Architektūra

Šių metų rugsėjo 3 d. vykusioje diskusijoje „Aukštybiniai pastatai Kaune: mada ar būtinybė“ pasisakė Miesto plano atstovai, kuriems aušktybinis pastatas yra jėgos, galios, ekonominio pajėgumo ir šiuolaikiškumo simbolis. Architekto Daliaus Šarakausko nuomone, dangoraižis yra miesto raumenys, kuriais visomis prasmėmis demonstruojamas miesto pajėgumas. Nejau prasideda architektūros fitneso varžybos, kurių metu miestai puikuojasi ant jų istorinio kūno kylančiais raumenimis?

Numatoma dangoraižių vieta – prie M. K. Čiurlionio ir geležinkelio tilto, Aleksoto pusėje. Prieš imantis realių veiksmų būtina racionaliai atsakyti į begalę klausimų: Ar vieta tinkama? Ar jų reikia? Kas užpildys vidaus erdves? Ar neatsitiks taip, kaip nutiko Vilniui – dėl skolų ir nepajėgumo išlaikyti teko įkeisti vieną iš dangoraižių (portalo delfi.lt duomenimis)[1]. Kokią įtaką dangoraižiai darys esamam miesto centrui? Kuriame naują miesto centrą ir visiškai apleidžiame senąjį? Nejaugi norima pasekti Paryžiaus La Defence rajono principu, kai formuojamas naujas modernus miesto centras? 

Manoma, jog naujoje vietoje galėtų atsirasti iki 100 metrų aukščio pastatai, kadangi tam palankus Kauno miesto reljefas –  šioje vietoje planuojami objektai neužstotų miesto vaizdo ir nebūtų ryškiai pastebimi. Šiuo atveju nesunku įžvelgti paradoksą, kurį vargiai pamatytume kituose Europos miestuose: užauginami miestui raumenys, tačiau drauge jie bandomi pridengti gamtos suformuota skraiste. Kyla klausimas: kam statyti, jei nesimatys? Sunku pasakyti, ar tokiu principu suformuotas Londono sičio verslo rajonas, ar kiti pasaulio aukštybinių pastatų kompleksai, rajonai.

Naujų ir miesto ekonomikai svarbių objektų atsiradimas miesto centrą neabejotinai patrauktų link jų. Dėl šios priežasties šiuo metu apleidžiamos ir griuvėsiais virstančios Naujamiesčio erdvės taptų retai arba visai neapgyventos. Nesunku pastebėti, jog Kaune yra daugybė apleistų, apgriuvusių, negyvenamų objektų. Geriausias to pavyzdys, be abejonės, yra Laisvės al., Vytauto pr. bei kiti miesto pastatai vaiduokliai:  2013 metų pradžios duomenimis, jų yra maždaug šimtas (Kauno portalo „15 min.“ duomenimis) [2].

Miesto planas, pabrėždamas dangoraižių reikalingumą, teigia, jog į juos galėtų persikelti verslo įmonės arba jų padaliniai. Ar neatsitiks taip, jog bus masiškai apleidžiamos tokios erdvės kaip Laisvės al.? Ar tik iš dalies išnaudojamos erdvės netaps apleistos ir pasmerktos sunykti? Vienoje KAF (Kauno architektūros festivalis) renginio diskusijoje architektas Audrys Karalius yra pasakęs, jog pastačius „Akropolį“ visos žydų parduotuvėlės patraukė būtent ten. Taigi kyla klausimas: ar naujieji objektai nepaskatintų lygiai tokios pat reakcijos? Neatmetama galimybė, jog laisvose erdvėse atsirastų naujo verslo užuomazgos, bet ar tada nebus taip, kad pasiūla viršys paklausą? Daugelio Laisvės al. veikiančių parduotuvėlių, kavinių  dažnas klientas yra studentas, kurio kišenėse švilpia vėjas ir kurio buvimas mieste yra tik laikinas ir stipriai ribojamas išorės veiksnių. Didžioji dalis aukštųjų mokyklų įsikūrusios miesto centre, ir neabejotinai jų studentai išlaiko bei leidžia gyvuoti esamam verslui. Kyla klausimas: koks socialinis sluoksnis išlaikys naujas parduotuvėles bei verslo įmones? Joks!?

Žinant, kokia yra sunki Lietuvos ekonominė padėtis, bei matant, koks yra tikrasis Kauno miestas, apie naujų objektų statybą ir jų integravimą derėtų kalbėti labai atsargiai. Be ilgų svarstymų pritarčiau Kauno miesto gyventojų, architektūros tyrinėtojų bei paveldosaugininkų nuomonei, jog vertėtų branginti ir tvarkyti tai, ką turime, o ne stengtis pritapti prie viso likusio bei nežinia kur skubančio pasaulio. Kaune pirmiausia būtina kokybiškai tvarkyti jau esamą miestovaizdį (t.y. griūvančią, apleistą tarpukario architektūrą, kuri neabejotinai unikali Europos bei pasaulio mastu). Taip pat svarbu spręsti sovietinių daugiabučių socialines ir atnaujinimo problemas bei iš pagrindų tvarkyti miesto infrastruktūrą, kadangi daugiau nei 70 proc. gyventojų yra nepatenkinti dabartine kelių, šaligatvių, dviračių takų būkle (Miesto plano atstovų teigimu). Neabejotinai geriau turėti sutvarkytą ir patrauklią gyvenamąją aplinką, nei puikuotis neaiškios kilmės raumenukais, kurie vargiai ar atspindės visas dangoraižiams taikomas gaires. Kaune nuolatos mažėja gyventojų (Kauno savivaldybės duomenimis, 1990–2012 m. miestas neteko 90 tūkst. gyventojų), tad sukurti grandiozinį architektūros šedevrą yra neįmanoma, o galbūt net ir nėra prasmės.

Architekto Ryue Nishizawa teigimu, Kaunui tikrai nereikalingi dangoraižiai, nes jie griauna harmoningą miesto santykį su gamta. Kauno miesto identitetas atsiskleidžia per  gamtą (miestas tarp upių, miestas upių slėnyje). Taip pat svarbu paminėti turtingą miesto istoriją bei puikią tarpukario architektūrą. Visa tai ir formuoja miesto identitetą, grožį, o ne stiklo bokštai, kurie tarsi piktybiniai vėžio navikai kėsinasi apkrėsti negaluojantį miestokūną. Architekto Nielso Torpo teigimu, Kaunas yra žemaūgis miestas, todėl aukštybiniai pastatai atrodytų kaip svetimkūniai.

Greta planuojamų aukštybinių pastatų Kaune norima pastatyti kongresų rūmus, kurie, pirminiais skaičiavimais, atsieitų per 100 mln. Lt ir, sprendžiant iš parinktos vietos, būtų atskirti nuo miesto centro. Ar miestui negana Žalgirio arenos? Ar būtina švaistyti visuomenės, valstybės pinigus neaiškiems planams ir projektams?

__________

[1]                           http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skolu-nukamuota-vilniaus-valdzia-ikeicia-savo-dangoraizi.d?id=63055534

[2]                           http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaunieciai-per-du-menesius-rado-beveik-simta-apleistu-pastatu-56-299643