Lapkritis

Siūlomas prekybos centrų modelis

Spec. schemos

Pasiekiamumas

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė didžiųjų prekybos centrų išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano pakeitimus, kurie labai svarbūs ateities miesto veidui. Taip pat buvo pristatyta Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano kūrimo darbų programa, kuriai gauta 2 mln. Lt. iš ES struktūrinių fondų ir 0,5 mln. Lt. iš Kauno m. savivaldybės.
KAUET posėdžiui vadovavo architektas Audrys Karalius.
1. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS. Rengia UAB "Miesto planas", pristato Nerijus Stanionis.
N.Stanionis: Parengti didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą – taisyti esamą Kauno miesto teritorijos didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-547 „Dėl didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano patvirtinimo“:
1. Parengti ilgalaikę savivaldybės teritorijos raidos programą, atitinkančią įmonių išdėstymo ir plėtros savivaldybės teritorijoje planus.
2. Reglamentuoti įmonių išdėstymą Kauno miesto teritorijoje.
3. Suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus išdėstant įmones ir plečiant jų veiklą.
Didžioji prekybos įmonė – tai mažmeninės prekybos objektas, kurio statinio
(statinio komplekso) bendrasis plotas viršija 1000 m2. Specializuotoji (vienafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi vienos prekių grupės (statybinių ar ūkinių prekių, baldų, drabužių, buitinės technikos ar kitų prekių) mažmenine prekyba ir kitoms papildomos veiklos rūšims (maitinimui, prekybai maisto produktais, pramogoms, paslaugoms ir kt.) skiriama ne daugiau kaip 10 procentų bendrojo įmonės ploto. Universalioji (daugiafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi kelių prekių grupių (maisto produktų, namų ūkio, aprangos, buities technikos, žaislų ir kt.) mažmenine prekyba ar greta mažmeninės prekybos verčiamasi ir kitomis veiklos rūšimis (maitinimu, pramogų organizavimu, rekreacijos, biurų nuomos bei kitų paslaugų teikimu).
Šiandien Kaune yra 270 tūkst. kv. m prekybos ploto, tai sudaro 21 proc. visos Lietuvos prekybos plotų. Per pastaruosius 10 metų prekybos plotų padaugėjo 9 kartus. Labiausiai jie išsiplėtė per 2005 ir 2007 metus. Šiuo metu Kaune 1 tūkst. gyventojų tenka 800 kv. m prekybos ploto, Šiauliuose – 1200 kv. m, Klaipėdoje – 1000 kv. m. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – apie 1000 kv. m. Kaune dar yra potencialo stambiajai prekybai plėtoti. Vyrauja specializuotos prekybos įmonės. Kaune yra 12 turgaviečių. Pagal seniūnijas – daugiausia prekybos plotų yra Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose, mažiausiai – Panemunės ir Šančių. Pėsčiomis sunku didžiuosius prekybos centrus pasiekti Aleksoto, Rokų, Vaišvydavos, Palemono gyventojams.
Esama prekybos centrų struktūra:
Regiono reikšmės prekybos centrai -- “Akropolis”, “Mega”, “Senukai”.
Rajono reikšmės prekybos centrai (per 20 tūkst. kv. m) – Šilainių “Maxima”, “IKI Kalniečiai”, “Savas”, Kalniečių prekybos centras, Pramonės pr. “Maxima”, “Molas”, “IKI” senamiestyje, Veiverių “Maxima”.
Specializuotos įmonės telkiasi Savanorių pr., Naujamiesčio pramonės rajone, Palemone ir Aleksote. Jų struktūra nėra tolygi miesto teritorijoje.
Siūlomas modelis – miesto centro ir rajono reikšmės centrų plėtra (Vilijampolėje, Raudondvario pr. trasoje, Jonavos g., Eiguliuose, A.Juozapavičiaus  pr., Masiulio ir Kalantos g., Europos pr.).
