Liepa

LMTA rektorius E.Gabnys siūlys įvertinti stojamųjų egzaminų tvarką tarptautinėms organizacijoms.

Laikinai einantis VDA rektoriaus pareigas A.Klimas skeptiškai žvelgia į anoniminį stojančiųjų vertinimą.

Lyg krepšininkai ir sunkiasvoriai, sumesti varžytis į baseiną

Taip menininkų stojamuosius egzaminus apibūdino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius, profesorius Eduardas Gabnys. Praėjusį penktadienį paskelbti stojamųjų egzaminų į aukštąsias menų studijas rezultatai, kaip ir pernai, sukėlė kur kas daugiau nerimo, negu džiaugsmo.

Vilniaus dailės akademijai (VDA)  liūdėti lyg ir nėra dėl ko – valstybės finansuojamų vietų gauta nemažai: 306. Tuo tarpu LMTA antrus metus iš eilės patyrė nokdauną, šiemet – dar skaudesnį negu pernai: gauti tik 136 krepšeliai – 26 mažiau.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet įstojo tik ketvirtadalis – 63 iš 256 – muzikos atlikėjų. LMTA vadovų akimis, tai – katastrofa. Mat beveik visi šie jaunuoliai rengėsi aukštosioms muzikos studijoms daugiau kaip dešimt metų valstybės finansuojamose specialiose mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerija pavasarį gyrėsi gerokai patobulinsianti šiemetę menininkų priėmimo tvarką – koreguosianti specialių sugebėjimų vertinimo formulę bei rezultatų skaičiavimo metodiką, apmokysianti komisijų narius, kaip taikyti vertinimo sistemą, sklandžiau organizuosianti egzaminus. Ar pažadai buvo tesėti?

Apie tai kalbėjomės su LMTA rektoriumi profesoriumi E. Gabniu ir laikinai einančiu VDA rektoriaus pareigas profesoriumi Audriumi Klimu.

- Kaip vertinate šiemečius egzaminus lyginant su pernykščiais?

E.Gabnys: Pernai vertinimo tvarka buvo absurdiška, o šiemet bandyta absurdą  perskirti į dvi dalis: dėl valstybės finansavimo vienoje grupėje konkuravo stojantieji į muzikos, teatro ir kino, šokio studijų programas, kitoje – į dailės, dizaino, architektūros, fotografijos ir medijų studijas.

Tai neišsprendė stojančiųjų reitingavimo problemos. Tarkime, jei į vaidybą stojo apie 250 žmonių,  ir kompiuteris juos reitingavo šimtabalėje sistemoje, maždaug aštuoni pirmi, suapvalinus balą, gavo iš specialybes egzamino šimtukus. Tuo tarpu iš penkiolikos stojusių stygininkų šimtuką savo grupėje galėjo gauti tik pirmasis, o antrasis – vos daugiau kaip 90, trečiasis – vos per 80, ketvirtasis – per 70. Likusieji neišvengiamai atsidūrė už brūkšnio, kaip netinkami.

O kas juos aplenkė? Aktoriai, prieš tai nesimokę meno ir gal tik dvyliktoje klasėje pasirinkę profesiją. Tas pats būtų, jei krepšininkus atrinkinėtume kartu su sunkiaatlečiais vienodomis sąlygomis – pavyzdžiui, baseine.

Negalima sumušti galvomis net smuikininko su dirigentu, dainininko su pianistu, o Švietimo ir mokslo ministerija nori sumesti juos į vieną katilą.

Šiemet niekas iš esmės per stojamuosius nepasikeitė – nepavadinčiau jų kitaip, kaip rulete.

A.Klimas: Stojamųjų į VDA sistema gal ir patobulėjo – egzaminai vyko be didesnių stresų ir nežinomybės, nebuvo tiek daug chaoso, kaip pernai. Gerai, kad dailininkų, architektų ir dizainerių grupės laikė egzaminus atskirai.

Bet buvo labai nelengva sudaryti sąlygas vienu metu piešti arba tapyti 250 studentų. Tam tikrą specialybę kaip pirmą ar antrą tarp kitų pasirinktųjų galėjo nurodyti ne tiek jau daug jaunuolių, bet egzaminuojamųjų vis tiek susidarė milžiniška grupė, ir visiems reikėjo suteikti vienodas sąlygas.

Natūralu, kad liko nepatenkintų egzaminais. Jų tvarką būtų galima tobulinti, jei būtų labiau pasitikima egzaminuotojais.

- Ar galėjote bent apytiksliai planuoti, kiek žmonių priimsite į konkrečias specialybes?

