Liepa

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) nagrinėjo klausimus dėl paminklo Antanui Mackevičiui, Kauno pilies konkurso, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio plėtros. Po ilgų diskusijų ekspertai pasiūlė įvairių rekomendacijų, nutarė, jog turi būti išsaugota miesto architektūrinė savastis, siekiant sukurti skaidrias, efektyvias ir istorinį tapatumą tausojančias sąlygas.

POSĖDŽIO DALYVIAI

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius,  Vaidotas Kuliešius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Danielienė, KVAD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė, KPD Kauno TP vyriausia specialistė  Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP specialistės Loreta Janušaitienė ir Vilija Skėrienė,  Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistės Danutė Rūkienė ir Julija Zaleckienė, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas Kęstutis Zaleckis,  Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto archeologas Aleksandras Vaškelis, architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės.

Spaudos atstovė: Vereta Rupeikaitė („Kauno diena”).

Posėdžio pirmininkas: Audrys Karalius.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

1. Dėl siūlomos paminklo A.Mackevičiui vietos Steigiamojo Seimo aikštėje.

A.Karalius: Prašau R.Miliukštį pristatyti paminklui siūlomą vietą.

R.Miliukštis: Kadangi savivaldybė organizavo jau kelis A. Mackevičiaus paminklo vietos parinkimo konkursus ir jie rezultatų nedavė, norime jus informuoti apie 2010 m. gruodžio 14 d. Antano Mackevičiaus paminklo projektavimo paslaugų pirkimo komisijos posėdžio nutarimą - kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sąlygų (nuomonės) A. Mackevičiaus paminklui projektuoti vienoje jau specialistų svarstytų vietų – Steigiamojo Seimo aikštėje. Apsispręsti dėl paminklo vietos padėjo šie argumentai:

1. Senamiesčio apsaugos reglamentas dar neparengtas, todėl neturime reglamentuotų griežtų apribojimų paminklui statyti senamiesčio erdvėse.

2. Buvusio turgaus vieta prie Maironio gimnazijos 1977 m. pertvarkyta į aikštę su dviem akcentais – paminklu ir fontanu. 1990 m. nugriovus aikštės šiaurinėje dalyje stovėjusį paminklinį biustą F. Dzeržinskiui, erdvė šioje vietoje liko tuščia, o aikštė, nepaisant veikiančio fontano, yra negyva, visuomenės mažai lankoma.

3. Aikštės pavadinimas Steigiamojo Seimo vardu reikalauja suteikti jai daugiau idėjinės prasmės. Likęs vienintelis aikštės akcentas – fontanas – nuteikia daugiau rekreacijai.

4. Antanas Mackevičius, tapęs vienu iš 1863 m. sukilimo vadų, buvo pirmasis politinis veikėjas, iškėlęs  tautinės Lietuvos valstybės sukūrimo idėją. Šią idėją praktiškai pradėjo įgyvendinti Lietuvos Steigiamasis Seimas, posėdžiavęs 1920–1922 m. šalia aikštės esančios dabartinės Maironio gimnazijos patalpose.

5. A. Mackevičiaus paminklas, Steigiamojo Seimo aikštė, kitoje gatvės pusėje esantis Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas ir čia pat prasidedanti  A. Mackevičiaus gatvė būtų išties puiki semantinė grandinė.

Savivaldybė atsižvelgs į KPD KTP sąlygą – projektuojant naują statinį Steigiamojo Seimo aikštėje įvertinti galimybę atkurti senąją turgavietę. KPD KTP nuomonei, kad sukilimo vadui labiau pritiktų kamerinė, susikaupimui pritaikyta erdvė sakralinių objektų aplinkoje, nepritariame, nes paminklą planuojame statyti ne pamaldžiam kunigui, bet sukilimo vadui, numetusiam sutaną ir pakėlusiam liaudį į socialinę ir nacionalinę išsivadavimo kovą.

Prašome KAUET pareikšti savo nuomonę dėl A. Mackevičiaus paminklo projektavimo Steigiamojo Seimo aikštėje.

A.Karalius: Jei bus statomas tunelis, aikštės ribos pasikeis. Ar savivaldybė suderins šiuos klausimus?

R.Miliukštis: Manau, problema išsprendžiama.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pritarčiau vietos sutvarkymo koncepcijos konkursui, o ne tokiam, kuris siaurai nagrinėtų paminklo pastatymą. Būtų tiesiog konstatuojama paminklo pastatymo galimybė ir jo plastinė išraiška. Neaišku, ar šioje vietoje reikalinga aikštė - žmonių nėra. Reikėtų rasti lėšų konkursui.

N.Blaževičienė: Pritariu visos aikštės erdvės idėjiniam konkursui. Vienas  aikštės akcentų galėtų būti paminklas A.Mackevičiui. Aikštei reikia gyvybės, todėl siūlyčiau vietos galimybių studiją, grąžinant aikštei kai kurias funkcijas.

