KAS IŠKILS VIETOJE APGRIUVUSIOS „PERGALĖS“? 2

Pagal KAUET 2009 04 22 posėdžio protokolą
2009-05-07

A-3. Žiūrint nuo Čiurlionio tilto

 

B-3. Žiūrint nuo senamiesčio

 

 

C-2. Žiūrint iš Žemutinės Fredos

 

Kas iškils vietoje apgriuvusio „Pergalės“ fabriko? Kas ir kaip ateityje kurs „Akropolio“, Karmelitų bažnyčios kaimynystę? Gal ten persikels Kauno savivaldybė? O gal išaugs Kongresų rūmai?

 

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba svarstė priešprojektinius pasiūlymus Kaunakiemio g. 5 teritorijos detaliajam planui rengti. Projektuoja IĮ E.Miliūno studija. Užsakovas - UAB "Pergalės“ koncernas.

 

Posėdžiui vadovavo Evaldas Barzdžiukas.

 

E.Barzdžiukas: E.Miliūno studijos architektai - pasiūlymų autoriai Vytautas Miliūnas ir Dalia Paulauskienė pristatė įdomią medžiagą. Yra išskirti 3 variantai. Prašau ekspertų išsakyti savo nuomonę apie tai, kuris variantas tinkamiausias plėtoti toliau.

E.Miliūnas: Priešprojektinių pasiūlymų stadija - geriausiais laikas nuomonei formuoti. Koncernas nori plėtoti šią teritoriją. Buvo siūlomi įvairūs objektai, tarp jų ir savivaldybė. Norime išgirsti kolegų nuomonę apie rengiamas sąlygas. Tai turėtų būti laisva diskusija, nėra rimtos analizės. Įdomu būtų išgirsti, kas šioje teritorijoje galėtų būti. Siūlome aukštybinius pastatus, nors kol kas specialiajame plane aukštis šioje zonoje reglamentuojamas iki 30 metrų.

Pristatau variantus. Vykstant darbui pasiūlymų buvo ir daugiau, bet apsistojome ties trimis pagrindinėmis kryptimis: A, B ir C. Pati teritorija, apimanti 6 ha, yra už arenos, „Akropolio“, tarp geležinkelio ir M.K.Čiurlionio tiltų. Yra du sklypo savininkai: „Pergalės“ koncernas ir „Kauno energija“. Manome, kad reikėtų projektuoti laisvai - didesnė dalis gamybinių pastatų galėtų būti iškelti kitur. Šioje zonoje, rekonstravus katilinę, galėtų atsirasti meno centras. Šią teritoriją reikėtų prijungti prie miesto centro.

Variantas A. Pati teritorija išsidėsto Nemuno ašyje, todėl viešosios erdvės atsiradimas šioje vietoje būtų labai teigiamas. Kita aikštės atsiradimo priežastis - prie Karaliaus Mindaugo pr. reikia automobilių aikštelių, o virš jo projektuojame aikštę. Mums įtakos daro ir „Akropolio“ garažas -- gal tai savotiškas bandymas priartėti prie upės. Aikštės išima būtų kompoziciškai pagrįsta. Aikštė - terasa būtų 3 aukšto lygyje, žemėjanti link senamiesčio, todėl numatomi puikūs vaizdai į senamiestį ir Prisikėlimo bažnyčią. Šalia aikštės esančių pastatų perimetras padidėtų - daugiau pastatų turėtų gerą vaizdą. Dominantės - 4 „knygos“ - 18 - 20 aukštų biurų pastatai. Numatoma AB „Kauno energija“ pastatų konversija į šiuolaikinio meno centrą. Trikampės formos plane 3 - 4 aukštų konferencijų centras formuoja aikštės kraštinę. Antrame plane nuo upės projektuojama 5 aukštų daugiabučių zona, šalia 6 - 8 aukštų biurų zona.

Variantas B. Užsakovo pageidavimu siūlome aukštą savivaldybės bokštą, iškeltą prie vandens. 30 aukštų bokšto kompozicija - tamsus tūris, kabantis virš stiklinės dalies. Bet tokį projektą būtų sunku įgyvendinti, pastatas būtų nefunkcionalus. Požeminis garažas iš savivaldybės būtų sunkiai pasiekiamas.