Plėtoti regioninės reikšmės centrus siūloma prie Kauno miesto aplinkkelių (paribio centrų teritorijose, pagal BP komercinių įstaigų plėtros modelį). Čia galima plėsti specializuotus centrus (tokius, kaip IKEA, vadinamieji “Outlet”, prekybos parkai ar automobilių turgus ir t.t.).
Vadovaujantis didžiųjų prekybos įmonių rengimo taisyklėmis, taip pat pateiktu modeliu, siūloma reglamentuoti:
1. Senamiestyje – iki 1 tūkst. kv. m universalius, iki 1 tūkst. kv.m – specializuotus prekybos centrus.
2. Naujamiestyje, gyvenamuosiuose rajonuose – iki 5 tūkst. kv. m universalius, iki 3 tūkst. --    specializuotus prekybos centrus.
3. Rajoninės reikšmės prekybos centrų plėtros teritorijose – iki 20 tūkst. universalius ir iki 10 tūkst. kv.m – specializuotus prekybos centrus.
4. Regioninės reikšmės prekybos centrų plėtros teritorijose – per 20 tūkst. universalius, daugiau kaip 10 tūkst. kv. m – specializuotus prekybos centrus.
KLAUSIMAI
A.Karalius: Prašau paaiškinti zonas – ištęstus ruožus, pvz., prie Savanorių pr.
N.Stanionis: Savanorių prospekte prekybos įmonių išdėstymo tankis didžiausias. Siūlome  plėtoti tolygiau. Šis ruožas – tai tankiausia prekybos įmonių koncentracija. Plotas neribojamas. Rodome, kur gali būti plėtojama prekyba.
N.Valatkevičius: Iš tiesų tai didesnio tankio prekybos centrų koncentracija. Zonos yra neapibrėžto ploto.
R.Palys: Iš kur kyla poreikis kurti daug didelių prekybos centrų?
N.Stanionis: Tokį poreikį diktuoja ekonomika.
R.Palys: Tai mieste krautuvėlių nedaugės, tik didelių centrų?
N.Valatkevičius: Šiuo planu reglamentuojami prekybos objektai, kurių bendras plotas viršija 1000 kv. m. Jie gali atsirasti ten, kur leidžia specialusis planas.
S.Juškys: Siūlote A.Juozapavičiaus pr. 5 tūkst. kv. m prekybos ploto centrą – tai maždaug 70x70 m. Pagal plotą tai kaip didelė IKI parduotuvė. Kiek dar tokių centrų reikia?
N.Stanionis: Planas nereglamentuoja skaičiaus.
N.Blaževičienė: Ar konkrečiose pažymėtose vietose yra realus centrų poreikis?
N.Stanionis: Teritorijų pakraščiuose  pagal BP turi būti skatinamas prekybos atsiradimas.
G.Prikockis: Regioninių centrų vietos suvertos ant transporto magistralių. Koks ryšys tarp transporto  plėtros ir centrų augimo?
N.Valatkevičius: Prekybos centrai glaudžiai susiję su eismo organizavimu.
A.Kančas: Ar didesnis nei 1 tūkst. kv. m bendrojo ploto prekybos centras  negali atsirasti be specialiojo plano?
N.Stanionis: Didesnių nei 1 tūkst. kv. m centrų  negalima statyti tik saugomose teritorijose ir senamiestyje.
N.Valatkevičius: Laisvės alėjoje, “Merkurijaus” vietoje, numatoma 10 tūkst. kv. m bendrojo  ploto. Mūsų tikslas rasti balansą tarp prekybos plotų. Kokia galimybė dabar Laisvės alėjoje statyti didelį centrą? “Metropolio” teritorijoje taip pat yra galimybė įrengti nemažus plotus. “Lituanikos“ vietoje buvo rengiami konkursai, o tai juk senamiesčio centras?
N.Stanionis: Prekybos centro “IKI” senamiestyje patvirtintas plotas iki 35 000 kv. m. Jis išskirtas kaip rajoninės reikšmės centras. Tokios prekybos centrų rengimo taisyklės.
N.Valatkevičius: Manau, kad reikės dirbtinai skaidyti sklypus po 5 tūkst.  kv. m prekybos ploto.
A.Karalius: Jei rengtume dengtą prekybos pasažą Laisvės alėjoje, ar reikėtų atsižvelgti į sklypo ar pastato nuosavybę?
N.Stanionis: Apribojimai taikomi juridiniam vienetui – kadastriniam žemės sklypui.
A.Karalius: Neturime ignoruoti mažų ir vidutinių parduotuvių. Ar yra duomenų apie santykį tarp stambiosios ir smulkiosios prekybos Kaune?
N.Stanionis: Ne.
G.Bernotienė: Kokie numatomi teritorijų prioritetai?
N.Stanionis: Tikslas – skatinti regiono reikšmės specializuotus centrus pakraščiuose.
G.Šinkūnas: Ką turėtų reglamentuoti specialiojo plano sprendiniai ir kodėl?
