Miesto posėdžiai

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2013 –10 –09  KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.102

Paramos iš Europos struktūrinių fondų Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijoms 2014 –2020 metais panaudojimo projektai.

Projektus pristato: Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis,

POSĖDŽIO DALYVIAI:

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistas S. Rimas, Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas, Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, Aleksoto seniūnės pavaduotojas Vytautas Narkevičius.

Spaudos atstovė: Vereta Rupeikaitė ( „Kauno diena „).

Posėdžio pirmininkas: Linas Tuleikis.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas pristatė Kauno m. Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijų plėtotinus projektus, pateiktus gauti paramą iš Europos struktūrinių fondų. Kauno m. savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinius papildė pristatymą, buvo pateikta klausimų, į juos atsakyta. KAUET nariai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus. Visa posėdžio eiga ir pasisakymų santrauka pateikti protokolo priede Nr. 2. Priede Nr. 1 pateikta Audrio Karaliaus atskiroji nuomonė.

NUTARIMAS

Išklausę paramos iš Europos struktūrinių fondų Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijoms 2014 –2020 metais panaudojimo projektus, PRITARIAME SENIŪNIJŲ INICIATYVAI BEI PROJEKTŲ REIKALINGUMUI GERINANT MIESTO DALIŲ PATRAUKLUMĄ BEI GYVENIMO SĄLYGAS.

Toliau plėtojant projektus rekomenduojame atsižvelgti į  pasiūlymus:

1.1  Laikytis strateginio bendradarbiavimo ir procesų nuoseklumo, remtis bendra miesto vizija ir BP.

1.2 Projektus vykdyti nustatant miesto ir bendruomenės prioritetus. Bendrosios miestui reikšmės projektai turėtų būti atskirti nuo seniūnijų lygio projektų.

1.3 Būtina pasirengti lėšų atėjimui – darbams atlikti reikalingus projektus pradėti rengti nedelsiant, įtraukiant specialistus.

1.4 Siekiant užtikrinti projektų kokybę pradėti organizuoti architektūrinius konkursus. Nėra geresnio metodo geram rezultatui pasiekti, kaip architektūrinis konkursas.

1.5 Tarp KAUET narių vyrauja nuomonė, kad lėšų geriau nesmulkinti  apimant kuo daugiau projektų, bet sumažinti programų skaičių, kad projektams būtų skiriamos lėšos, leisiančios juos visiškai įgyvendinti.

1.6 Siekiant projektų kokybės ir procesų švarumo projektavimas viešuose pirkimuose privalo būti atskirtas nuo statybos.

1.7 Tarp KAUET narių vyrauja nuomonė, kad pėsčiųjų tiltui į salą – netinkamas laikas. Neturint Žemosios Fredos plėtros projektų, negalima nustatyti tinkamos pėsčiųjų tilto vietos.

1.8 KAUET nariai mato ir kitų plėtotinų projektų šiose teritorijose: Aleksoto aerodromas, buv. Karo aviacijos teritorija, kalnų šlaitų panaudojimas rekreacijai, Nemuno kranto ruožo konversija, Aleksoto turgavietė, esamo geležinkelio nepramoninis panaudojimas. 

1.9 Bendruomenių namų vieta diskutuotina, nes ji privalo turėti trauką  – tai reikėtų aptarti su profesionalais, rengti architektūrinį konkursą.

1.10 Svarbu gerinti Botanikos sodo prieigas ir jų ryšį su šlaitais bei Nemunu, eksponuoti Aukštosios Fredos gatveles ir sodybinę architektūrą  bendrajame miesto kontekste.

1.11 Žaliakalnyje svarbu sutvarkyti  šlaitų želdynus,  pritaikyti juos rekreacijai, sutvarkyti gatves.

Linas Tuleikis

Jūratė Merkevičienė

Priedas Nr.1 prie protokolo Nr. 102

Išsiuntus posėdžio protokolą visiems KAUET nariams, iš Audrio Karaliaus buvo gautas pranešimas, kad jis nesutinka su protokolo nutarimu ir reikalauja pataisyti protokolą arba jo poziciją įrašyti į protokolą kaip atskirąją nuomonę.