J.Bučas: A.Mackevičiaus paminklo vieta galima, tačiau būtinas visos erdvės tvarkybos konkursinis sprendimas, įvertinant visas sankryžos galimybes. Vieta viešajai erdvei nėra palanki. Paminklo vietos lokalizacija turėtų būti nuodugniai aptarta. Objektas turi užvaldyti aikštę. Svarbu orientacija, lokalizacija ir aplinka.

S.Juškys: Pritariu Balčyčiui dėl situacijos vizijų, įvertinant ir kitos Šv.Gertrūdos gatvės pusės automobilių aikštelių teritorijas. Vietai pritariu. Be to, reikalingas aikštės gyvenimo scenarijus. Lieka neaptartas transporto klausimas. Pati vieta labai triukšminga.

A.Kančas: Pritariu pasirinktai vietai. Aikštę reikia tvarkyti kompleksiškai, bet apsiribojant supančių gatvių perimetru. Jei tvarkysime Sauliaus siūlytą teritoriją, ir premijos turėtų būti didesnės.

R.Miliukštis: Kitoje gatvės pusėje numatomas paminklas žydų gelbėtojams.

J.Kančienė: Ši vieta gali būti tinkama, kompleksiškai tvarkant teritoriją iki sankryžos. Manau, kad anksčiau A.Karaliaus siūlyta vieta Savanorių pr. šlaite, kur buvo nužudytas Mackevičius, būtų tinkamesnė.

V.Kuliešius: Būtina surengti ne tik paminklo pastatymo, bet ir pačios aikštės funkcionavimo scenarijaus (transportas, veiklos rūšys, pėsčiųjų srautų organizavimas, paminklinės ir kitų funkcijų įgyvendinimas) konkursą. Vienas paminklas aikštės neužvaldys.

R.Palys: Erdvė nehumaniška, triukšminga. Išsprendus transporto mazgo uždavinį, gali pasikeisti aikštės kontūras. Ši senamiesčio vieta dėl transporto yra mirusi. Pirmiausia reikėtų spręsti transporto mazgą, paskui - buvusios turgaus aikštės sprendinius, nes pirmiausia - tai erdvė prie sankryžos.

G.Prikockis: Šioje vietoje galėtų tilpti atkurti elementai ir memorialinė prasmė. Visa bėda - transportas. Pritarčiau urbanistinaim konkursui su istorinėmis paveldosaugos sąlygomis.

R.Raslavičius: Iš esmės pritariu pasirinktai paminklo vietai ir konkurso organizavimui. Prieš konkurso paskelbimą turėtų būti pateikti ir aptarti Birštono bei Šv.Gertrūdos gatvių transporto mazgo sprendiniai, kurie daro tiesioginę įtaką konkurso užduočiai ir sprendiniams.

L.Tuleikis: Vieta turėtų būti parinkta atlikus platesnę analizę. Atlikta analizė nebuvo sėkminga, todėl nagrinėjama vieta galėtų būti tinkama. Tačiau konkursas turėtų nagrinėti ir pačios erdvės sutvarkymo aspektus:

-transporto prognozės organizavimą,

-pėsčiųjų ryšius tarp šios erdvės ir esamų trasų,

-šios erdvės išklotinių formavimą.

A.Karalius: Pritariu Palio ir Prikockio nuomonėms. Paminklą pastačius šiandieninėje aikštėje, jis būtų tarsi ištremtas. Reikėtų konkursą praplėsti, urbanistiškai tvarkant ir aikštę, ir eismą greta jos. Arba savivaldybė turėtų užbrėžti demarkacines tvarkymo zonų linijas.

Apibendrinant ekspertų nuomones akivaizdu, kad neigiančiųjų šią vietą nebuvo. Išsikristalizavo dvi kryptys, sąlyginai – “Balčyčio” ir “Palio” variantai. Akivaizdu, kad reikia gilesnės transporto analizės. Kaip plėtosis konkurso rengimas?

R.Miliukštis: Kai išspręsime transporto užduotį, išspręsime ir visas senamiesčio problemas. O gal konkursantai galėtų pasiūlyti variantą, kuris tiktų visiems atvejams…

A.Karalius: Yra 3 būdai:

1. Pritarti paminklo vietai Steigiamojo Seimo aikštėje iš esmės, rengiant Šv.Gertrūdos transporto mazgo konkursą ir aikštės su paminklu A.Mackevičiui konkursą.

2. Pritarti paminklo vietai Steigiamojo Seimo aikštėje iš esmės, pirma rengiant Šv.Gertrūdos transporto mazgo konkursą, o paskui – aikštės ir paminklo A.Mackevičiui konkursą.

3. Pritarti paminklo vietai Steigiamojo Seimo aikštėje iš esmės ir rengti aikštės su paminklu A.Mackevičiui konkursą nieko nelaukiant.

N.Valatkevičius: Pagrindinė šios vietos problema - pritraukti žmones. Galimas variantas - požeminis garažas. Tada viršuje galėtų rastis turgus su išėjimais ir prieigomis. Bet KPD gali nepritarti.

A.Karalius: Formuojasi nuomonė - pritarti vietai, o savivaldybė tegu apsisprendžia dėl transporto, taip pat KPD pateikia reikalavimus. Savivaldybės pateiktą medžiagą ir konkurso sąlygų metmenis derėtų svarstyti KAUET.