N.Stanionis: Turėtų reglamentuoti prekybos centrų dydžius. Didelė koncentracija sukelia neigiamus padarinius.
G.Šinkūnas: Kokių tikslų siekiama urbanistinės struktūros atžvilgiu?
N.Stanionis: Tolygumo.
G.Šinkūnas: Kokios proporcijos dabar yra tarp miesto rajonų?
N.Stanionis: Didžiausia prekybos centrų koncentracija yra Dainavos ir Petrašiūnų rajonuose, mažiausia – Panemunės ir Šančių.
G.Šinkūnas: Kokia lokalizacija pagal rūšį – universalūs ir specializuoti?
N.Stanionis: Tai bus numatyta tik koncepcijoje.
G.Šinkūnas: Kokie yra esamo plano trūkumai? Kokie skirtumai tarp esamo ir būsimo plano?
N.Stanionis: Tolygumas.
G.Prikockis:  Kodėl siūlote telkti prekybą Naujasodyje (Taikos pr. pramoniniame rajone)?
N.Stanionis: Ten vyks konversija. Nemanome, kad prekybos plotą šioje zonoje reikėtų riboti.
N.Blaževičienė: Ar  konkretūs užsakovai domisi minėtomis vietomis?
N.Stanionis: Domimasi T.Masiulio g. 16b, Jonavos g. 60 ir kitur.
L.Janušaitienė: Ar konsultavotės su KPD dėl apribojimų?
N.Stanionis: Į KPD kreipėmės dėl planavimo sąlygų.
D.Šarakauskas: Koks santykis su Kauno rajonu? Ar numatote nors šiek tiek reguliuoti augimą?
N.Stanionis: Planuojame tik miesto ribose.
V.Kuliešius: Ar buvo surengtos gyventojų apklausos?
N.Stanionis: Taip.
V.Kuliešius: Sprendžiant pagal gyventojų apklausas, miesto pakraščiuose trūksta prekybos centrų. Ypač jaučiamas poreikis Panemunėje.
V.Merkevičius: Ar įvertinti  besiplečiantys naujų gyvenamųjų namų rajonai už miesto ribų?
N.Stanionis: Yra atsižvelgiama – miesto plėtros teritorijose komercija reglamentuojama.
A.Karalius: Ar buvo analizuota, kaip Kaune keitėsi smulkiosios ir stambiosios prekybos ploto dinamika?
N.Stanionis: Mažųjų prekybos įmonių atsiradimas neribojamas.
A.Karalius: Ar atsižvelgiama į mažų krautuvėlių egzistavimą?
N.Stanionis: Mes galime tik reglamentuoti plotus.
N. Blaževičienė: Ar atsižvelgta į dviračių takus, kad jais būtų galima pasiekti centrus?
N.Stanionis: Jie tik pažymėti.
PASISAKYMAI
G.Bernotienė: Principiniai specialiojo plano sprendiniai pateisina tikslą – reglamentuoti didelių prekybos centrų statybą miesto centre.
Kyla klausimas, ar tokia apibendrinta prekybos centrų išdėstymo schema atitinka subalansuotus gyvenimo poreikius. Kyla pavojus, kad specialusis planas gali būti nenaudojamas arba greitai pasenti. Nenagrinėjama miesto centro samprata plačiąja prasme. Prekybos pasažai gali neatitikti šio specialiojo plano reglamentų. Kyla abejonių, ar tikrai per artimiausius 10 metų atsiras toks komercijos poreikis.
N.Blaževičienė: Prekybos centrų išdėstymas nepakankamai argumentuotas šiais aspektais:
- miesto geografijos, gamtos požiūriu;
- vartotojų srautų intensyvumo;
- vietų parinkimo pagrįstumo ekonomine prasme, atsižvelgiant į miesto ir regiono santykį;
- plano tęstinumo, galimybių taisyti ir kt.
Siūloma schema - grafika, neturinti realaus pamato. Daug siūlomų vietų neperspektyvios.
S.Juškys: Kelia abejonių specialiojo plano pakeitimo pagrįstumas. Kiekvieną pasirinktą teritoriją reikėtų išnagrinėti šiais aspektais: kokio prekybos ploto reikia, atsižvelgti į gyventojų poreikius ir neignoruoti mažųjų prekybos įmonių. Gaila, kad nekalbama apie kompleksinį gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektų atsiradimą. Tai sudarytų sąlygas tolygesnei plėtrai.
A.Kančas: “Metropolyje” buvo planuojami prekybos pasažai, “Versalio” teritorijoje – taip pat. Kelia abejonių galimybė įgyvendinti šias idėjas. Gal reikėtų tuos prekybos plotus dalyti dalimis? Iš principo pritariu specialiojo  plano pakeitimui ir siūlau atsižvelgti į kolegų pastabas.