Buvo kreiptasi į visus narius ir klausta, ar kas nors dar, be Audrio Karaliaus, prieštarauja protokolo nutarimui. Prieštaravimų nesulaukta, tad protokolo formuluotės paliktos nekeistos, tik pridėta atskiroji Audrio Karaliaus nuomonė bei jo posėdžio metu raštu pateikta nuomonė.

Audrio Karaliaus atskiroji nuomonė, suformuluota 2013 –10 –25:

 „Iš esmės nepritariu neprofesionaliai, skubotai ir nekompetentingai Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus ir Kauno bendruomenių centrų asociacijos parengtam finansavimo projektui ES struktūrinių fondų 2014 – 2020 lėšoms gauti pagal programą  „Integruotos teritorijų investicijos (ITI) „ ir programą  „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) „. Kadangi pateiktos progamos yra padrikos, fragmentiškos ir neoptimalios, kad užtikrintų racionalų ir rezultatyvų ES lėšų panaudojimą ilgalaikiam efektui Kauno mieste sukurti.”

Audrio Karaliaus nuomonė, raštiškai pateikta posėdžio dieną 2013 –10 –09:

„Kaunas turėtų ne deklaruoti strateginį mąstymą, o laikytis strateginio bendradarbiavimo ir nuoseklumo.

Šiandieną Urbanistikos ir strateginio planavimo skyriaus pozicija nėra žinoma, ir todėl rimtai svarstyti projektus trūksta duomenų. Projektai turėtų būti parengti iš anksto, o ne vytis investicinius sąrašus iš paskos. Svarbiausiems projektams turėtų būti rengiami architektūriniai konkursiniai projektai iš anksto. Šiame kontekste jie turėtų būti skelbiami nedelsiant.

Siūlyčiau pabaigai įtraukti į prioritetus Aleksote: aerodromą, buvusią karo aviacijos teritoriją, kalnų šlaitų panaudojimą rekreacijai, Nemuno kranto ruožo konversiją; Žaliakalnyje – šlaito želdynų sutvarkymą, pritaikymą rekreacijai.”

Linas Tuleikis

Jūratė Merkevičienė

Priedas Nr.2 prie protokolo Nr. 102

PARAMOS IŠ EUROPOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ALEKSOTO IR ŽALIAKALNIO SENIŪNIJOMS 2014 –2020 METAIS PANAUDOJIMO PROJEKTAI.

Posėdžio eiga

L.Tuleikis: Svarstysime tekstinį formatą, nes, matyt, nebuvo pajėgumų vizualizacijoms parengti.

R.Navickas: Projektą pristatysiu per 20 minučių. Idėja  – Kauno atgimimas gavus europinę paramą.

Paramos projekto svarstymas prasidėjo 2011 m. ministerijose. Tame procese dalyvavo Vygintas Grinis su kolektyvu. Projektą sudaro du pagrindiniai dokumentai: partnerystės sutartis ir veiksmų programa.

2011 m. buvo sukurta nacionalinės pažangos programa. Investicijos buvo numatytos silpniau išplėtotoms miestų dalims.

Europos struktūrinius fondus 2014 –2020 m. sudaro integruotų teritorijų investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP). ITI finansuojama mažiausiai iš dviejų VP prioritetų:

1. URBAN tipo veiksmai pagal  „Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judrumo rėmimas „ (numatoma 500 mln. visai šaliai, Kaunui – apie 100 –150 mln. Lt).

2. BIVP pagal  „Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu „ (numatoma 50 mln. Lt visai šaliai).

Lėšos numatomos 5 didžiųjų miestų regionų infrastruktūrai gerinti. BIVP  – lydinčioji programa.

