Nykstantis medinis Kaunas: Aukštųjų Šančių atvejis  4

Rytis Mekiša
www.kamane.lt, 2013-12-12

Šiuolaikiniai statiniai ir jų kvartalai stumia į užmarštį tradicinę architektūrą bei natūralias nuo senų senovės naudotas medžiagas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose nesustabdomu greičiu stiklas, plienas, betonas ir plastikas keičia mums visiems gerai pažįstamą ir artimą medinę architektūrą. Kauno miestas šiuo atveju ne išimtis iš taisyklės. Nors Kaune apstu XX a. pr. bei tarpukarį menančių medinės architektūros objektų, tačiau jie žaibišku ir nesustabdomu greičiu traukiasi į pražūtį pasidengdami plastiku ir betonu. Taigi pagrindinis šio straipsnio tikslas ir užduotis – apžvelgti dabartinę Kauno miesto Aukštųjų Šančių medinės architektūros situaciją.

Aukštųjų Šančių analizę verta pradėti nuo trumpo istorinio intarpo, kuris kiek aiškiau nušvies aptariamos teritorijos vaizdą, svarbą, raidą ir savitumą. Aukštieji Šančiai – vienas iš keleto Kauno mikrorajonų, kurio istorija ir vieta  iš pagrindų skiriasi nuo kitų Kauno rajonų. Šančių praeitis siekia senus mūsų istorijos laikus. Dabartinių Aukštųjų Šančių teritorijoje stovi piliakalnis,  archeologų datuojamas II tūkstantmečio pradžia [1].

Aptariamos teritorijos, kaip mikrorajono, istorija prasideda gerokai vėliau. Šančiais ši vietovė pradėta vadinti tik XIX a. pradžioje, t.y. 1812 m. Iki tol šioje teritorijoje buvo du kaimai – Pašilės ir Baibokų. Iš dalies galima teigti, jog pavadinimą suteikė Napoleonas, kadangi jis, su savo armija  persikėlęs per Nemuną, šioje teritorijoje pastatė įtvirtinimus, kurie prancūziškai vadinami chantier – „statinys“, o vokiškai Schanze – „apkasas, pylimas“ [2]. Galbūt ne veltui  Aukštųjų Šančių pagrindinė gatvė ir pavadinta Prancūzų g. Nuo Napoleono pastatytų karinių įtvirtinimų ir prasidėjo Aukštųjų Šančių karinio mikrorajono istorija.

Atliekant lauko tyrimus analizuojamoje teritorijoje aptikta ir puikiai išlikusios, ir labai prastos būklės medinės architektūros pavyzdžių. Gaila, tačiau Aukštuosiuose Šančiuose yra labai mažai įspūdingų medinės architektūros pavyzdžių (turiu omenyje dekoro atžvilgiu), bet nemaža dalis nameliukų puikiai prižiūrimi ir tvarkomi. Keletas objektų mena XIX  a. pab., XX a. pr., tačiau didžiają dalį sudaro „tarpukarinukai“ (namai, statyti tarpukariu).  

Aukštųjų Šančių medinės architektūros apžvalgoje bus aptariami tikrai ne visi medinės architektūros pavyzdžiai. Iki mūsų dienų išliko šiek tiek daugiau nei 200 medinės architektūros objektų. Nusakyti tikrąjį medinės architektūros objektų skaičių neįmanoma, kadangi nuolat vyksta jų „remontas“, kurio metu dažnas medinukas paverčiamas „plastiko dėžute“ arba „mūro tvirtove“.

Pirmasis objektas, kurį norisi paminėti, yra Breslaujos g. 1. stovintis puikios būklės medinukas. Tai bene vienas seniausių ir autentiškiausių Aukštųjų Šančių medinės architektūros pavydžių. Pasak namo savininko, šis statinys mena 1900 metus. Aptariamas objektas yra beveik autentiškas – pakeistas tik stogas, kuris prieš atnaujinimą, pasak savininko, buvo skardinis. Savininkas nurodo, jog viduje yra koklių krosnis, kuri mena XX a. pr. ir vis dar puikiai šildo šaltais žiemos vakarais. Neabejotinai tai vienas geriausių Aukštųjų Šančių medinės architektūros priežiūros, tvarkymo ir saugojimo pavydžių.

Nurodant antrąjį tinkamai prižiūrimos medinės architektūros pavyzdį norisi paminėti namą Kaišiadorių g. 30,  pasak savininkų, statytą 1932 – 1936 metais. Svarbu pasakyti, jog analizuojamas objektas nėra visiškai autentiškas (turi priestatą priekiniame pastato fasade). Tačiau šio objekto vertės tai tikrai nesumenkina. Namą prižiūri  ir jo išlikimą užtikrina jauna šeima, kuri puikiai rūpinasi šiuo medinės architektūros objektu . Svarbu paminėti, jog namas aptarti pasirinktas būtent dėl to, kad jame gyvena ir jį prižiūri jauna šeima, vertinanti tradicinę medinę architektūrą ir neskubanti jos „sukišti į plastiko dėžę“.