J.Kančienė: Schemose nurodytos vietos, kuriose prekybos centrai gali, o ne turi būti. Centrų išdėstymas prie aplinkkelio gana mechaniškas, bet logiškas. Perspektyvinius poreikius numatyti gana sunku – neaišku, kaip kis gyventojų skaičius, ekonominės galimybės. Abejoju, ar įstatymais įmanoma reglamentuoti mažųjų krautuvėlių atsiradimą ir ar tai atsispindėtų didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo plane.
A.Karalius: Šis planas turi aiškią poziciją – tai Kauno“akropolizacijos” projektas. Jis savaip reguliuoja didžiųjų ir mažųjų komercijos įmonių santykį, todėl turėtų būti nurodytos tam tikros prekybos ploto kvotos vietovėje – kiek mažiems, kiek dideliems prekybos objektams.  Manau, kad apsupti miestą dideliais prekybos centrais yra strateginė klaida. Prekybos centrų Kauno centre turėtų būti nurodomas ne tik plotas, bet ir tipas (pvz., pasažas). Klaida, kad Naujasodžio pramonės rajoną su galinga infrastruktūra siūloma konvertuoti į komercinę zoną. Kaune turi būti atliktas rimtas tyrimas, kaip didieji prekybos objektai pakeitė mieste padėtį. Siūlau antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti krautuvėlėms.
V.Kuliešius: Būtina laikytis verslininkų ir gyventojų interesų balanso. Siūlau plėtoti prekybos zonas tuose miesto rajonuose, kuriuose yra gyventojų poreikis, pvz., Panemunėje. Pakraščiuose mažai civilizuotos prekybos.
V.Merkevičius: Nors autoriai deklaruoja tolygų siūlomų prekybos taškų išdėstymą, taip nėra. Kaunas turi tendenciją plėstis į šiaurės vakarus (Romainiai) ir pietus (Rokai, Vaišvydava), nors pristatytame plane koncentracija išlieka miesto rytinėje dalyje. Nepritariu Taikos pr. pramonės rajono konversijai į prekybinę, ten ir taip prisodrinta prekybos. Schemoje galėtų būti labiau atsižvelgta į gatvių tinklą ir jų  plėtros perspektyvą. Pritariu kolegoms, kad didelių centrų jau pakanka. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos galimos mažos (iki 1000 kv. m) prekybos vietos, jų ryšys su gyvenamosiomis zonomis.
Būtina atsižvelgti į miestą supančius satelitinius gyvenamuosius rajonus.
J.Minkevičius: Reikia derinti verslo ir visuomenės interesus. Nėra koreliacijos tarp Kauno ir kitų miestų prekybos centrų išdėstymo. Visada yra pavojus aklai sekti kitų šalių pavyzdžiu. Jau dabar didelių centrų išdėstymas magistralėje ardo esamą struktūrą. Jei plėtra ir toliau vyks tokia kryptimi,  Lietuva visai pakeis savo veidą. Didieji centrai Lietuvai nėra būdingi. Prekyba – kultūros dalis. Ji tampa globaline ir pavojinga. Reikėtų spręsti šį klausimą platesniu aspektu, optimaliau ir konceptualiau.
R.Palys: Pristatytas planas vienapusiškas, sprendžia tik prekybos centrų išdėstymo klausimą, nesiejant jų su mažais prekybos taškais. Visai neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo puses, nesprendžiama, ko reikia, kad miestas netaptų nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Centrus išdėstant abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsitraukia į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais.
Siūlau darbą peržiūrėti – projektuoti atsižvelgiant į bendrą miestovaizdžio, miestiečių gyvenimo scenarijaus kontekstą.
G.Prikockis: Tai didelis ir svarbus darbas, darantis gerą įspūdį. Konceptualiai nuostatai tolygiai išdėstyti centrus ir juos dekoncentruoti pritariu. Tam tikrą abejonę kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje, prie šiaurinio ir rytinio aplinkkelių. Nepritariu prekybos centrų telkimui pramonės rajone.
Rekomenduočiau šioje schemoje paryškinti kryptis, vedančias į miesto centrą (Panerių g, Raudondvario, Savanorių pr, Europos pr., Veiverių g.).