2013.06.26 gautas Kauno miesto tarybos sprendimas, kad du mikrorajonai  – Aleksotas ir Žaliakalnis  – išrinkti paramai gauti.

Aleksote numatomi finansuoti projektai:

1. Bendruomenės namai ir aikštė (10 mln. Lt).
2. Pėsčiųjų tiltas per Nemuną iš H. ir O.Minkovskių gatvės į salą (15 mln. Lt).
3. Kairiosios Nemuno pakrantės nuo numatomų kongresų rūmų iki Jiesios piliakalnio sutvarkymas (15 mln. Lt).
4. Verslo inkubatoriaus su eksperimentine baze sukūrimas buv. mėsos kombinato teritorijoje (20 mln. Lt).
5. Dviračių tako įrengimas: nuo M.K.Čiurlionio tilto Europos prospektu, Vilties ir Ž.E.Žilibero gatvėmis iki Botanikos sodo ir iki bendruomenės namų (5 mln. Lt).
6. Apžvalgos aikštelės rekonstravimas (2,5 mln. Lt).
7. Marvelės slėnio sutvarkymas (1 mln. Lt).
8. Jiesios piliakalnio ir prieigų sutvarkymas (2 mln. Lt).
9. Viešos erdvės Universiteto  – Maisto gatvių sankirtoje  suformavimas (0,1 mln. Lt).

Siekiame, kad visuomenė kuo plačiau žinotų apie šią programą.

Sektoriniai projektai tikslinėje Aleksoto teritorijoje:

1. Kauno koncertų  – kongresų rūmų statyba (70 mln. Lt).
2. H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcija (50 mln. Lt).
3. Gatvių remontas ir rekonstrukcija, lietaus surinkimo įrengimas (18 mln. Lt).
4. Gatvių vandentiekio, nuotekų tinklų rekonstrukcija ir įrengimas (25 mln. Lt).
5. Šv. Pranciškaus mokyklos rekonstravimas (3 mln. Lt).
6. Aleksoto lopšelio – darželio rekonstravimas (0,9 mln. Lt).
7. Lopšelio – darželio  „Boružėlė „ rekonstravimas (0,6 mln. Lt).
8. 36 –ojo vaikų darželio rekonstravimas (0,22 mln. Lt).
9. Suaugusiųjų mokymo centro rekonstravimas (0,9  mln. Lt).
10. Švietimo įstaigų katilinių modernizavimas (1,5  mln. Lt).
11. Vinčų g. kvartalo gyv. namų renovacija (19,4   mln. Lt).
12. Atliekų konteinerių aikštelių įrengimas.
13. VDU botanikos sodo oranžerijos rekonstravimas (10   mln. Lt).
14. Stovėjimo aikštelių  „Park and ride „ įrengimas (1   mln. Lt).
15.  „Park and ride „ sistemos diegimas (0,3   mln. Lt).
16.  S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo rekonstravimas.

Žaliakalnio ITI programos projektai:

1. Prisikėlimo bažnyčios aplinkos tvarkymas ir rekonstrukcija  – 2 etapas (18   mln. Lt).

2. Žemaičių g. rekonstrukcija, įrengiant automobilių aikšteles (5   mln. Lt).

3. Kompleksiškas Kauko laiptų baseino sutvarkymas (8  mln. Lt).

4. Kompleksiškas ąžuolyno infrastruktūros, S.Dariaus ir S.Girėno paminklo aplinkos, Dainų slėnio teritorijos rekonstravimas (22  mln. Lt).

5. Žaliakalnio bendruomenės namų įrengimas (7  mln. Lt).