N.Valatkevičius: Pateiksime.

A.Karalius: Siūlau balsuoti už nutarimą “Pritarti paminklo A.Mackevičiui vietai Steigiamojo Seimo aikštėje iš principo, siūlant organizuoti aikštės ir paminklo konkursą su iš anksto savivaldybės pateiktais Šv.Gertrūdos transporto mazgo plėtros variantais ir istorine medžiaga”. Kas už šį nutarimą?

Balsavo: už - 11 ekspertų.

A.Karalius: Kas prieš?

Niekas nebalsavo.

A.Karalius: Kas susilaikė?

Niekas.

NUTARIMAS

Pritartipaminklo A.Mackevičiui vietai Steigiamojo Seimo aikštėje iš principo, bet organizuoti aikštės ir paminklo konkursą, kai savivaldybė pateiks Šv.Gertrūdos transporto mazgo plėtros variantus ir istorinę medžiagą.

2. Kauno pilies ir gretutinių teritorijų urbanistinio konkurso sąlygų aptarimas (rengėjas - Kęstutis Zaleckis).

K.Zaleckis: Kauno pilis ir gretima teritorija – vienas svarbiausių Kauno miesto kultūrinių artefaktų. Tai Kauno istorinio laiko atskaitos pradžios medžiaginis ženklas, daugiaprasmis semantinis simbolis, Lietuvoje unikalus, kelių fortifikacijos laikmečių bruožus demonstruojantis gynybinės architektūros pavyzdys, istorinis Kauno urbanistinės struktūros branduolys, potencialiai prasminga ir reikšminga šių dienų miesto gyvenimo visuomeninių įvykių ir renginių erdvė bei traukos taškas.

Pilis – daugelio Kauno ir Lietuvos istorijai svarbių įvykių vieta, su jais ar Lietuvos istorijai svarbiais asmenimis susijęs objektas, Kauno ir Lietuvos istorinės savasties ženklas.

Pilis ir aplinkinė teritorija – svarbus Kauno urbanistinės struktūros branduolys ir generatorius iki pat XVII a. ar net trečiojo Respublikos padalijimo, legendomis apipinta, mitologizuota vieta.

Rekonstravus Kauno pilies fragmentą, pritaikius ją turizmo teikmėms ir pradėjus tvarkyti jos aplinką, iš dalies atkurtas kompozicinis šio objekto aktyvumas urbanistinėje struktūroje sudaro palankias sąlygas teritorijos funkciniam atgaivinimui, transformuojant ją iš Kauno senamiesčio paribio, tik ribotoms rekreacinėms reikmėms ir neformaliems atskirų visuomenės grupių poreikiams naudojamos erdvės į architektūrinę, semantinę, istorinę, kraštovaizdinę, memorialinę, urbanistinę objekto ir jo aplinkos reikšmę atitinkantį svarbų, instensyviai įvairioms visuomenės reikmėms naudojamą objektą. 

Projekto tikslas: panaudojant atstačius Kauno pilies fragmentą ir sutvarkius jos aplinką iš dalies atkurtą istorinio miesto branduolio ir simbolio bei seniausio miesto istorinio tapatumo formanto kompozicinį potencialą, sukurti gyvą miestiečių traukos centrą – universalią  viešąją erdvę, reprezentuojančią Kauno ir pilies istoriją, susietą su senamiesčio viešųjų erdvių ir svarbiausių objektų sistema bei Neries ir Nemuno upėmis, nepažeidžiančią Kauno senamiesčio urbanistinio kodo ir derančią prie jo formos, darniai susijungiančią su gretimos Neries pakrantės ir Santakos parko teritorija.

Projekto uždaviniai:

Sukurti gyvą, universalią viešąją erdvę ir pritraukti į piliavietę žmones.

Respektuoti istoriją bei išsaugoti Kauno pilies, miesto ir Lietuvos istorijos medžiaginius ženklus.

Pristatyti Kauno miestą kauniečiams ir svečiams.

Pritraukti didesnius lankytojų srautus ne tik į pilies ar Santakos parko teritoriją, bet ir į senamiestį.

Atgaivinti istorinio miesto branduolį.

Užtikrinti teritorijos naudojimo urbanistinį tęstinumą.

Kauno pilies teritorija dėl urbanistinės, semantinės, istorinės, kraštovaizdinės, kultūrinės reikšmės gali būti naudojama įvairioms reikmėms:

oficialiems miesto renginiams;

istoriją reprezentuojantiems ir pramoginiams renginiams;

visuomeniniams susibūrimams;

įvairaus amžiaus ir socialinių grupių miestiečių ir svečių bendravimui ir laisvalaikiui.

Sukurta ir įrengta kaip universali, patraukli renginių ir ne renginių metu viešoji vieta, Kauno pilies teritorija turi ne tik tikti aukščiau išvardintoms veikloms, bet ir savo architektūrinėmis savybėmis katalizuoti spontaniškus miesto visuomeninio gyvenimo įvykius: traukti žmones, skatinti juos bendrauti, kurti, pažinti ir dalytis.