R.Raslavičius: Reikia riboti prekybos įmonių tankį ir dydį ar reglamentuoti numatomose plėtros teritorijose – A.Juozapavičiaus pr., Masiulio g., Savanorių pr. ir t.t. Būtina pagrįsti didžiųjų prekybos centrų išdėstymą ir jų skaičių, atsižvelgiant į smulkiųjų prekybos taškų miesto centre bendrojo ploto santykį. Pasigendu metodikos, darbą reikėtų tobulinti.
A.Steponavičius: Pastabos tolesnei projekto plėtrai:
1. Analitinėje dalyje reikėtų aiškesnio pavyzdinių ES valstybių šios sistemos apibūdinimo.
2. Sprendinius reikėtų rengti remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didžiųjų centrų poreikiu.
3. Reikia išryškinti Kauno specifiką prekybos ir aptarnavimo sferoje (pvz., promenados).
4. Reikia susieti miesto ir Kauno rajono sprendinius.
D.Šarakauskas: Darbe nematau aiškios pozicijos ir strategijos. Nesuprantama miesto pozicija dėl mažų prekybos įmonių. Nėra jokio santykio su Kauno rajonu. Neaiški miesto centro ir Laisvės alėjos vieta. Tolygumo idėja leidžia centrus statyti bet kur.  Praktiškai tęsiama stichinė urbanizacija. Reikėtų reglamento, kuris ribotų prekybos plotų dydį. Gal reikėtų išskirti kelias teritorijas ir jas plėtoti?
G.Šinkūnas: Neaišku, kokių tikslų siekiama. Nematyti pastangų formuoti kraštovaizdį. Naujas specialusis planas turėtų būti tobulesnis – reikėtų detalizuoti, aprašyti konceptualias siekiamybes.
Pristatyti sprendiniai neatitinka iškeltų tikslų – nėra tolygumo (Panemunėje ir Šančiuose). Sprendiniai nepagrįsti teritorijų degradacijos pavojaus atžvilgiu. Mieste yra pramonės paskirties teritorijų deficitas, todėl konversijai į komerciją nepritariu.
Manau, kad iki šiol galiojantis SP yra pakankamas reguliuoti PC sklaidą ir atitinka galiojantį BP. Pateiktam projektui nepritariu.
A.Karalius: Kolegų pasisakymuose girdėti abejonių dėl tokio didelio didelių centrų poreikio, dėl prekybos centrų išdėstymo ratu aplink miestą, dėl parametrų konkretumo stygiaus konkrečiose zonose, dėl  faktiško prekybos pasažų miesto centre uždraudimo, dėl labiau subalansuotų smulkiosios ir stambiosios prekybos interesų, dėl reagavimo į miesto ir užmiesčio plėtros kryptis.
Buvo siūloma padaryti pauzę kuriant didelius prekybos centrus, kad galėtų plėtotis mažoji prekyba, labiau susilieti su kitomis funkcijomis.  Buvo nuomonių, kad reikia didinti koncentraciją miesto centre ir atsisakyti pramonės rajono konversijos į komerciją. Gerai būtų nurodyti konkrečių teritorijų prekybos plotų kvotas (pvz., Savanorių pr.) ir labiau reaguoti į esamo užstatymo morfotipą. Buvo pasisakyta už tai, kad esamas centrų išdėstymas šiandien poreikius tenkina, o naujam planui reikia didesnio koncepcinio pagrįstumo.
Manau, kad reikėtų balsuoti už tai, kad planas būtų pataisytas  ir pristatytas pakartotinai.
G.Bernotienė: Kokio rezultato tikimasi?
A.Karalius: Objektyviai geresnio. Kas balsuoja už tai, kad planas būtų pristatytas pakartotinai, atsižvelgus į  ekspertų pastabas?
Balsavo: už – 13 ekspertų.
A.Karalius: Kas prieš?
Niekas nebalsavo prieš.
A.Karalius: Kas susilaikė?
Susilaikė 2 ekspertai.
A.Karalius: Nuspręsta prašyti pristatyti projektą pakartotinai. Noriu pateikti dar vieną pasiūlymą balsuoti. Kas už tai, kad reikia kreiptis į miesto architektą su pasiūlymu patikslinti specialiojo didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo užsakymą -- atlikti nuodugnų tyrimą, padaryti didžiųjų centrų statybos pertrauką?