6. Esamų dviračių takų rekonstravimas ir naujų kūrimas ( 5 mln. Lt).

7. Teritorijos prie Kauno Žaliakalnio sporto ir kultūros rekonstravimas (9 mln. Lt).

Sektoriniai projektai susijusioje teritorijoje:

1. Laisvės alėjos rekonstravimas (73,8 mln. Lt).
2. Keleivinė prieplauka ir mažų laivų uostas Nemuno saloje (2  mln. Lt).
3. Sporto infrastruktūros sukūrimas Nemuno saloje ( 3  mln. Lt).
4. Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms  – 3 etapas (9  mln. Lt).
5. Raudondvario plento rekonstrukcija (80  mln. Lt).
6. Krantinės prie Brastos gatvės sutvarkymas ir pėsčiųjų tilto per Nerį į Kauno pilį statyba (30   mln. Lt).
7. Dviračių tako Eiguliai – Kalniečiai  – Žaliakalnis įrengimas (6  mln. Lt).
8. Kauno kartų namų slaugos ir demencijų skyriaus  įkūrimas (4,5   mln. Lt).
9. Žaliakalnio funikulieriaus apatinės aikštelės sutvarkymas.
10. Viešojo tarnsporto terminalo statyba Kauno pilies mazge (1 mln. Lt).

Jau vyksta konsultacijos su Aleksoto bendruomene. Savivaldybė iki spalio 1 d. parengė integruotos teritorijos plėtros programos projektą. Savivaldybė inicijuoja viešąsias konsultacijas iki lapkričio 1 d. VRM koordinuoja programos rengimo ir derinimo procesą. Nuo 2013 –11 –01 iki 2013 –12 –15 vyksta formalus programų derinimas su dalyvaujančiomis institucijomis. VRM patvirtina programą, suderintą su savivaldybės taryba iki gruodžio 31d. Suderinta programa pateikiama savivaldybės tarybai, kuri iki 2014 –02 –01 priima sprendimą dėl galutinės programos redakcijos patvirtinimo.VRM arba Lietuvos vyriausybė  tvirtina programas po to, kai veiksmų programa bus patvirtinta Europos komisijoje.

Problemos: nėra nei galimybių studijų, nei techninių projektų.

KLAUSIMAI

L.Tuleikis: Ko tikitės iš mūsų KAUET kolektyvo? Jei bus pasiūlymų, kur jie ras vietą?

R.Navickas: Tikimės pasiūlymų įvairiais klausimais: dėl pėsčiųjų tilto vietos, kairiojo Nemuno kranto plėtros ir pan.

R.Miliukštis: Jei taryba pasiūlytų įtraukti tunelį Birštono gatvės tąsoje, ar būtų per vėlu?

R.Navickas: Taip.

R.Palys: Manyčiau, kad objektų sąrašą reikėtų trumpinti.

A.Karalius: Kaip šios abi programos koreliuoja su miesto strateginiu planu, bendruoju planu (BP) ir miesto architektūros skyriumi?
 R.Navickas: Be abejo, derinome su BP. Nėra nė vienos vietos, kur interesai kardinaliai susikirstų. Taip pat bendravome su verslininkais, ypač  „Domus mea „, kurių teritorija prieina prie pat Nemuno.

N.Blaževičienė: Ar nebus taip, kad reikės šias lėšas labai sparčiai panaudoti?
 R.Navickas: Realu jas panaudoti 2016 –2019 m.

N.Stanionis: Kodėl scenarijus nėra plėtojamas visame mieste?
 R.Navickas: Taip buvo nuspręsta.

E.Barzdžiukas: Ar žinote, kad H. Ir O. Minkovskių gatvės sutvarkymo projektas parengtas  jau prieš 15 m.? Kaip koreliuoja miniterijų ir šios programos lėšos?

 R.Navickas: Susisiekimo ministerija turės didžiulį fondą. Pagal ITI programą negalima tvarkyti nei vandentiekio, nei kanalizacijos.

G.Balčytis: Ar sąrašas sudarytas pagal prioritetus?

R.Navickas: Reikšmingumo prasme.

A.Karalius: Esminio Aleksoto objekto – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pagerinimas nepateko į pagrindinį sąrašą  – kodėl? Ar tai jūsų pozicija?