Atsižvelgiant į Kauno pilies svarbą, kuriant jos teritorijos sutvarkymo projektą reikia vadovautis šiais principais:

įvairovės ir daugiafunkciškumo;

universalumo;

urbanistinio tęstinumo;

kontekstualumo;

funkcinių ir meninių-kompozicinių sprendimų vientisumo – tiek pilies teritorijos, tiek platesniame urbanistiniame kontekste;

istorijos, pilies liekanų ir istorinio kultūrinio kraštovaizdžio respektavimo.

Realizuojant paminėtus principus Kauno pilies teritoriją architektūrinėmis priemonėmis tvarkyti kaip:

patrauklią, universalią, semantiškai įprasmintą viešąją erdvę;

neatskiriamą Kauno senamiesčio viešųjų erdvių ir objektų esamos ir galinčios pasipildyti naujais objektais ir erdvėmis sistemos dalį, įvertinant ir įprasminant vietos, kaip urbanistinės struktūros istorinio generatoriaus, vaidmenį;

svarbią istoriniam miesto tapatumui, mitologizuotą vietą;

su Santakos parku ir Neries pakrante bei upe tiesioginiais glaudžiais ryšiais susijusią viešąją pakrantės erdvę ir kompozicinį centrą, skatinantį miesto atsigręžimą į upę;

potencialų senamiesčio struktūros funkcinės ir kompozicinės regeneracijos katalizatorių;

mišraus naudojimo viešąją erdvę, didinančią senamiesčio, kaip ypatingos kaimynystės ar rajono, įvairovę, patrauklumą, funkcionalumą, istorinę-pažintinę svarbą;

saugią viešąją erdvę.

Rengiant piliavietės tvarkymo pasiūlymus:

įvertinti teritorijos gamtinius ypatumus (reljefą, Neries kaimynystę ir jos kranto ardymo grėsmę);

įvertinti teritorijos urbanistinius ypatumus (Šv. Jurgio bažnyčios kaimynystę, ryšius su Rotušės aikšte, Katedra, Vytauto bažnyčia, Santakos parku, senaisiais panemunių ir panerių keliais);

įvertinti teritorijos archeologinę svarbą;

vadovautis KPD Kauno teritorinio padalinio pateiktais reikalavimais ir rekomendacijomis teritorijai tvarkyti;

atsižvelgti į Kauno pilies atstatymo galimybių studiją, aplinkotvarkos planą ir jau atliktus pilies fragmentų atstatymo bei jos teritorijos tvarkymo darbus;

atsižvelgti į Kauno piliavietės eksponavimo analizę (kraštovaizdžio studiją);

atsižvelgti į Kauno miesto bendrojo plano, teritorijos tarp P.Vileišio tilto, Jonavos g., Šauklių g. ir Šv. Gertrūdos g. Kaune detaliojo plano, rengiamo Santakos parko detaliojo plano sprendinius ir Kauno senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą);

vadovautis Kauno pilies liekanų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu;

atsižvelgti į kūrybinių dirbtuvių “Lituanica” pateiktus siūlymus;

remtis pateikta Kauno pilies tyrimų ir ikonografine medžiaga.

Konkurso dalyviai turi pateikti:

viešųjų erdvių, objektų ir jų tarpusavio ryšių Kauno senamiestyje  sistemos schemą su autorių siūlymais M1: ....;

grafine forma išreikštą pilies teritorijos tvarkymo koncepciją;

Kauno pilies teritorijos tvarkymo planą kartu su Santakos parku ir Neries pakrante nuo pilies iki P.Vileišio tilto M1: ....;

Kauno pilies teritorijos vizualizaciją iš laisvai pasirinkto charakteringo stebėjimo taško;

papildomas teritorijos, jos dalių ar elementų charakteringas vizualizacijas, panoramas, upės pakrančių ar pilies teritorijos išklotines autorių nuožiūra;

aiškinamąjį raštą.

KLAUSIMAI

G.Balčytis: Kokią teritoriją apims konkursas?

K.Zaleckis: Galėtų būti pagrindinė ir papildoma teritorija.

R.Miliukštis: Tai turėtų būti idėjinis konkursas 50-čiai metų į priekį. Svarbiausia - pilies teritorija, šalia - Santakos parkas.

N.Valatkevičius: Ar tai reiškia, kad yra galimybių atstatyti visą pilį?

K.Zaleckis: Tai neapibrėžta - galima atstatyti iki pusės.

A.Karalius: Gal baigiame diskusiją dėl pilies atstatymo?

R.Miliukštis: KAUET posėdyje buvo nuspręsta neatsatinėti tos dalies, kuri buvo nuplauta.

N.Valatkevičius: Sąlygose turėtų būti nurodyta.

A.Karalius: Rimtų konkursų sąlygose būna nurodyta, jog konkursiniai sprendiniai neprivalo remtis esamais planavimo dokumentais.

N.Valatkevičius: Ten yra dujotiekio vamzdis. Bet nereikia jo sureikšminti – projektuoti laisvai. Jei konkurso idėja bus patraukli, įmanoma tas dujas ir iškelti. Jei griežtai liepsime vadovautis dokumentais, konkursas taps nereikalingas. 