N.Valatkevičius: Mūsų veiksmus reglamentuoja įstatymas ir taisyklės. Šiuo metu daugybė statybos procesų stoja dėl  to, kad neatitinka didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano reikalavimų. Štai “Krasta Auto”-- norėjo didelės teritorijos, bet pagal galiojantį specialųjį planą visos gauti negali. Tie verslininkai, kurie negali plėtoti verslo Kaune, išvažiuoja į kitus miestus. Jei stabdysime didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą, turėtume sukonkretinti, ką stabdyti. Juk stambusis automobilininkas nesukelia grėsmės mažoms krautuvėlėms.
A.Karalius: Šis darbas – tai ir miesto socialinio modelio konstravimas.
N.Valatkevičius: Šiuo metu sudėtinga numatyti, kas bus ateityje. Jei neturėsime specialiojo plano, negalėsime statyti.. Tam reikia naujo plano. Tarp miesto ir rajono savivaldybių vyksta kova dėl didelių prekybos centrų statybos, todėl miestas norėtų centrų savo teritorijoje.
NUTARIMAS
1. Pateiktam projektui “Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimas“ (rengia UAB "Miesto planas", pristato - Nerijus Stanionis) nepritarti. Rekomenduoti pristatyti projektą  svarstyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų  pastabas:
1.1. Prekybos centrų išdėstymas ir jų skaičius nepakankamai argumentuotas  (9 ekspertai).
1.2. Neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo tradicijas, kai įvairovę kuria smulkioji prekyba, kitaip miestas taps nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Miesto centre reikia išryškinti Kauno specifiką (pvz., pasažai) (7 ekspertai).
1.3. Kyla abejonių dėl tokio didelio stambiųjų centrų poreikio per ateinančius 10 m. Manome, kad didelių centrų jau pakanka (6 ekspertai).
1.4. Būtina didžiųjų prekybos centrų santykio su smulkiąja prekyba analizė ir subalansavimas. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos mažosios (iki 1000 kv. m) prekybos zonos, jų ryšys su gyvenamosiomis zonomis, taip pat – prekybos plotų kvotos stambiesiems ir smulkiesiems prekybos objektams (5 ekspertai).
1.5. Sprendinius reikėtų rengti remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didžiųjų centrų poreikiu (5 ekspertai).
1.6. Būtina siekti verslo ir visuomenės interesų balanso (5 ekspertai).
1.7. Dėstant prekybos centrus susieti miesto ir Kauno rajono poreikius  (4 ekspertai).
1.8.  Mieste trūksta pramonės paskirties teritorijų, todėl pramonės Taikos pr. zonoje konversijai į komerciją nepritariame (4 ekspertai).
1.9. Centrus išdėsčius abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsitraukia į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais ( 4 ekspertai).
1.10. Abejonių kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje, prie šiaurinio ir rytinio aplinkkelių (2 ekspertai).
1.11. Antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti smulkiajai ir vidutinei prekybai (1 ekspertas).
2. KAUNO M. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA. Pristato Nerijus Valatkevičius.
N.Valatkevičius: Šiuo metu kuriama programa bendrajam planui (BP) rengti. Gavome 2 mln. Lt  iš ES struktūrinių fondų ir 0,5 mln. iš savivaldybės. Ši programa bus pateikta BP rengėjui. Rengėjas buvo išrinktas viešųjų pirkimų būdu. Tai Vilniaus urbanistai.
Buvo atliktas senojo BP monitoringas. Planuojama keisti Teritorijų planavimo įstatymą.
Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tikslas – sukurti miesto ateities viziją, atitinkančią miesto strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto planavimą. Suformuoti miesto aplinką, tinkamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos ilgalaikeiir nuolatinei erdvinei plėtrai, kuri leistų  pasiekti norimą pozityvų rezultatą – miesto reikšmės didėjimą, jo būties gerėjimą, erdvinę darną.
Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano uždaviniai:

