojamos istorijos. Brangus projektas ši mistinė vizualizacija...

Trupė „DeStilte“ iš Nyderlandų suvaidino šokio spektaklį vaikams „Alisa“ – Alisą įkūnijo trys aktorės, triušį – vienas aktorius, daug sceninės žaismės...

Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS yra įsipareigojusi kas trejus metus surengti tarptautinį festivalį. Šiemet tarptautinis ASITEŽO teatrų vaikams ir jaunimui festivalis „COOL/JĖGA!“ vyks gruodžio 1–5 d. Kaune, kuriame yra trys asociacijos nariai: Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras ir Baltijos cirkas. Mūsų strategija – kuo daugiau vaikų, ypač regionuose, turi pamatyti kokybiškus spektaklius, todėl stengiamės kiekvieną kartą festivalį organizuoti kitame Lietuvos regione. Festivaliai jau vyko Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje (sostinėje – du kartus). Džiaugiamės, gavę finansavimą, bet gaila, kad Lietuvos kultūros taryba finansavimo rezultatus paskelbė tik balandžio mėnesį – laiko maža. Varšuvoje pradėjome derybas su užsienio trupėmis. Šiaip jau teatrai gastroles ir veiklą planuoja dvejus metus į priekį... Pagal asociacijos nuostatus, turime pakviesti trupes iš 5 užsienio šalių, surengti bent du seminarus, organizuoti konferenciją. Nors festivaliui gavome 100 000 litų, bet atskaičius mokesčius suma nėra didelė, o išlaidų – daug. Teks kreiptis pagalbos į užsienio šalių ambasadas, kad padengtų trupių kelionių ir nakvynės išlaidas. Lietuviškoms trupėms sumokėti honorarus bus keblu... O jei nedalyvaus mūsų trupės festivalyje, nevyks nacionalinio teatro vaikams ir jaunimui sklaida užsienyje – jų nematys prodiuseriai, kritikai.“

Saulė Degutytė: „Kongrese kolegos dalinosi įvairiausiomis patirtimis. Pirmą kartą dalyvavau tokiame teatrą vaikams mylinčių ir jam tarnaujančių žmonių rimtame sambūryje. Lietuvoje vis padūsaujame, jog ką nors reikėtų nuveikti, kad teatras vaikams įsitvirtintų kaip visavertė kultūros sritis. Net kolegos aktoriai kartais klausia: „Jūs vaidinsite normalią premjerą ar vaikams?“

Vaikų darželius ir mokyklas atakuoja įvairios vaidintojų grupės, kai kurie jų spektakliai – abejotino meninio lygio. Šis „versliukas“ liudija teatro vaikams devalvaciją, formuoja atsainų visuomenės požiūrį į mus. Toks teatras išgąsdina ir vaikus.

Lietuvoje ASITEŽO rengiamuose festivaliuose esame įpratę, kad asociacijos nariai spektaklius žiūri nemokamai. Varšuvoje visi pirkome bilietus į spektaklių kolekcijas. Ačiū Dievui, Varšuva netoli, o dujos automobiliams nėra labai brangios. Lietuvos Respublikos ambasadai Varšuvoje, kuri suteikė mums nakvynę, parodėme jungtinį „Stalo teatro“ ir „Teatriuko“ spektaklį.

Trečią kongreso dieną dirbome susiskirstę grupėmis – atskirai prodiuseriai, režisieriai, teatrų vadovai... Dalyvavau seminare, kuris gvildeno meno neįgaliems vaikams problemas. Seminarą vedė dramaturgas Mike Kenny iš Didžiosios Britanijos. Skaitėme jo universalią pjesę „Vaikščiojantys akmenys“ (jauniems žmonėms, kurie nori susipažinti su neįgaliaisiais) – mergaitė atsiskiria nuo namų ir tėvų. Remiamasi pojūčių atmintimi – veiksmas vyksta įvairiais metų laikais. Pjesės pabaigoje mergaitė pasikeičia, tampa savarankiška, grįžta namo... Prodiuseris iš JAV sakė, kad tokią pasaką sunku būtų „parduoti“. O kolegės iš Lenkijos teigė, žmonėms „popsas“ jau pabodo ir jie jau ieško įdomesnių forma bei turiniu vaidinimų. Taip pat žiūrėjome filmą, kaip baletą šoka šokėjas be kojų. Kartu su teatro GRIPS iš Berlyno atstove kūrėme pasaką apie žuvį, kuri labai tingėjo...

Kongrese atkreipėme dėmesį, kad pasaulyje (o ir Lietuvoje) stinga spektaklių paauglių auditorijai.

Pasaulis kupinas galimybių ir naujų idėjų, reikia dirbti: drąsiai bendrauti, rašyti projektų paraiškas. Kartais per daug verkiame, bet per mažai veikiame.“

 

Parengė Ridas Viskauskas


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*