Aikštė išlieka, tik kitokios formos. Už aikštės numatomi biurų pastatai su prekybos patalpomis. Aikštėje išmėtyti 18 - 20 aukštų biurų tūriai, bankai. Už aikštės prie prospekto – 5 - 8 aukštų komerciniai, už jų - gyvenamieji pastatai.

Variantas C. Aikštėje siūlomi kongresų rūmai ir 2 aukštybiniai savivaldybės ir apskrities administracijos pastatai. Kongresų rūmai užtikrintų aikštės gyvybingumą: sudėtingomis mūsų klimato ir kultūrinėmis sąlygomis neaišku, ar didelė viešoji erdvė pasiteisintų. Aikštė virš 1 - 3 aukštų garažo būtų terasuota - taip lengviau būtų ją įgyvendinti. Kita savivaldybės dalis jungtųsi prie bankų ir pramogų zonos. Šioje zonoje siekiame smulkių tūrių, susisiejančių su aplinkiniu sodybiniu užstatymu. Daugelis pastatų turėtų tiesioginį išėjimą į aikštę. Antras garažas užnugaryje projektuojamas kaip dar vienas lygis. Jokių pastatų nesaugome, siūlome tik konversiją.

 

PASISAKYMAI

 

G.Balčytis: Visi variantai gana įdomūs ir nagrinėtini. Tačiau visi turi labai daug diskutuotinų taškų.

* Manau, kad aikštė turėtų būti lokalaus pobūdžio, o pagrindinė miesto aikštė neturėtų čia atsirasti dėl savo lokalios vietos.

* Neturėtų atsirasti vienas labai aukštas statinys, kuris nustelbtų viską aplinkui.

* Manau, kad perspektyviausias kompoziciniu požiūriu yra variantas A su keletu bokšto tipo statinių. Tai leistų formuoti upės išklotinę ir toliau esančiuose sklypuose prie upės.

* Kongresų rūmų vieta yra galima kaip tyrinėjimo objektas - viena iš daugelio mieste.

* Puikus sumanymas katilinę reorganizuoti į šiuolaikinio meno centrą.

E.Barzdžiukas: Noriu patikslinti, kad pagal specialųjį aukštybinių pastatų planą šioje zonoje leidžiamas iki 30 m aukštis.

G.Bernotienė: Pritariu G. Balčyčiui, kad variantas A rodo miesto struktūros tęstinumą. Abejonę kelia kompozicija - kaip ji siesis su miesto viešosiomis erdvėmis. Krantinės užstatymą formuoja pastatai, o ne aikštės. Geriau, kad aikštė būtų vidinė, jos nereikėtų susieti su aplinkinėmis urbanistinėmis struktūromis. Manau, kad šiam kvartalui reikėtų daugiau scenarijaus - funkcinio, semantinio urbanistinio, ženklinio. Abejoju dėl variantų, kurie labai sutankina užstatymą. Siūlau kompoziciją labiau susieti su miesto struktūra. Viešosios erdvės – aikštės - formavimas turėtų atitikti viso miesto struktūros poreikius. Manau, kongresų rūmams vieta tinkama.

N.Blaževičienė: Pati gražiausia iniciatyva - viešųjų erdvių formavimas. Pritariu pateiktoms urbanistinėms vizijoms siekiant išprovokuoti diskusiją dėl tolimesnių šios teritorijos plėtros krypčių. Pritarčiau šios teritorijos, kaip viešosios erdvės, plėtrai, įvertinant kontekstą, vizualines dominantes, galimybę šiai teritorijai užtikrinti betarpišką ryšį su upe ir galimais atraktyviais krantinės sprendiniais. Pritarčiau nuosaikesniems urbanistiniams ir erdviniams varianto C sprendimams. Terasa atveria vaizdą į senamiestį, atsiveria į upę. Reikėtų sprendinius derinti su greta projektuojamu kompleksu Karaliaus Mindaugo pr. 52. Manau, kad siūlomas aukštis galimas. Man labai graži ir varianto B dominantė - primena ir šauktuką, ir smėlio laikrodį.