•     Nustatyti miesto vietą ir ypatumus Baltijos jūros regiono, šalies, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio, regiono, rajono įtakos zonos kontekste, išryškinant miesto privalumus, plėtros būdų savitumus ir išskirtinumus, galinčius padidinti miesto svarbą.

•     Nustatyti plėtros sritis ir kryptis, kuriomis reikia keisti, papildyti arba rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus. Numatyti teritorijas, kuriose tikslinga konsoliduoti žemės sklypus.  Užtikrinti miesto bendrojo planavimo tęstinumą, išnagrinėti galiojančio bendrojo plano preliminariųjų sprendinių (dabar – koncepcijos) iki 2020 m. ir specialiųjų planų integravimą į rengiamo plano sprendinius.

•     Suformuoti  miesto erdvinės plėtros modelį, išryškinantį miesto gamtos ir kultūros paveldo išskirtinumą, per ilgą laiką susiformavusias savitas  urbanistines struktūras, remiantis šiuolaikiniais darnios plėtros principais ir naudojantis Europos ir pasaulio  miestų planavimo praktika ir patirtimi. Modelis privalo remtis miesto identiteto paieška ir išryškinimu.

•     Pateikti viso miesto ir jo dalių, nustatytų pagal bendrus vyraujančius požymius, plėtros koncepciją, kurioje būtų apibrėžtas plėtros pobūdis, įvardijamos tvarkymo, naudojimo, saugojimo strateginės kryptys ir miesto tvarkymo pasiūlymai, susieti su planuojamais miesto plėtros siekiais.

•     Tobulinti esamą miesto urbanistinę struktūrą, vadovaujantis šiuolaikine darnios plėtros samprata, atsižvelgiant į istorinį paveldą, erdvinę sanklodą bei teigiamus neįvykdytus ankstesniojo bendrojo plano sprendinius. Nustatyti ir patikslinti planuojamų teritorijų naudojimo reglamentus, įtvirtinant daugiafunkcio teritorijų naudojimo principus, atsižvelgiant į aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugos reikalavimus bei ekonominio ir socialinio plėtojimo poreikius.

•     Pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti planuojamos teritorijos dalis (kvartalus ir zonas), nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir funkcinius prioritetus.

•     Nustatyti kultūros paveldo rūšių apsaugos, prioritetų zonas, įvertinant paveldo teritorijų ir objektų svarbą miesto struktūrai ir įvaizdžiui, jų fizinę būklę, numatyti kultūros paveldo objektų tausojančiojo naudojimo bei apsaugos kryptis, pateikti paveldo teritorijų ir svarbiausių objektų pritaikymo šiuolaikinėms funkcijoms – kultūrinei veiklai, turizmo paslaugoms teikti ir kt. galimybes.

•     Plėtoti miesto viešųjų erdvių struktūrą – visuomenines, kultūrines, istorines, rekreacines, socialines, sporto ir sveikatos erdves, kaip būtiną ir svarbią miesto viešajam gyvenimui bei semantiniam įvaizdžiui sistemą. Susieti šią struktūrą su erdviniu požiūriu svarbiais miesto struktūros komponentais;

•     Numatyti galimybę plėtoti ir tobulinti miesto socialinę ir visuomeninę infrastruktūrą, teikti pasiūlymus švietimo, ugdymo, socialinės pagalbos, sveikatos apsaugos ir kitiems socialiniams tinklams plėtoti, kultūros, sporto ir turizmo objektams bei teritorijoms numatyti, valdymo įstaigoms mieste išdėstyti, numatant galimybę rezervuoti ar paimti visuomenės reikmėms šias teritorijas.

•     Vadovaujantis šalies ir miesto ekonominės ir socialinės raidos bei investicijų skatinimo strateginiais dokumentais, numatyti teritorijas, tinkamas prioritetinėms ūkio šakoms plėtoti, inovacijoms diegti. Nustatyti realius miesto teritorijų plėtros poreikius skaičiuojamam bendrojo plano sprendinių galiojimo laikotarpiui. Nustatyti konvertuojamų ir naujų miesto teritorijų panaudojimo prioritetus, telkiant ir taupant miesto ir valstybės biudžeto investicines lėšas.

•     Formuoti visavertę, sveiką ir darnią gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. Suformuoti  kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei gamtinio karkaso palaikymo sistemą. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti rekreacinių teritorijų, bendrojo naudojimo, apsauginių, rekreacinių bei kitų želdynų sistemą.

