Liepa

Vos pagalvojus apie XIII Pažaislio muzikos festivalį mintyse iškyla epitetas – migruojantis. Išties, organizatoriai nenurimdami ieško naujų, netradicinių erdvių, kurios padėtų kuo įdomiau atsiskleisti skambančiai muzikai ir priviliotų vis įvairesnės publikos.

Birželio 28-osios šeštadienis – ne išimtis. Tūlas gryno oro mėgėjas, grįždamas iš pasiplaukiojimo jachta ir panorėjęs jachtklubo restorane pasimėgauti puodeliu kavos, turėjo nustebti: restorane laisvų vietų nebuvo. Visus staliukus užėmė muzikos mylėtojai, belaukiantys lauko terasos scenoje pasirodant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir neįprastos sudėties instrumentinio kvarteto iš Rusijos „Terem“.

Dažnam, mokančiam rusų kalbą, žodelis „terem“ sukelia medinės smailiastogės pilaitės, apgyvendintos žinomos pasakos veikėjų, vaizdą. Pažaislio festivalyje koncertavusio kvarteto „pilaitėje“ gyvena keturi charakteringi artistai, gebantys gyvu ir nuotaikingu muzikavimu sudominti bei žavėti publiką. Tai sopranine domra grojantis Andrejus Konstantinovas, altine domra – Aleksejus Barščiovas, bajaną virkdantis Andrejus Smirnovas ir lietuvio akims egzotinį instrumentą – kontrabosinę balalaiką -- valdantis Michailas Dziudze.

Visi keturi virtuoziškai muzikantų valdomi instrumentai priskiriami rusų liaudies muzikos instrumentų grupei, nors ir atkeliavę iš skirtingų laikų. Rusiškos konstrukcijos akordeonas legendinio rusų dainiaus Bojano vardu pavadintas vos XIX - XX amžių sandūroje. Domra, kartais dar vadinama balalaikos pirmtake, kildinama iš Rytų, pagarsėjusi kaip XV - XVII a. rusų gatvės artistų – skomorochų instrumentas, vėliau valdžios uždrausta ir išnaikinta, o rekonstruota tik XIX a. Balalaikos istorija prasideda XVIII a. pradžioje, o kontrabosinis jos variantas atsirado vos XIX a. pabaigoje, Vasilijaus Andrejevo, pirmojo rusų liaudies instrumentų orkestro įkūrėjo, iniciatyva.

Liaudies instrumentai su jiems būdinga aštroka skambesio maniera, tautine dvasia dvelkiantis kvarteto pavadinimas ir kartkartėmis atliekamoje muzikoje nuskambantys rusų liaudies dainų motyvai – tik tai sieja šį kolektyvą su tradiciniu rusų tautos muzikiniu palikimu. Kiti faktoriai – grojimo stilius, atliekami žanrai, aranžuočių charakteris – dažnai nenuspėjami, stebinantys, intriguojantys ir savitai imponuojantys. Ko gero, tiksliausiai kvarteto muzikavimo stilių apibūdina patys muzikantai: chuliganiškai inteligentiškas arba inteligentiškai chuliganiškas.

Tuo galėjo mėgautis ir šeštadieninio koncerto klausytojai. Programos nuotaikos kito nuo rimto, gilaus, ekspresyvaus muzikavimo Nikolajaus Budaškino koncerto domrai ir orkestrui pirmosios dalies aranžuotėje (programoje kažkodėl pavadintoje „Concerto Grosso“), garsiajame Astoro Piazzollos „Libertango“ ar impulsyviai nuotaikingoje Rodiono Ščedrino „Imitation to Albenis“* (puikiai atlikta LVSO koncertmeisterio Zbignievo Levickio solo partija) iki šmaikščių solinių numerių, kuriuose skambėjo lengvi improvizaciniai muzikavimo elementai. Vyravo nuoširdus bendravimas su publika, buvo išnaudojamos įvairiausios iš pažiūros paprastų instrumentų tembro bei akustinės galimybės. Nebuvo apsieita be simpatiškai charakteringų vokalinių gebėjimų ir netgi lietuvių kalbos žinių demonstravimo, prisidėjusio prie linksmos nuotaikos kūrimo.