S.Juškys: Pati sklypo padėtis autoriams diktuoja įdomius sprendimus - aikštės atsiradimą. Labai poetiškas B variantas, tiktų tolimai ateičiai. Pritarčiau C pasiūlymui -- čia aikštė nuo upės pridengiama statiniu, jaukesnė. Kartu pastato sprendimas galėtų leisti ją pratęsti ant pastato stogo.

Pagal visus variantus Kaunakiemio gatvės užstatymas rodomas ne realus, o estetizuotas. Reikėtų pasiūlyti konkretesnę pastatų funkciją, numatyti realesnį užstatymo tankumą ir intensyvumą.

J.Kančienė: Reikėtų pasiūlymus vertinti 2 aspektais - estetiniu ir funkciniu. Manau, kad šalia biurų būtini gyvenamieji pastatai, kad savaitgaliais teritorija nebūtų mirusi. Graži popieriuje „pagaliukų“ kompozicija tikrovėje, manau, egzistuoti negali. Visi reprezentacinių pastatų variantai įdomūs, bet aukštybinių pastatų išdėstymas šioje zonoje be papildomos analizės negalimas - svarbu, kaip ir iš kur jie bus matomi, kaip santykiaus su aplinkiniais statiniais. Simboliu galinčio tapti bokšto įžengimas į vandenį – gražus sprendimas, bet realiai neįmanomas.

Pasisakau už konservatyviausią, žemąjį, C variantą su terasuota aikšte. Manau, ją būtų galima atiduoti ekstremalaus laisvalaikio mėgėjams - riedlentininkams, riedutininkams.

A.Karalius: Projekto pristatymas vyksta labai laiku. Būtent dabar, kai nespaudžia užsakovo programa, yra galimybė suformuoti bendrą miesto branduolį, vertingą ilgą laiką.

A variantas: nehumaniškas, aukštybinių pastatų neigimas konteksto atžvilgiu agresyvus.

B variantas: nenuoseklus, bokštas svetimas Kauno masteliui, per stiprus ego ekomiestovaizdžio (upės) kontekste.

C variantas: plėtotinas.

* Aikštės kompozicija su visuomeniniu objektu kongresų centru ir vizualiniu ryšiu upė – senamiestis - vakarų saulė yra įdomi.

* Skatinčiau tankų užstatymą, nebūtinai aukštą. Nors viena dvi siauros dominantės per 30 m galėtų iškilti.

* Funkcinį meniu būtina tikslinti, rasti erdvinę gyvenamosios ir kontorų zonos struktūrą.

* Tikslinti aikštės formą, erdvinius parametrus ir interesų taškų išdėstymą.

* Ieškoti aikštės ir upės kranto jungčių.

* Ieškoti glaudesnių ryšių ir funkcinio bei erdvinio sąlyčio su gretimais kvartalais.

V.Kuliešius: A variantas - nuobodus siluetas, tūriai galėtų būti skirtingo aukščio. Aukštieji tūriai užstoja dalį upės vaizdo.

B variantas - labai egocentriškas, nors kaip abstraktus sprendimas įdomus. Per didelis aukštis – 100 m.

C variantas - įdomus aikštės vizualinis ryšys su senamiesčiu, terasuotos aikštės sprendimas. Labiausiai plėtotinas.

Būtina siekti naudos iš viešosios erdvės ryšių su upe ir gretimais kvartalais pasitelkiant pasažus. Vietos gyvybė priklauso nuo to, kaip lengva į ją patekti.

V.Merkevičius: Aikštei šioje vietoje pritariu, tačiau ji turi būti humaniškesnė, į upę atsiverianti tik plyšiu. Reikėtų paieškoti aikštės ryšio su upe, pvz., pratęsti ją po Karaliaus Mindaugo prospektu iki Nemuno. Manau, kad aukščio iki 30 m pakanka. Bet geriau vienas bokštas, nei 4 aukštų pastatų grupė. Užstatymo pobūdis per intensyvus gyvenamajai statybai, o ir biurams nelabai tinkamas. Manyčiau, reikia komponuoti iš didesnių tūrių. Nėra Karaliaus Mindaugo pr. užstatymo.