L.Tuleikis: Patikslinkite konkurso teritorijos ribas.

K.Zaleckis: Sausuma iki kito kranto ir Santakos parkas.

A.Karalius: Ar jums neatrodo, kad konkurso sprendiniai galėtų apimti ir Neries akvatoriją?

L.Tuleikis: Manau, kad prireikus autoriai galėtų praplėsti sklypo ribas. Ar jau yra vertinimo kriterijai, komisijos sudėtis?

K.Zaleckis: Dar ne.

L.Tuleikis: Ar aiškios laimėtojo teisės?

K.Zaleckis: Dar ne.

I.Vaškelienė: Bastėjos tyrimų tikrai reikės. Dabartiniam etapui reikia apibendrintų duomenų tose vietose, kur laisvesnis režimas.

A.Karalius: Gal pridėti prie sąlygų KPD reglamentuose draudžiamus dalykus, kad autoriams nereikėtų tyrinėti viso reglamento?

A.Vaškelis: Ar buvo atsižvelgta į hidrografinius tyrimus? Yra senas hidrografinis kiuvetas.

A.Karalius: Kaip ir archeologinių, taip ir hidrografinių tyrimų santrauka turi būti įtraukta. Manau, nereikia smulkintis iki mažųjų formų, apšvietimo ir vizualios reklamos - juk tai idėjų konkursas.

R.Palys: Noriu pasiteirauti apie garažą prie Neries - ar jis jau konstanta?

K.Zaleckis: Atsižvelgti - nereiškia, kad būtina naudoti.

A.Karalius: Į kurį LITUANIKOS variantą reikėtų atsižvelgti?

N.Valatkevičius: Buvo išskirtas vienas, dabar jau dalijame jam sąlygas.

L.Janušaitienė: Siūlau formuluotę „susipažinti”.

A.Karalius: Sutinku – esminiai dalykai turėtų būti aiškiai apibrėžti - sąlygose nurodyta, į ką atsižvelgti, o su kuo susipažinti.

Prašau kolegas pasisakant atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: teritorijos ribos, kūrybinės laisvės laipsnis, konkursinės medžiagos pateikimas.

PASISAKYMAI

L.Tuleikis: Teritorijos ribos turėtų būti maksimalios - iki Rotušės aikštės, Vileišio tilto, Daugirdo viešbučio. Ribos turėtų būti laisvesnės. Konkurso sąlygos turėtų išlaikyti “idėjų konkurso” lygmenį ir jose neturėtų būti privalomų reikalavimų vadovautis esamais sprendiniais ir parengtais dokumentais. Tai turėtų būti rekomendacinio pobūdžio sąlyga. Neturėtų būti reikalavimų pateikti visos teritorijos vizualizacijų bei smulkių elementų. Tai turėtų būti palikta autorių nuožiūrai. Svarbu, kokius lūkesčius reikia patenkinti. Manau, reikia įbristi į upę - bent iki ašies. Galėtų būti net replika kitame krante. Turėtų būti aiškūs vertinimo kriterijai. Vienintelis reikalavimas - srautų judėjimo schema ir vienodo mastelio planas.

G.Šinkūnas: Svarbūs 2 dalykai: konkrečiai apibrėžti bendruosius tikslus ir surinkti visus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, juos naudoti, aktualizuoti, interpretuoti.

R.Raslavičius: Konkurso sąlygų projektui pritariu su pastabomis:

- svarbu akcentuoti pagrindinį konkurso tikslą. Pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti piliavietės sutvarkymo ir panaudojimo koncepcinės paieškos;

- nevaržyti konkurso sąlygų, rekomenduojant atsižvelgti ar vadovautis parengtais analizių, pasiūlymų dokumentais – rekomenduoti susipažinti;

- privalomi veto dokumentai;

- įvardinti nagrinėjamos teritorijos ribas;

- įvardinti planšetų skaičių.

G.Prikockis: Reikia galutinės piliavietės koncepcijos, o ne suoliukų. Reikia sutvarkyti krantą, Santakos parką ir kt. Pagrindinis tikslas - urbanistinis piliavietės suvokimas. Tai ne tik urbanistinė, bet ir architektūrinė problema. Svarbiausia - išplėtoti piliavietę. Reglamentai turėtų būti neprivalomi.

R.Palys: Tai turėtų būti idėjinis laisvas konceptualus konkursas. Ribos - per 1,5 kvartalo nuo piliavietės - svarbi miesto jungtis su pilimi. Nereikia griežtų išankstinių reikalavimų ir daug privalomos medžiagos.

V.Kuliešius: Svarbu įvertinti ryšį su kitame krante būsimu Brastos kvartalu. Nereikia pateikti mažųjų architektūros formų. Siūlau pateikti maketą, vien vizualizacijų nepakanka. Galbūt pasirinktinai - arba maketas, arba vizualizacija.