R.Navickas: 2008 –2009 m. dėjome daug pastangų, kad aerodrome atsirastų sveikatingumo zonos. Mūsų iniciatyvą sužlugdė Ryto Kupčinsko ir kelių aviatorių grupė. Tuomet nusprendėme, kad daugiau į aerodromo reikalus nebesikišime. Per kitus 5 metus neįvyko nė vieno teigiamo poslinkio. Aerodromo rekonstrukcija įtraukta į sektorinių projektų programą.

V.Grinis: Esmė buvo išsakyta. Pateiksiu kelis patikslinimus.

URBAN programa apima 5 didžiausius Lietuvos miestus nuo Vilniaus iki Panevėžio. Lėšos bendros, sunku bus jas pasidalyti, ypač su Vilniumi. URBAN lėšos skiriamos mažosioms erdvėms, apleistoms teritorijoms tvarkyti, todėl kyla klausimas dėl tilto statybos. Aleksoto, kaip atsilikusio rajono, pasirinkimas nekėlė klausimų, o Žaliakalnio pasirinkimą reikėjo pagrįsti pagal parametrus  – žvyrkelių skaičių, darželių skaičių, nedarbingumo lygį, esamų įmonių skaičių ir pan. Žaliakalnis buvo pasirinktas daugiau politiškai ir geografiškai, turint omenyje, kad už tas lėšas galima bus patvarkyti ir miesto centrą.

Pavyzdžiui, Klaipėda rengia lėšų panaudojimo programą tiesiog nustatytai miesto teritorijai, o ne pagal seniūnijas. Dėl tokio padalijimo turėjo daug problemų.

Turiu abejonių dėl šių projektų įgyvendinimo, nes tradiciškai Kaune projektai realizuojami labai sunkiai.

Kauno BP ne visai atitinka tą, ką mes planuojame. Minkštąsias programas dar reikia sugalvoti. Sektoriniuose projektuose surašėme viską, ką žinojome. Dalis priemonių išlieka nuo 2007 –2013 m. programų.

Aš netikiu, kad Kaunas iš Susisiekimo ministerijos gaus tokias dideles lėšas. Mes sudarome programas ir teikiame jas šakinėms ministerijoms, kad jos turėtų informaciją.

Dar niekur nepavėlavome. 7  proc. Europos regioninės plėtros fondo turi būti skirstoma pagal URBAN programą. Lietuvos regioninės plėtros taryboje praėjusį periodą Kaunas gavo mažai lėšų, nes buvo skirstoma pagal pasėlių plotą ir neasfaltuotus kelius. Jei šis projektas bus patvirtintas, Kaunui nebereikės konkuruoti Regioninės plėtros taryboje.

Yra įvairios paramos panaudojimo patirtys. Pavyzdžiui, pagal tą pačią programą Alytus ir Marijampolė lėšas panaudojo skirtingai: Marijampolė plėtojo 6 projektus, Alytus  – gerokai daugiau. Marijampolei lengviau sekėsi ir rezultatas buvo geresnis. Mūsų savivaldybėje nematau žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų parengti  daug projektų. H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcijai per URBAN programą finansavimo tikrai negausime. Šiandienos  prioritetai: Laisvės alėja ir Raudondvario plentas.

KLAUSIMAI:

A.Steponavičius: Ar šioje programoje dalyvauja Kauno rajonas?

V.Grinis: Šioje  – ne.

A.Steponavičius: O Kauno rajone yra esmingiausi Kauną kuriantys faktoriai: aerouostas, LEZ, terminalas Palemone.

A.Karalius: Ar per URBAN liniją galimas projektavimo finansavimas? Reikia parengti pačius projektus, nes pateiktoje lentelėje daugelis dalykų tarsi nukritę iš dangaus. Reikės ir konkursų. Gal būtų logiška pirma konkurso būdu tuos projektus parengti, tik paskui įtraukti į sąrašą?

R.Navickas: Su miesto taryba tarėmės dėl lėšų projektams rengti.

V.Grinis: URBAN programa nedraudžia rengti konkursų, bet kol kas neturime aprašo.