R.Palys: Pasiūlymuose jaučiama gigantomanija, Kauno mastelio nesuvokimas. Didžiulės aikštės - nejaukios, atviros vėjui ir Nemuno erdvei. Dideliame plote kuriama paprasta kompozicija, tai suprimityvina sprendimus. Dėl šių savybių nesukuriama europietiško Hanzos miesto nuotaika, nėra krautuvių, kavinių, skverų, promenadų, todėl vaizdas labiau akademiškas, „kompozicija sau“.

Siūlau ieškoti kitų prioritetų, kitos koncepcijos. Pateiktiems pasiūlymams nepritariu.

G.Prikockis: Labai estetiški sprendimai. Jie provokuoja svarstymą apie šios vietos svarbą. Ši teritorija yra netoli nuo Laisvės alėjos, bet ir pakankamai toli pėsčiajam. Matau konkurenciją, o ne centro plėtrą.

Aš iš tų žmonių, kurie nesureikšmina šios vietos. Man atrodo, kad miesto centras neturėtų keltis už „Akropolio“ garažo. Esu įsitikinęs, kad ši vieta savivaldybei ir kongresų rūmams netinka.

Visi trys variantai estetiškai patrauklūs. Nenoriu išskirti nė vieno. Aikštė neprasminga be aktyvios funkcijos. Čia yra senų vertingų pastatų. Manau, kad viską nušluoti -- blogai.

Linkiu tobulinti pasiūlymus.

R.Raslavičius: Kiekvienas iš pateiktų variantų savaip įdomus. Visuose siūloma viešoji erdvė - aikštė. Mano supratimu, aikštę reikėtų formuoti uždaresnę, jaukesnę, daugiau atitverti nuo Karaliaus Mindaugo pr., tačiau ieškoti ryšio su upe.

Plėtotinas aspektas - ryšiai su aplinka, gretimais kvartalais, jų struktūra, funkcija. Užstatymo struktūros raktu galėtų tapti esamų statinių fragmentai, esamos teritorijos tyrimų išvados.

A.Steponavičius: Kadangi miesto centro urbanistinės vizijos nėra, darbas sunkus. Šis rajonas - Kauno pramonės pradžia. Sėkmę užtikrina senų dalykų išlaikymas. Pasiūlymų sėkmę nulems gera analizė ir seno bei naujo darna. Čia ir miesto morfologijos (mastelio) sprendimas. Šioje zonoje gali atsirasti savivaldybė ir kongresų rūmai, nes tai perspektyvi miesto vieta, šalia Nemunas su prieplauka, vizualūs ryšiai su senamiesčiu, geri transporto ryšiai.

Siūlau mažinti intensyvumą, įsileisti upę į kvartalą. Detaliojo plano principas - universalumas, nes nesuformuotas programinis užstatymas.

G.Šinkūnas: Nė viename variante nepateiktas urbanistinis pagrindimas. Urbanistiniu požiūriu variantai nesiskiria. Koncepcijos nėra. Manau, kad dominante turi tapti naujoji arena. Visi variantai tam kuria naują alternatyvą. Priimtiniausias C variantas - dėl mastelio, nuožulnios aikštės, minimalaus dominavimo. Jis harmoningiausiai įsilieja į aplinkines teritorijas (erdves) ir paviršius (Nemuno krantines, nuožulnias šlaitų plokštumas). Siūlau tęsti architektūrinių sprendimų paieškas.

L.Tuleikis: Kūrybiškai smagiai padirbėta, bet miesto kontekste nėra analizės, kuri pagrįstų sprendinių kompozicinę ir funkcinę logiką. Trūksta jungties su upe. Yra labai simpatiškų vietų: man patinka biurų ir gyvenamųjų namų struktūra. Priimtini maži biurai. Man gražus savivaldybės bokštas, bet nepritariu nė vienam pasiūlymui. Manau, kad visos erdvės turėtų būti kameriškesnės, reikia priartinti miestą prie upės.

E.Barzdžiukas: Kolega V.Stauskas paliko savo raštišką pasisakymą, kuriame pritaria aukštesnių pastatų linijai Nemuno pakrantėje link akcentuoto dangoraižio, tik siūlo jam suteikti skulptūriškesnę formą.