Trečiasis puikios priežiūros ir tvarkymo pavyzdys yra namas Užšilių g. 87. Šio gerai prižiūrimo medinuko savininkas yra garbaus amžiaus senolis, kuris noriai dalijasi prisiminimais ne tik apie savo namus, bet ir vaikystę bei Aukštųjų Šančių istoriją. Senolis pasakoja, jog gimė, augo ir seno būtent šioje vietoje. Šmaikštaudamas sako, jog šioje vietoje tikriausiai ir mirs. Užšilių g. 87 esantis medinukas, pasak savininko, statytas 1850 metais. Jei savininkas neklysta, šis namas yra vienas seniausių Aukštųjų Šančių medinės architektūros pavyzdžių. Be papildomų tyrimų bei kitos informacijos sunku pasakyti, kiek autentiškos architektūros yra šiame objekte, tačiau galima daryti prielaidą, jog tūris šiuo atveju gali būti autentiškas.

Baigiant minėti tinkamai prižiūrimus Aukštųjų Šančių medinės architektūros pavyzdžius norisi pasakyti, jog jų yra tikrai daugiau, tačiau kiti medinės architektūros objektai bus aptariami  kituose straipsniuose, t.y. „Nykstantis medinis Kaunas: Aukštųjų Šančių atvejis II, III, IV“ ir t.t.

Greta puikiai prižiūrimų ir tvarkomų medinės architektūros pavyzdžių norisi pateikti nuostabiais dekoro elementais išpuoštą namą, kuris, nors ir nėra gerai tvarkomas ir prižiūrimas, tačiau vis vien  traukia dažno praeivio žvilgsnį. Šis puikaus medinės architektūros dekoro pavyzdys yra Pušyno g. 27. Pabrėžtina, jog nurodomas objektas vertas išsamesnio tyrimo. Savininkas teigia, jog tiksliai nežino, kada namas statytas, t.y. pateikia apytikslę datą 1910 – 1920 m. Medinuko savininkas nurodo, jog objektas sovietmečiu buvo saugomas dėl jį puošiančių dekoro elementų, tačiau šiuo metu jis neturi jokio teisinio apsaugos statuso. Nuostabia drožyba pasižyminčio mano savininkas nori išsaugoti pirminę pastato išvaizdą, tačiau, pasak jo, tai neįmanoma, nes stinga lėšų ir specialistų. Neabejotinai tai geriausias Aukštųjų Šančių medinio dekoro, drožybos pavyzdys, tačiau galimybė jam išlikti kabo ant plauko. Pabrėžiant objekto vertingumą ir unikalumą svarbu pasakyti, jog tai vienintelis toks Aukštųjų Šančių medinės architektūros pavyzdys. Gal būtų verta imtis jį saugoti?

Analizuojant medinės architektūros pavydžius Aukštuosiuose Šančiuose norisi paminėti garsius, garbingus asmenis, kurie gyveno aptariamos teritorijos medinės architektūros objektuose. Šiuo atveju minėtos dvi garsenybės – Algirdas Šocikas [3] ir Klemensas Griauzdė[4].

Daugkartinis sunkaus svorio bokso čempionas A. Šocikas, kaip nurodo vietos gyventojai, gyveno Pušyno g. 63. Šią informaciją patvirtina ir dabartinė gyventoja, kuri noriai sutiko papasakoti apie šį asmenį. Kaip nurodo senolė, A. Šociką pažinojo visi ir visi iki vieno žinojo, kur jis gyvena. Nesiveliant į garsiojo boksininko gyvenimo peripetijas ir biografiją verta parodyti ir trumpai aptarti objektą, kuriame gyveno „ringo džentelmenu“ pramintas asmuo. Labai gaila, tačiau medinukas, kuriame gyveno ši asmenybė, šiuo metu taip pat traukiasi į užmarštį, kaip ir buvęs jo gyventojas (A.Šocikas mirė 2012 11 21). Objekto išvaizda atspindi daugumą medinukų, kurie aptinkami Aukštuosiuose Šančiuose. Šiuo metu, kaip nurodo viena iš gyventojų, name yra net 7 butai. Medinukas, pasak kalbintų žmonių, statytas XX a. 4 dešimtmetyje, apie 1934-1936 m.

Kitas garsus medinuko savininkas buvo Klemensas Griauzdė, kuris, pasak dabartinio namo valdytojo, gyveno būtent čia, t.y. Ratnyčios g. 17. K. Griauzdė žinomas kaip dirigentas, kompozitorius ir pedagogas. Šio asmens palikimas Lietuvai yra neįkainojamas (atliko per 1500 koncertų, jo kūrybos palikimą sudaro beveik 150 įvairaus žanrų kūrinių, spaudoje paskelbė apie 100 straipsnių, parengė muzikos laidų radijui, harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, sukūrė kūrinių vargonams, fortepijonui, dvi kantatas, choro ir solo dainų, muzikinių scenos veikalų). Tačiau dabartinė medinuko, kuriame gyveno garsus kompozitorius, padėtis – liūdnoka. Pasak dabartinio savininko, objektas pastatytas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, 1937 – 1938 m. Iš dalies namas yra autentiškas, tik truputį vėliau pristatyta veranda. Objektas neabejotinai išlaikęs dalį autentiško tūrio. Taip pat nepakitęs langų skaidymas bei kiti elementai.