J.Kančienė: Per daug plėstis neverta. Epicentras turėtų būti pilis, tolyn ratilai gali silpnėti. Santakos parką būtina aprėpti dėl bendro veiklos scenarijaus. Dokumentai turi būti pridėti kaip sąlygos, jais vadovautis nebūtina. Būtina vadovautis tik konkrečiais reglamentais ir įstatymais.

Nereikia daug vizualizacijų. Sąlygos visiems turėtų būti vienodos, nereikia didelės detalizacijos.

A.Kančas: Maketų poreikiui nepritariu. Palaikau Kančienės nuomonę.

S.Juškys: Pritarčiau platesniam užstatymo aplink Santakos parką sprendimui.

Sąlygose būtinas konkurso nugalėtojų darbas. Reikia atsižvelgti į buvusių konkursų medžiagą. Siūlau nagrinėti teritoriją nuo Vileišio tilto iki Aleksoto tilto. Nereikia spręsti smulkių elementų.

J.Bučas: Koncepcija turi būti aiški - į pietų pusę nereikėtų plėstis. Svarbi jungtis su LITUANIKA ir Santakos parku. Svarbios vizualinės ekspozicijos iš Vilijampolės pusės galimybės. Reikia nagrinėti projekto įgyvendinimo etapiškumą. Konkursas turi užtikrinti kūrybos laisvę. Pėsčiųjų srautai turėtų būti parodyti schemomis.

N.Blaževičienė: Visą turimą medžiagą kaip išeities tašką siūlau pateikti chronologiškai susluoksniuotą, kad individualios dalyvių interpretacijos ir vertinimai turėtų išsamų ir objektyvų pagrindą - bazę. Ne dėl vienokių ar kitokių įsipareigojimų, bet dėl ankstesnių darbų kūrybinio įdirbio tęstinumo arba jo paneigimo.

G.Balčytis: Laikausi nuomonės, kad:

- reikia griežtai nurodyti teritoriją;

- nurodyti, ko negalima daryti - paveldosaugos, hidrogeologijos bei kitomis temomis;

- reikia aiškiai nurodyti, kas jau yra numatyta šioje teritorijoje, ir to laikytis;

- reikia pagrįsti, kodėl tokią ar kitokią teritoriją reikia tvarkyti - kas joje problematiška ir ką reikia spręsti.

A.Karalius: Didelių nuomonių skirtumų nebuvo, todėl balsuoti nereikėtų. Teritorija labai abstrakti. Rengėjas kartu su užsakovu turėtų apibrėžti privalomą ir papildomą teritoriją. Su vizualia informacija tas pats - masteliai privalomiems brėžiniams, kitiems - laisvai.

LITUANIKOS konkurso siūlyti sprendiniai už LITUANIKOS sklypo ribų konkursantams neturėtų būti privalomi. Svarbu sąlygose apibrėžti, kokių dokumentų ir nuostatų laikytis, o su kokiais susipažinti. Svarbu, kad autoriams nebūtų per daug juodo darbo. Rengėjas turėtų išsiaiškinti, kokia bus darbų apimtis.

N.Valatkevičius: Svarbi privaloma minimali medžiaga.

L.Tuleikis: Manau, konkurso tikslas - sukurti viešą miesto erdvę, kuri būtų naudojama. Reikia apsispręsti ir dėl Santakos parko. Sprendinių gali nebūti, bet ši teritorija turi būti svarstoma.

A.Karalius: Reikia konkrečiai apibrėžti konkurso objektą, negalima projektuoti pusę miesto.

R.Miliukštis: Tai pilies teritorija ir pakrantė su vandeniu. Su santaka ir “Lituanikos” teritorija svarbūs tik ryšiai. Privalomas brėžinys - Neries pakrantė link  Vileišio tilto.

A.Vaškelis: Reikėtų atsiremti į dvi struktūras - miesto ir dvaro jurisdiką.

A.Karalius: Yra 2 pasiūlymų variantai:

1. Konkurso teritorija turi apimti visą santaką.

2. Tik piliavietę iki “Lituanikos” sklypo, Vileišio tilto ir Kunigų seminarijos.

Balsuokime. Kas už mažąją teritoriją - 2 variantą?

Balsavo:  už - 4 ekspertai.

A.Karalius: Kas už didžiąją - 1 variantas?

Balsavo:  už - 6 ekspertai.

A.Karalius: Nuspręsta, kad konkurso teritorija turėtų apimti didesnį plotą. Tuleikis padės rengėjui detalizuoti teritoriją.

Esminė konkurso nuostata, už kurią siūlau balsuoti: kūrybinės laisvės laipsnis didelis; KPD draudžiantys dokumentai - privalomi, kiti - susipažinti.

Kas už šią nuostatą?

Balsavo: už - 11 ekspertų.

A.Karalius: Kas prieš?

Balsavo: prieš - 1 ekspertas (G.Šinkūnas).

A.Karalius: Kas už nuostatą, kad idėjų konkurso lygmeniu smulki detalizacija (mažos formos, apšvietimas, informacinės nuorodos ir pan.) nebūtina?

Balsavo:  už - 10 ekspertų.

A.Karalius: Kas prieš?

Niekas.

A.Karalius: Kas susilaikė?