A.Klimas: Tai numatyti labai sudėtinga – kvotos daugiau negu apytikslės.

E.Gabnys: Kažkada priimdavome į LMTA apie 250 studentų. Dabar su dar trimis mokyklomis dalijomės 201 krepšelį.

Mano žiniomis, pasaulyje menininkų skaičius nėra reguliuojamas. Bet sunkmečiu Lietuvai gal ir reikia save apriboti.  Tačiau tuomet gal būtų prasmingiau nurodyti mokyklai mažesnę stojančiųjų kvotą ir leisti planingai dirbti toliau, o ne imituoti specialistų poreikį rengiant absurdišką loteriją? Tik taip galima pavadinti stojamuosius.

Švietimo sistemos reformuotojų nuomone, negali būti  mechanizmo, kuris leistų priimti į akademiją būtent birbynininką, fagotininką ar klarnetininką. Taigi vienintelė mūsų priemonė formuoti kontingentą – parašyti kažkam neigiamą balą ir nustumti į eilės galą.

Mes buvome surinkę informacijos apie menininkų darbo vietas Lietuvoje – gavome paraiškų ir orkestrų ir teatrų. Tik tai ir lėmė, kad  gavome 39 studijų vietas pagal tikslinį finansavimą – vadinamuosius „grantus“.

Tai - vienintelė gera stojamųjų sistemos naujovė. Ji padėjo išvengti žlugdančio konkurso grupei talentingų žmonių. Tačiau šie „grantai“ – iš tų pačių 200 studijų krepšelių, o darbo vietų menininkams Lietuvoje yra kur kas daugiau. LMTA rengia specialistus visai šaliai – ne tik Vilniui.

Tačiau kas turėtų įvardyti jų poreikį, paskirstyti juos po Lietuvą? Užuot bandžius skaičiuoti darbo vietas ir įvertinus specialistų poreikį, yra aklai sukama  ruletė ir žiūrima ties kuo sustos rodyklė – ties muziku ar artistu.

- Švietimo reformos kūrėjai dažnai kartoja, kad dabar yra demokratija: jaunimas renkasi, kas jam labiausiai tinka, o Europos mokyklos sveikai konkuruoja tarpusavyje. Ką apie tai manote?

A.Klimas: Stojimo į menų studijas tvarka Europoje skiriasi. Mums iki tobulumo dar toli.

Europos šalyse dailės mokyklų dėstytojai per stojamuosius patys renkasi sau kontingentą – mato būsimus studentus, su jais bendrauja. O mūsų atrinktieji – lyg sporto biurokratų sudaryta futbolo komanda, kuriai skiriamas treneris.

Vertinami tik užkoduoti darbai. Dėl stojamųjų anonimiškumo mes net nežinome, ko netenkame.

Labai geri egzaminų darbai išsiskiria iš karto, bet tokių būna nedaug – pagrindinė masė būna panašūs. Todėl atrenkant pirmakursius labai praverstų pabendrauti su darbų autoriais, išsiaiškinti jų profesinius motyvus.

Dabar pokalbis egzaminų rezultatams neturi jokios įtakos. Kažkodėl mumis, dėstytojais, pasitikima studijų metais, bet tik ne per stojamuosius egzaminus. Lyg norėtume priimti ne gabius, o naudingus žmones, gauti kyšius. Tokie dalykai slypi tarp stojamųjų nuostatų eilučių.

E.Gabnys: Tokios nelogiškos stojamųjų sistemos į meno specialybes, kaip LMTA, nėra niekur pasaulyje. Užsienio kolegos nesupranta apie ką kalbame, kai stengiamės ją paaiškinti.

Atrodo, Švietimo ir mokslo ministerijos neoficiali pozicija yra tokia: muzikantų Lietuvai apskritai nereikia. Jie yra tiesiog stumiami iš šalies. Turime gerai parengtų vaikų, bet negalime jų priimti į akademiją.

Didžiausia bėda ta, kad niekas neįvertina menininkų studijų specifikos. Kai stojantieji į žemės ūkio universitetus negauna krepšelių, atsiranda nemažai mokančių už studijas, nes jos nebrangios. O kas gali mokėti per metus daugiau kaip 18 tūkst. litų? Tiek kainuoja kai kurios muzikos studijos.

Darbo grupė dėl stojamųjų egzaminų rinkosi daugybę kartų. Tačiau LMTA atstovų balsas nebuvo išgirstas. Nebuvo nieko padaryta, kad egzaminai į LMTA taptų  normalūs. Mes kreipsimės į tarptautines organizacijas įvertinti situaciją.