N.Valatkevičius: Dabar ne socializmo epocha, kai visa ateitis buvo suplanuota. Jau 3 metus laukiame iš KVAD Naujamiesčio reglamento. Bet net ir paskui nebus aišku, kur tiksliai turėtų iškilti savivaldybė ar kongresų rūmai. Tik privati iniciatyva gali atverti kelius.

R.Gudienė: Medžiaga pateikta labai profesionaliai, bet neatrodo, kad tai - Kaunas. Gaila, kad šioje teritorijoje nepaliekami jokie pastatai. Dėl miesto centro pritariu A.Steponavičiui. Pateiktą darbą vertinu teigiamai.

L.Janušaitienė: Buvau nuėjusi apžiūrėti šią teritoriją. N.Lukšionytė parašė knygą apie pramoninio paveldo reikšmę. Reikėtų atlikti išlikusių pastatų tyrimus ir nustatyti jų vertę. Čia turiu teritorijos planą su išlikusiais pastatais - jie turi kaunietiško charakterio. Labai trūksta bendros krantinės išklotinės – su A.Kančo ir G.Natkevičiaus projektuojamais pastatais. Aikštė man kelia įtarimų.

J.Arnatkevičius: Manome, kad svarbu priartėti prie vandens, nors tai sudėtinga teisiškai. Kreipėmės į architektus, kad patartų, kas čia galėtų būti, kad mūsų galimybės sutaptų su miesto vizijomis.

E.Barzdžiukas: Tokių reikšmingų ir didelių (6 ha) teritorijų Kaune nėra daug. Senokai ruošiamasi plėtoti miestą už Nemuno. Pagal bendrąjį planą centras slenka link geležinkelio stoties. 6 ha teritorija centre duos užtaisą rimtiems poslinkiams. Tai „pirmas skaitymas“, vėliau atsiras ir urbanistinis pagrindimas. Transporto padėtis šioje vietoje labai gera. Programa bus kuriama, įvertinus gairių ir minčių sintezę.

Manau, kad apibendrinti nuomones ir balsuoti nereikia. Tiesiog padėkime autoriams savo rekomendacijomis ir pastabomis.

 

NUTARIMAS

 

1. Apsvarsčius priešprojektinius pasiūlymus Kaunakiemio G. 5 teritorijos detaliajam planui rengti (projektuoja IĮ E.Miliūno studija, užsakovas - UAB "Pergalės“ koncernas), pateikti rekomendacijas tolesniam darbui:

 

1.1. Siūlome ieškoti aikštės ryšio su upe, galbūt įsileisti upę į kvartalą (6 ekspertai).

1.2. Manome, kad šioje zonoje galėtų atsirasti kongresų rūmai (6 ekspertai).

1.3. Priimtiniausias C variantas dėl įdomaus aikštės vizualinio ryšio su senamiesčiu, terasuotos aikštės sprendimo, minimalaus dominavimo, ryšio su aplinkinėmis teritorijomis (5 ekspertai).

1.4. Rekomenduojame ieškoti glaudesnių ryšių ir funkcinio bei erdvinio sąlyčio su gretimais kvartalais

( 4 ekspertai).

1.5. Manome, kad užstatymo struktūros raktu galėtų tapti esamų statinių fragmentai, esamos teritorijos tyrimų išvados (4 ekspertai).

1.6. Manome, kad šioje teritorijoje nustatytą aukštį galima didinti (4 ekspertai).

1.7. Rekomenduojame aikštę formuoti uždaresnę, jaukesnę, daugiau priverti nuo Karaliaus Mindaugo pr.

(3 ekspertai).

1.8. Rekomenduojame mažinti užstatymo intensyvumą (3 ekspertai).

1.9. Skatintume tankų užstatymą, nebūtinai aukštą (3 ekspertai).

1.10. Funkcinį meniu būtina tikslinti, rasti gyvenamosios ir kontorų zonos erdvinę struktūrą (3 ekspertai).

1.11. Rekomenduojame plėtoti A variantą, nes jis perspektyviausias kompoziciniu požiūriu ir leistų formuoti krantinės išklotinę toliau esančiuose prie upės sklypuose (2 ekspertai).

1.12. Pasiūlymuose jaučiama gigantomanija, Kauno mastelio nesuvokimas. Siūlau ieškoti kitų prioritetų, kitos koncepcijos (1 ekspertas).

 

Protokolą parengė Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*