Lapkritis

J.Mačiūnas ir Billy Hatchings

Baras

Gardūs šachmatai

Mačiūno antrininkas

Smėlio tortas

Šachmatų lenta

Taksi

„Pokštaukite! Atsipalaiduokite!“ – toks buvo svarbiausias įsakymas vakar susirinkusiems į 79-ąjį Jurgio Mačiūno gimtadienį Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Tai buvo ir fluxus meno šventė. Visi norintieji galėjo pasveikinti J.Mačiūną mintimis, o laimingieji – net paspausti ranką – jubiliato antrininkas tą vakarą pasirodė vienam vieninteliam performansui.

J.Mačiūno (1931-1978) įkvėpta nauja meno srovė fluxus oponuoja komerciniam menui, kviečia kiekvieną pasijusti menininku ir kūrėju. Fluxus – žaidimas, pokštas, bandymas išlaisvinti žmogų iš susikaustymo rėmų ir pirmoji pagalba nuoboduliu apsikrėtusiam meno gerbėjui. Ši srovė unikali tuo, kad nuolat kinta, stebina ir yra laisva nuo visų suvaržymų. Tai menas, tinkamas kiekvienam, kai nebėra ribos tarp meno ir gyvenimo, nes kasdienybė – menas, o žmonės – kūrėjai.

J. Mačiūnas - stebinęs netikėčiausiomis idėjomis, originaliu požiūriu į gyvenimą ir meną, tikriausiai nebūtų nusivylęs tokiu savo 79-uoju gimtadieniu. Kaip ir dera mačiūniškai šventei, vyravo neformali atmosfera, o renginio pradžioje atliktas performansas „Cabaret“ suteikė dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio dalyvius pasveikino pats J.Mačiūnas atskridęs stilizuotu lėktuvu „Boeing“ kartu su Jonu Meku ir Billy Hatchings. Paskui jis, magiškai pakeitęs peruką, virto Billy ir vėl tapo savimi, taip parodydamas, kiek nedaug tereikia norint virsti kitu žmogumi ir kokios trapios ribos tarp mūsų ir šalia esančiojo.

Performanso metu žiūrovai buvo įtraukiami į vaidinamas situacijas – teko pasigardžiuoti smėlio tortu (kurio likučius maišeliuose daugelis nešėsi namo!), palošti valgomomis šaškėmis ir šachmatais arba milžiniškomis, neaiškiais simboliais aprašinėtomis kortomis.

Net ir po „oficialiosios dalies“ gimtadienio dalyviai buvo skatinami patys kurti performansus, pasidžiaugti galimybe gyvenimo akimirką paversti kūryba.

Vieni važinėjosi originaliu taksi, kiti gaivino sielą ir kūną vandeniu, pačių pasemtu iš didelio kibiro, treti kaitino savo pojūčius ir vaizduotę lankydami paslaptingąją juodąją skylę, iš kurios išlįsdavo padidėjusiomis akimis ir smarkiai plakančia širdimi.

Stilizuotame kino teatre buvo rodomas filmas apie J.Mačiūną, jo performansus. Nenusėdintys vietoje keliavo į galerijos kiemą, kur galėjo pasijusti tikromis šaškių ir šachmatų figūromis didžiulėje žaidimų lentoje ir išgyventi pralaimėjimo arba laimėjo akimirkas.

Pakalbinta renginio organizatorė ir gimtadienio siela Eglė Velaniškytė pastebėjo, kad J.Mačiūnas yra nepelnytai nuvertintas savo gimtinėje, todėl šio gimtadienio esmė buvo pažadinti mačiūnišką dvasią Kaune ir skatinti nekomercinį meną.

Anot tapytojos, menas turi būti suprantamas ir reikalingas kiekvienam žmogui, o tikras menininkas turi pasižymėti profesionalumu, intelektualumu ir sąžiningumu pačiam sau ir žiūrovui, nes susiklosčiusi „šventa trejybė“ – menas, menininkas ir žiūrovas – negali gyvuoti be kurios nors dalies.

Kalbėdama apie J.Mačiūno darbus ir fluxus meną E.Velaniškytė išskyrė nuolatinę kaitos reikšmę:  „Progresas, net regresas, išreiškia judėjimą, blogiausias yra tiesiog stovėjimas vietoje“. J.Mačiūno darbai stebina savo netikėta idėja, linksmumu, lengvumu, o lietuviams juokas -- juk taip reikalingas.

S. Siderevičiūtės nuotraukos