Vienas labiausiai intriguojančių koncerto veiksnių – kūrinių aranžuotės, sukurtos kompozitoriaus, kurio autorinės teisės įregistruotos šiek tiek neįprastu vardu: „Terem“ kvartetas. Kolektyvinis kūrybinis darbas pasižymi ypatinga satyros ir humoro pajauta. Tai ryškiai pastebima populiariojo Andrejaus Petrovo valso iš kino filmo „Saugokis automobilio“ temoje, lyg netyčia pavirstančioje letkiu, ar rusų liaudies dainos „Aš ant akmenėlio sėdžiu“ melodijos metamorfozėse, persipinančiose su kaukazietiškais atspalviais dvelkiančiu kanonu. Ko gero, šmaikščiausias koncerto numeris – daugelio vaikystėje fortepijonu keturiais pirštais groti išmoktas šuniukų valsas, virtęs ironišku įvairių populiarių valsų ir kitų melodijų popuri.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, šiame koncerte atliko kuklias akompaniatoriaus pareigas. Orkestro muzikavimas skambėjo švelniai, darniai, impulsyviai. Ko gero, orkestras būtų skambėjęs dar efektingiau, jeigu ne tikra XIII Pažaislio muzikos festivalio rykšte tapusios įgarsinimo problemos. Nežinia, ar čia kuo nors kaltas prietarais apaugęs skaičius 13, bet blogas įgarsinimas persekioja festivalį nuo pat pirmojo koncerto.

Šiltą ir malonų šeštadienio vakarą išties norėjosi girdėti sodresnes, gyvesnes orkestro spalvas, aiškų atskirų instrumentų grupių skambesį, nesuveltus styginių tembrus. Kairės pusės kolonėlių garso trūkinėjimas ir lūžinėjimas buvo tikrai įkyrus. Argi nebeturime padorių garsinimo specialistų, gebančių deramai parengti akademinės muzikos koncertą?

Panašus klausimas kyla ir vartant festivalio parengtas programėles. Suprantama, būna atvejų, kad atlikėjai dėl įvairių priežasčių keičia koncerto programą, bet, regis, tai tampa per dažnai besikartojančiu blogu įpročiu, verčiančiu beprasmybe išankstinį koncerto numerių įvardinimą. O gal tai viso labo tėra organizacinio darbo spragos?

Kita problema – nuolat akį veriančios korektūros klaidos, kurios nedaro garbės solidžiam renginiui. Nekalbant apie tai, kad ne visur nurodyti aranžuočių autoriai ar kompozitorių vardai, didžiausiu šio koncerto programėlės liapsusu virto kompozitoriaus Rodiono Ščedrino (angliška transkripcija Rodion Shchedrin) pavardės metamorfozė į E.Schedrin. Peršasi nuomonė, kad festivalio programėlių rengėjams trūksta paprasčiausio atidumo.

Nepaisant išvardytų nesklandumų, akivaizdu, kad Pažaislio muzikos festivalis sėkmingai eksperimentuoja plėsdamas egzistencines savo erdves, ieškodamas vis naujų būdų pritraukti ir sudominti publiką. Kvarteto „Terem“ pasirodymas buvo tikrai intriguojantis ir skatinantis atidžiau pasidomėti, kurlink toliau suks tiek muzikinės, tiek geografinės festivalio gairės.

____________________________ 

* „Mėgdžiojant Albenisą“ – originale „В подражание Альбенису“, dažniau sutinkamas angliškas vertimas: „Imitating Albénis“. Tai - R.Ščedrino humoreska, kurios originalus variantas skirtas solo fortepijonui arba smuikui ir fortepijonui.