* * * 13
www.kamane.lt, pagal LAS KS pranešimą 2008 11 02
Alfredas Paulauskas
Laidojimo rūmai Kaune "Liūdesys"
Nidos prieplauka. Archiforma.lt nuotr.
Trakų kultūros namai. Archiforma.lt nuotr.
Kaune ir toliau naikinami vertingi sovietmečio architektūros statiniai, kurių autoriai už viso gyvenimo kūrybą jau po Nepriklausomybės atkūrimo įvertinti Architektūros riterio titulu. Algimanto Sprindžio „Merkurijus“ jau pasmerktas.
Dabar eilė sėlina prie Architektūros riterio Alfredo Paulausko projektuotų laidojimo rūmų „Liūdesys“, esančių Jonavos g.220.
Prašydamas stabdyti nemotyvuotą ketinimą nugriauti „Liūdesio“ kompleksą, LAS Kauno skyrius išsiuntė laiškus valstybinėms kultūros paveldo institucijoms.
Žinių apie atsakymus kol kas nėra.
P.S.Tarp dešimčių A.Paulausko projektuotų, originalumu išsiskiriančių statinių Lietuvoje – ir Nidos prieplauka, Trakų kultūros namai.
***
LR KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO VIRŠININKUI
Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius
Kopija: VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS PIRMININKUI
Gedimino pr.53, Vilnius
Kopija: KULTŪROS PAVELDO CENTRO DIREKTORIUI
Ašmenos g. 10, LT-01135 Vilnius
DĖL PASTATŲ, ESANČIŲ ADRESU JONAVOS G. 220 KAUNE, GRIOVIMO
Esame oficialiai informuoti, kad netrukus yra numatyta griauti pastatus, esančius adresu Jonavos g. 220 Kaune, nes jie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją.
LAS Kauno skyrius yra ne kartą rekomendavęs KVAD‘o Kauno teritoriniam padaliniui bei Lietuvos architektų sąjungai įvertinti ir įtraukti šiuos architekto A.Paulausko projektuotus Laidojimo namus į sovietinio laikotarpio statinių, jų kompleksų ir ansamblių Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Architektūros riterio Alfredo Paulausko suprojektuotas ir 1978 m. pastatytas laidojimo pastatų kompleksas iki šiol yra vienintelis Kaune ir vienas iš keturių tokio funkcinio tipo kompleksų Lietuvoje (retumo kriterijus), turintis neabejotiną estetinę vertę.
Plastiška, skulptūriška statinio tūrinė erdvinė kompozicija yra vienas išraiškingiausių vėlyvojo sovietmečio modernizmo stilistinės raiškos pavyzdžių Kauno mieste ir kartu visoje Lietuvoje (charakteringumo bei unikalumo kriterijai), išsiskiriantis semantiniu formos užtaisu, lietuvišką pasaulėjautą atliepiančio transcendentalumo simbolika (sąsajos su M.K. Čiurlionio „Laidotuvių simfonijos“ simboliniu įvaizdžiu). Statinys yra išlaikęs architektūrinį autentiškumą bei integralumą.
Kaip sparčiai Kaune nyksta netolimojo paveldo pastatai liudija tai, kad, pavyzdžiui, iš 21 į paveldosaugos zoną pretenduojančių pastatų, per pora metų neliko jau penkių, o kito Architektūros riterio – Algimanto Sprindžio taip pat neliko nė vieno autentiško pastato.
Prašome neleisti griauti šio unikalaus pastato tol, kol nebus atliktas profesionalus jo architektūrinių ir meninių stilistinių ypatybių įvertinimas. Prašome Jūsų rasti galimybę skubos tvarka spręsti komplekso paskelbimo nekilnojamąja vertybe bei įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas
Dalius Šarakauskas