•     Tobulinti ir plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, skirtą motoriniam ir bevarikliam transportui, taip pat pėsčiųjų takų sistemą, pateikti pasiūlymus, kaip panaudoti mieste geležinkelio, vandens, oro transportą.  Pateikti motyvuotą nuomonę dėl išorinės transporto sistemų, darančių poveikį miestui,  plėtros. Tobulinti ir plėtoti visų rūšių inžinerinę miesto ir jo įtakos zonos infrastruktūrą.

•     Rezervuoti teritorijas, reikalingas miesto infrastruktūros, visuomenės bei miesto poreikiams tenkinti, įvertinant žemėnaudą.          

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo etapai
Užduotis, įvykdymo trukmė
   
 
1. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas:   (2011 m. I ketvirtis – 2013 m.     II ketvirtis)
   
 
1.1. Esamos būklės analizės stadija.
2011 metų I – III ketvirčiai
   
 
1.2. Koncepcijos rengimo stadija.
1.3. SPAV rengimas
2011 metų  IV ketvirtis - 2012 metų II ketvirtis
   
 
1.3. Sprendinių konkretizavimo stadija.
2012 metų III ketvirtis – 2013 metų II ketvirtis.
   
 
2 Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas.
2.1. Sprendinių poveikio vertinimas (SPV)
2013 metų II ketvirtis
   
 
3.Baigiamasis etapas
2013 metų III - IV ketvirtis
3.1. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo, derinimo, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos patikrinimo išvados gavimo stadija ir teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadija
   
 
Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro:
Koncepcija. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijos bendrojo plano koncepcijos aprobavimo, sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.
Sprendiniai. Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, visuomenės dalyvavimo ataskaita, bendrojo planavimo dokumentų patikrinimo ataskaita Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos bendrojo planavimo dokumentų patikrinimo aktas.
Norėčiau, kad prisidėtumėte papildant 6-ąjį punktą “BP apimtis”. Reikėtų nusistatyti tam tikrus dalykus, juos apibrėžti  ir reikalauti, kad rengėjai į juos atsižvelgtų. Rengimo priemonės --  naujausios programos. Reikėtų siekti atskirų miesto dalių tęstinumo.  Specialieji planai yra intergruojami į BP. Prašau pateikti savo pasiūlymus Urbanistikos skyriui iki lapkričio 15 d. .
G.Šinkūnas: Tai ypač svarbaus darbo pradžia. Mano nuomone, ši programa tinka bet kam.
N.Valatkevičius: Kaip manote, ką reikėtų aktualizuoti? Ką rengėjai turėtų išanalizuoti?
D.Šarakauskas: Ir man atrodo, kad programa tipinė. Jau vasario mėnesį LAS Kauno skyrius teikė siūlymą, kaip reikėtų aktualizuoti. Pacituosiu “…manome, kad BP konceptualiosios dalies rengime turėtų dalyvauti kuo didesnis ratas urbanistų ir architektų. Koncepcijos stadijoje būtų tikslinga urbanistinių konkursų, kūrybinių dirbtuvių, konferencijų formoje rasti optimalius sprendimus aktualiausiems miesto plėtros, modernizavimo ar saugojimo klausimams spręsti. ..”
A.Karalius: Tikslinei diskusijai dabar mes nepasirengę. Manau, darbinę konferenciją būtų galima surengti išstudijavus turimą informaciją.
A.Steponavičius: Po apskričių reformų gali įvykti didžiųjų miestų ribų pakeitimas. Galbūt reikėtų apsidrausti?
N.Valatkevičius: Manau, nereikia.
G.Prikockis: LAS valdyba svarstė šį klausimą. Darbus reikia planuoti būtent šioje stadijoje. Galima būtų surengti forumą.
V.Merkevičius: Reikėtų padirbėti darbo grupėse. Gal būtų prasminga aptarti tam tikras temas?
N.Valatkevičius: Tai jau tolesnių etapų reikalas.
A.Karalius: Gal tai galėtų būti išplėstinė architektūrinė taryba: LAS valdyba, gamtosaugininkai, paveldininkai. Visi iškeltų savo problemas. Jei visi sutinka, prašau pateikti savo pasiūlymus KAUET direktorei iki  lapkričio 10 d. Tą dieną planuojame išplėstinį KAUET posėdį.
DĖL PARUOŠIAMŲJŲ DARBŲ RENGIANT NAUJĄ KAUNO MIESTO BENDRAJĮ PLANĄ
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA
 
Parengė Jūratė Merkevičienė
(Pagal KAUET 2010 10 20 protokolą)