Susilaikė  1 ekspertas (V.Kuliešius).

A.Karalius: Nutarsime dėl maketo. Kas už tai, kad būtų galima pristatyti arba vizualizacijas, arba maketą?

Balsavo:  už - 4 ekspertai.

A.Karalius: Kas prieš?

Balsavo: prieš - 7 ekspertai.

A.Karalius: Kas už tai, kad apribotume planšetų skaičių?

V.Kuliešius: Ir maksimumą, ir minimumą?

L.Tuleikis: Manau, tik maksimalų.

G.Balčytis: Mano manymu, turi būti nurodytas tikslus skaičius, pvz. 3 planšetai.

A.Karalius: Kas už tai, kad reikia apibrėžti tikslų planšetų skaičių?

Balsavo:  už - 8 ekspertai.

NUTARIMAS

Susipažinus su Kauno pilies ir gretutinių teritorijų urbanistinio konkurso specifikacijų projektu (rengėjas- Kęstutis Zaleckis), siūloma atsižvelgti į pasiūlymus:

2.1. Konkurso teritorija turėtų apimti didesnį plotą: piliavietę, Santakos parką, iki Rotušės aikštės,Vileišio tilto, apimant krantinę ir upės dalį (6 ekspertai).

2.2. Esminė konkurso nuostata: kūrybinės laisvės laipsnis didelis; KPD draudžiantys dokumentai - privalomi, kiti - susipažinti (11 ekspertų).

2.3. Esminė konkurso nuostata: idėjinio konkurso lygmeniu smulki detalizacija (mažos formos, apšvietimas, informacinės nuorodos ir pan.) nebūtina (10 ekspertų).

2.4. Esminė konkurso nuostata: privaloma vizuali medžiaga yra vizualizacijos (nustatyti privalomą skaičių), maketas neprivalomas (7 ekspertai).

2.5. Esminė konkurso nuostata: sąlygose turi būti nustatytas tikslus planšetų skaičius (8 ekspertai).

3. Diskusija dėl Kauno senamiesčio ir naujamiesčio plėtros.

N.Valatkevičius: Šią diskusiją aš inicijavau dėl objektyvių priežasčių. Pernai per pirmą pusmetį  statybai senamiestyje ir naujamiestyje buvo išduoti 103 leidimai, šiemet - tik 22. Po Laisvės alėjos  90-ojo namo rekonstrukcijos skandalo Laisvės alėjoje niekas nesiima jokių darbų - stabdoma senamiesčio ir naujamiesčio plėtra.

Ir taip krizės laikotarpiu dirbti buvo sunku, o dabar visai neįmanoma. Dosjė traktavimas yra įvairus. Verslininkai ir investicijos pabėgs iš Kauno. Reikėtų įtraukti verslininkus į diskusiją dėl KPD reglamentų ir plėtros galimybių. Planuojame birželio 22 d. surengti apvaliojo stalo diskusiją kartu su visuomene.

Galima būtų priimti tam tikrus sprendimus dėl KPD. Kiek žinau, LAS KS jau yra parengusi keletą deklaracijų.

A.Karalius: Kaip suprantu, dabar padėtis neapibrėžta, nes pasikeitė naujamiesčio dosjė traktavimas. Suteikime žodį specialistams.

I.Vaškelienė: Svarbiausias mūsų uždavinys - išsaugoti vertingąsias savybes. Pagal dosjė jos nėra nustatomos. Vertinimo aktas - objekto paminklosauginis įvertinimas. Kauno naujamiesčiui nėra suteiktas rezervato statusas - svarbu nenaikinti vertingųjų savybių. U31- valstybės saugoma urbanistinė struktūra. Jei nurodyta, kad vietovės tūris yra vertingas, negalima jo keisti.

Vertingųjų savybių pobūdis gali būti 3 aspektų: architektūrinis, urbanistinis, želdynų. Šiandien įsigaliojo naujas Kauno naujamiesčio ribų specialusis planas. Reglamentą turime nuo 2010 m. gruodžio  tik naujamiesčio daliai. Tai siekiamybė. Jei įmanoma, grįžtama prie istorinio sklypo ribų. Patys sklypai - irgi vertingoji savybė. Gatvėse svarbus apstatymo pobūdis - perimetrinis ir sodybinis. Carinių pastatų saugoma vizualinė raiška.

Naujamiesčio reglamento žemėlapyje esami pastatai pažymėti penkiomis spalvomis, kurios nusako galimybes pastatus keisti. Geltonai pažymėti išliekamosios vertės neturintys pastatai. Jie gali būti keičiami, tik jų aukštis negali viršyti 26 m. Tokia spalva pažymėtas “Merkurijus”, “Mada” ir dar keletas pastatų.

Mėlyna spalva žymi sovietmečiu rekonstruotus namus - juos galima rekonstruoti, pritaikant naujiems poreikiams. Statyti galima ir tuščiuose sklypuose. O likusių trijų spalvų pastatų tūriai negali būti keičiami. Raudonai pažymėtuose pastatuose negalima keisti nieko - nei tūrio, nei angų.

R.Miliukštis: Neaišku dėl siluetų ir panoramų iš taškų.                    