Nuo puikių medinės Aukštųjų Šančių architektūros pavyzdžių ir  garsių jos savininkų verta pereiti prie kiek liūdnesnių atvejų, paplitusių ne tik analizuojamoje teritorijoje, bet ir visame Kaune, Lietuvoje bei svetur. Šiuo atveju omenyje turiu blogus medinių namų tvarkymo pavyzdžius arba visiškai nykstančią medinę architektūrą. Svarbu pastebėti, jog medinukų nykimą ir prastus tvarkymo pavyzdžius dažniausiai lemiantis veiksnys yra finansai, o tik paskui – žmogaus nesuvokimas arba medinės architektūros negerbimas. Svarbu paminėti ir natūralią medinukų mirtį, kurią sukelia   gamtos veiksniai.

Nykstančios medinės architektūros Aukštuosiuose Šančiuose gana daug. Šiuo atveju norisi pateikti tik du pavyzdžius, kurie aptinkami Užšilių g. 59 ir 81. Užšilių g. 59 esantis medinukas griūva ne dėl kieno nors kaltės, o dėl natūralaus gamtos poveikio. Statinio mirtis persmelkta laukimo ir tylios bei ilgos „ agonijos“.

Antrasis į užmarštį besitraukiantis objektas yra netoliese, t.y. Užšilių 81. Šalia šio objekto stovi didelis šiuolaikinės statybos mūrinis namas. Mūrinio namo savininkui priklauso šis mirštantis medinis pastatas. Pabrėžtina, jog objektas užfiksuotas galbūt paskutinį kartą, kadangi, savininko teigimu, jis greitu laiku bus sunaikintas. Smerkti savininką dėl sunaikinimo nederėtų. Vyras teigia, jog objektas yra avarinės būklės, t.y. visi pagrindiniai namo konstrukciniai elementai supuvę, o pats namas vos laikosi. Šiuo atveju greitai sunaikinti – neabejotinai geriausia išeitis, nei ilga „mirties agonija“, kuri akivaizdžiai pastebima Užšilių g. 59.

Apibendrinant pateikiamų objektų situaciją verta pasakyti, jog ji kuo puikiausiai atspindi visą gyvąjį pasaulį: viskam yra pradžia ir pabaiga.

Kur kas liūdnesnis pavyzdys – blogai tvarkomi mediniai namai. Taip dažniausiai nutinka dėl nepakankamų žinių, lėšų trūkumo ir nesugebėjimo. Dažnokai kiekvienas asmuo tvarkosi taip, kaip jam atrodo geriausiai.  Tokių pavyzdžių apstu ne tik Aukštuosiuose Šančiuose, bet ir visame Kaune bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Medinių namų tvarkymą dažniausiai apsunkina tai, jog objektas priklauso keliems asmenims. Aukštuosiuose Šančiuose ši situacija labai dažna. Tad čia kiekvienas savininkas imasi tvarkytis taip, kaip išmano.

Verta pateikti keletą blogo tvarkymo bei galimo nesusikalbėjimo atvejų. Norėdamas išsaugoti konfidencialumą  nenurodysiu tikslaus objekto adreso ar kitų duomenų. Teksto autorius nenori įžeisti savininkų, o tik siekia parodyti, jog tokia išeitis tikrai nėra geriausias sprendimas.

Taigi apibendrinant visą išdėstytą informaciją galima drąsiai teigti, jog puikiai prižiūrimos ir tvarkomos medinės architektūros yra ne tik Žaliakalnyje ar Panemunėje, bet ir Aukštuosiuose Šančiuose. Žinoma, analizuojamoje teritorijoje vyrauja daugybė nesutvarkytų, prastai sutvarkytų ir visiškai neprižiūrimų medinės architektūros pavydžių, tačiau jų buvimas nesumenkina puikiai prižiūrimų ir tvarkomų medinukų, o atvirkščiai – juos tik dar labiau sureikšmina.

 

Eglės Aleknaitės nuotraukos

 

[1] Aukštieji Šančiai. http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=154 [žiūrėta 2013 11 21]

[2] Mano miestas: Aukštieji Šančiai I. http://www.pinigukarta.lt/mano-miestas-2/aukstieji-sanciai/mano-miestas-aukstieji-sanciai-i [žiūrėta 2013 11 21]

 

[3][3] Algirdas Šocikas. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0OCIKAS%20ALGIRDAS [žiūrėta 2013 11 21]

[4][4] Klemensas Griauzdė. http://choras.vgtu.lt/straipsniai_9.htm [žiūrėta 2013 11 21]


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*