S. Rimas: Ar šis projektas bus vykdomas viešųjų pirkimų būdu?
 V.Grinis: Žinoma.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Manau, reikia džiaugtis į Kauną ateinančiomis  lėšomis, bet būtina pasirengti jų atėjimui  – architektūrinė pusė reikalauja didelių laiko sąnaudų. Reikia pradėti projektus rengti nedelsiant  –  jau rytoj.

E.Barzdžiukas: Man atrodo keista, kad buvo pasirinktos kelios seniūnijos  – pagal bendrą miesto strategiją turėtų būti plėtojamas visas miestas. Kitų seniūnijų eliminavimas man atrodo nepriimtinas.

N.Blaževičienė: Bendras pristatomų objektų vaizdas padrikas. Turėtų būti prioritetai, nustatyti bendruomenės ir miesto. Manau, aerodromas programoje turėtų būti pats ryškiausias, nes pastatytas prieš 100 m. ir dabar kone vienintelis išlikęs. Susikirtę interesai neturėtų daryti įtakos tokios svarbios teritorijos plėtrai. Ten gali tilpti ir skraidyklės, ir helikopteriai, ir parašiutai.

Į prioritetų sąrašą įtraukčiau ir Nemuno šlaitų tarp Europos pr. ir Jiesios piliakalnio tvarkymą ir pritaikymą miestiečių rekreaciniams poreikiams: pramogų, žaidimų parko kūrimas, žiemos slidinėjimo trasų, dviračių takų, piknikų vietų, apžvalgos aikštelės įrengimas.

Svarbus Botanikos sodo prieigų ir jų ryšio su šlaitais ir Nemunu gerinimas, Žaliakalnio, Aukštosios Fredos gatvelių ir sodybinės architektūros eksponavimas bendrajame miesto kontekste.

A.Karalius: Kaunas turėtų ne deklaruoti strateginį mąstymą, o laikytis strateginio bendradarbiavimo ir nuoseklumo.

Šiandien Urbanistikos ir strateginio planavimo skyriaus pozicija nėra žinoma ir todėl rimtai svarstyti projektus trūksta duomenų. Projektai turėtų būti parengti iš anksto, o ne vytis investicinius sąrašus iš paskos. Svarbiausiems projektams iš anksto turėtų būti rengiami architektūriniai konkursiniai projektai. Šiame kontekste jie turėtų būti skelbiami nedelsiant. Siūlyčiau įtraukti Aleksote į prioritetus: aerodromą, buv. Karo aviacijos teritoriją, kalnų šlaitų panaudojimą rekreacijai, Nemuno kranto ruožo konversiją,  Žaliakalnyje  – šlaitų želdynų sutvarkymą, pritaikymą rekreacijai.

V.Merkevičius: Manau, kad būtina rengti pristatytų projektų  architektūrinius konkursus  – ypač tų vietų, kurios formuoja bendrąsias miesto erdves. Konkursus galima būtų organizuoti, skiriant dalį gaunamų lėšų. Jie turėtų įvykti 2014 –2015m., kad iki 2020 m. projektai galėtų būti įgyvendinti.

Pritariu, kad į programą turėtų būti įtrauktas aerodromas, pasigendu malūnsparnių gamyklos teritorijos konversijos (turėtų būti bent galimybių studija).

Siūlau įtraukti Nemuno pakrančių tvarkymą ir šlaitus su viršutinėmis terasomis.

J.Minkevičius: Tai svarbi iniciatyva. Nors pateikta programa gana primityvi, bet konkreti. Metodologinių reikalavimų ji nepaiso  – nėra duomenų, analizės, sintezės. Būtina architektūrinio projektavimo perspektyva. Mūsų architektai kvalifikuoti, gali greitai atlikti projektavimo darbus. Miesto plėtros idėjos jau atsispindi BP. Reikia išlaikyti prioritetus  – svarbiausia Kaunui išlaikyti savo savastį. Aštri tiltų problema  –  tiltas į salą pakeistų esamą situaciją  – žiūrėčiau labai atsargiai.