A.Vaškelis: Įdomu, kuo ta carinė architektūra Kaune yra išskirtinė. Ar yra bent vienas tą patvirtinantis dokumentas? LRT įstatymai turi taip pat galioti tiek Vilniuje, tiek Druskininkuose, tiek Kaune.

N.Valatkevičius: Visiškai neaišku, ką daryti su jau parengtais, bet neįgyvendintais DP. Jų yra apie 100. Jie galioja 10 metų, bet jau neatitinka naujojo reglamento. Jie tarsi pakibę ore. Jei pastatai bus statomi, kaip numatyta DP, tuoj bus griaunami. Norėčiau aiškumo.

G.Šinkūnas: Ar miesto taryba yra oficialiai pritarusi šitam specialiajam planui?

I.Vaškelienė: Yra pritarusi tik naujamiesčio ribų specialiajam palnui.

G.Šinkūnas: Siūlau savivaldybės teisininkams patikrinti dokumentų teisėtumą.

L.Tuleikis: Siūlau susikoncentruoti į klausimus, kuriuos mes, kaip KAUET nariai, galime kvestionuoti. Ar tai problematika, dėl kurios negalime vykdyti savo veiklos?

G.Balčytis: Viskas, kas buvo daroma anksčiau, dabar legalu tiek, kiek atitinka šį reglamentą.Vienintelis kelias - suabejoti šio plano teisingumu.

I.Vaškelienė: Visos evoliucijos metu juridiniai aktai keičiasi, bet negali nustoti galioti tai, kas anksčiau buvo patvirtinta.

A.Karalius: Ko tikimasi iš šios diskusijos?

N.Valatkevičius: Verslininkai pradeda abejoti dėl statybų Laisvės alėjoje.

L.Tuleikis: Siūlau pradėti nuo mažų žingsnelių. Mums buvo pristatytas saugojimo dokumentas. Jame neatsispindi daug veiksnių: nėra vartojimo, naudojimo dokumentų. Reikia parengti klausimus institucijai, kuri parengė šį dokumentą.

N.Danielienė: Nebūtinai pasiekti leidžiamą aukštingumo ribą DP. Blogai, kad buvo sukelti per dideli lūkesčiai.

J.Bučas: Atrodo, kad gyvename ne XXI amžiuje ir ne Europoje. Niekur Europoje nėra gatvės aukščio ribojimo, nėra apsauginių zonų. Lietuvoje neveikia Vienos memorandumas. Gatvė privalo būti įvairi.

A.Karalius: Turiu pasiūlymą liepos 1 d. surengti atvirą seminarą, kuriame Irena Vaškelienė galėtų pristatyti įstatymų ir reglamentų kolizijas kultūros paveldo sferoje. Galėtų būti pakviesti problemų analitikai, pasiaiškinta, kodėl KPD saugojimo reglamentų daug, gyvenimo istorinėje aplinkoje maža. Kodėl neefektyvus saugojimo, projektavimo ir derinimo procesas.

G.Prikockis: Paskutiniame LAS KS valdybos posėdyje buvo nutarta surengti liepos 1 d. atvirą konferenciją apie Kauno plėtrą istorinėje miesto dalyje.

N.Valatkevičius: Viešumas verslininkams labai padėtų. Gal galima abu renginius sujungti?

L.Tuleikis: Liepos 1-osios renginiai - LAS KS valdybos prerogatyva.

N.Blaževičienė: Siūlau įtraukti į liepos 1-osios programą iškilmingas dosjė laidotuves.

A.Kančas: Kaunas tęsė tarpukario modernizmo tradicijas. Vilniuje nauja architektūra prastesnė. Prasidėjo metodiškas puolimas iš Vilniaus - šliaužiantis sąmokslas.

A.Karalius: Prašau parengti deklaracijos tekstą. Gal Kančas parengs memorandumo juodraštį?

R.Palys:  O gal tikrai nereikia aukštinti Laisvės alėjos?

G.Prikockis: Svarbu, kaip reglamentas įsilieja į visą planavimo dokumentų sistemą. Galų gale, matyt, teks kurti Kauno respubliką…

NUTARIMAS

Išklausius savivaldybės ir KPD Kauno teritorinio padalinio atstovų pasisakymus dėl problemų plėtojant Kauno senamiestį ir naujamiestį ir padiskutavus šiais šiandien itin aktualiais klausimais, bendru sutarimu nutarta:

3.1. Siekti, kad būtų išsaugota Kauno senamiesčio ir naujamiesčio architektūrinė savastis, įgyvendinant rekonstrukcijos ir plėtros projektus.

3.2. Skatinti konstruktyvų dialogą tarp savivaldybės, KP departamento, verslininkų ir architektų bei aktyviai dalyvauti jame, siekiant sukurti skaidrias, efektyvias ir istorinį tapatumą tausojančias sąlygas, įgyvendinant Kauno senamiesčio ir naujamiesčio pagerinimo projektus.

Parengė Audrys Karalius ir Jūratė Merkevičienė (pagal 2011 06 08 KAUET diskusijos medžiagą).