Kaunas turėtų orientuotis į gyvenimo kokybės gerinimą: rekreacija, sveikatingumas, oro taršos mažinimas, plaukimo baseinų statyba.

Pateiktą programą reikėtų sutvarkyti organizaciniu požiūriu, suderinti su miesto BP.

Pritariu puikiai iniciatyvai ir siūlau skubiai imtis tolesnių darbų.

R.Palys: Esu nustebęs, kad sąrašas labai margas. Manau, jis turėtų remtis bendra miesto vizija ir tuo, kas svarbiausia. Keistas 2 –jų seniūnijų  išskyrimas visame mieste.

Vieninteliam Europoje išlikusiam aerodromui nerodoma pagarbos. O galima būtų sukurti prieigas prie jo iš funikulieriaus per alėją.

Bendruomenių namai toje vietoje neturi jokios traukos  – tą reikėtų aptarti su urbanistais ir architektais.

Pėsčiųjų tiltas į salą – nelaiku, pirmiausia reikia sutvarkyti salą ir kanalą  – turi būti suformuotas salos kontūras, prieplauka.

Manau, kad sutvarkyti Laisvės alėją svarbiau, negu pastatyti kongresų rūmus. Svarbiausia  – miestiečių poreikių tenkinimas, gyvenimo lygio kėlimas, svarbiausių uždavinių sprendimas.

G.Prikockis: Svarbu nukreipti šį procesą tokia linkme, kad būtų pasiektas rezultatas. Siektinas Marijampolės pavyzdys. Abi pasirinktas seniūnijas  – Žaliakalnio ir Aleksoto – jungia tai, kad jos abi išdėstytos terasose. Abiejuose šlaituose reikalingos apžvalgos aikštelės. Reikia tas abi teritorijas sujungti bendrybėmis.

Manau, kad, sutvarkius gatves, Žaliakalnis atrodys kur kas geriau.

Kaune yra du funikulieriai. Gal per Nemuną į Aleksotą galėtų atsirasti ne tiltas, o funikulierius?

Manau, lėšų geriau neištrupinti. Už 15 mln. Lt neįmanoma įrengti 5 km pakrantės.  Geriau sumažinti programos punktų skaičių, bet skirti projektams normalias lėšas, leisiančias juos visiškai įgyvendinti.

A.Ramanauskas: Noriu pasveikinti šią iniciatyvą. Mano nuomone, pristatymo trūkumas tas, kad nėra visumos. Trūksta seniūnijų vizijų  – ką ketinama daryti. Tuomet ir projektų sąrašas gal būtų kitoks.

N.Stanionis: Pateikti projektai atsitiktiniai, nesusisteminti, be prioritetų. Manau, kad bendros visam miestui reikšmės projektai turėtų būti atskirti nuo  seniūnijų lygio projektų: bendruomenės namai, botanikos sodas ir t.t.

Lėšų panaudojmo mechanizmas sudėtingas. Ir kuo daugiau lėšų, tuo sudėtingesnis procesas.

Manyčiau, jog reikėtų tvarkyti O. ir H. Minkovskių, Pabrėžos gatves, įrengti dviračių takus palei pagrindines gatves ir juos sujungti su miesto takais; tvarkyti pakrantes su šlaitais, Kamšos slėnį,  aerodromą; statyti  bendruomenės namus; tvarkyti Aleksoto turgavietę.

A.Steponavičius: Labai vertinu bendruomenių iniciatyvą. Siūlymai dar turėtų pereiti šias stadijas:

 –miesto interesų hierarchija,

 –Kauno metropolio hierarchija,

 –darbe turėtų dalyvauti miesto planavimo specialistai.

Konkretūs pasiūlymai pateiktai medžiagai:

 –pėsčiųjų tiltas – tolima perspektyva,

 –Napoleono kalną sutvarkys verslininkai,

 –verslo inkubatorių taip pat,

 –reikėtų skirti daugiau dėmesio šiems objektams: aerodromui, esamam geležinkeliui, apžvalgos aikštelėms įrengti.

Pirmas miestą kuriantis faktorius  – gera aplinka. Emigracija baigsis, kai miestas taps patrauklus. Dėl Žaliakalnio pritariu Prikockiui: reikia sutvarkyti gatves.

L.Tuleikis: Man neatrodo, kad lėšų paskirstymas seniūnijoms negatyvus. Iniciatyva iš apačios  – iš bendruomenių  – labai teisinga ir pagirtina. Mūsų bendruomeninių iniciatyvų patirtis nedidelė, todėl jai ir stinga profesionalumo. Bendruomenė turėtų į šį procesą įtraukti profesionalus. Dabar, kai nėra pateikta analizė, sunku nuspręsti, kuriuos objektus plėtoti, o kurių  – ne.

Apie tiltą išsakytoms pastaboms pritariu  – turėtų būti bent suplanuota Žemutinės Fredos teritorija arba išpirktas  „Kauno grūdų „ sandėlių kompleksas (buvę tvirtovės maisto sandėliai)  – potenciali vieta dideliam kultūriniam visuomeniniam centrui. Kol to nėra, tilto projektavimas nemotyvuotas. Neaiškus krantinių sutvarkymas, kol paaiškės tos teritorijos užstatymas.

Didžiausią pavojų matau viešuose pirkimuose, kai pradės suktis finansavimo mechanizmas. Projektavimas turi būti atskirtas nuo statybos. Tai visai skirtingi viešieji pirkimai. Nėra geresnio metodo, kaip architektūrinis konkursas. Jie retai rengiami, nes tai – labai ilgas procesas. Reikės susitelkti į tuos klausimus, kai programa bus patvirtinta.

Mes galėtume dalyvauti darbinėse diskusijose, o architektūrinius konkursus gali surengti Architektų sąjunga.

L.Navickienė: Ačiū už pastabas ir pasiūlymus  – turėsime juos omenyje. Projektus siūlėme remdamiesi bendruomenės apklausų duomenimis, o ne patys juos sugalvojome. Suprantame, kad Aleksotui svarbiausia  – gatvės, vandentiekis. Mūsų seniūnijoje yra 138 neasfaltuotos gatvės. Bet URBANA programos lėšos skirtos viešoms erdvėms. Kovosime dėl bendruomenės namų  – norime esamą pastatą atnaujinti  – projektą turime.  Manau, dėl tilto galimi įvairūs požiūriai. Dėl mūsų projekto tarėmės ir su seniūnijos architekte.

Dėl lėšų projektavimui kreipsimės į miesto tarybą.

R.Navickas: Tiltas būtų reikalingas žmonėms, iš Suvalkijos vykstantiems į areną. Be to, Aleksoto pusėje bus kongresų rūmai. Manau, jog būtų gerai surengti apvaliojo stalo diskusiją, kurios metu būtų galima apsvarstyti visus  „už „ ir  „prieš „. Puikus jūsų pasiūlymas dėl architektūrinių konkursų. Tai jau antras programos pristatymas, pirmasis buvo su verslininkais.

R.Miliukštis: Dabar svarbiausia atrinkti tuos projektus, kuriems įgyvendinti bus reikalingi konkursai.

A.Steponavičius: Turiu pasiūlymą  – nuo geležinkelio stoties galima būtų paleisti tramvajų arba dreziną. Būtų labai atraktyvu.

R.Navickas: Projekto startas įvyko tik š. m. Birželio 28 d. Mūsų tikslas – kuo labiau viešinti šį projektą ir gauti kuo daugiau pasiūlymų, pastabų. Ačiū už pagalbą.

L.Tuleikis: Pateiksime jums protokolą su mūsų pasiūlymais.

Linas Tuleikis

Jūratė Merkevičienė