Liepa

Vasaros festivalio klausytojai. Nuotr. iš lrytas.lt

Vasaros sezonas tinkamas įvairiems festivaliams rengti, tam palankios ir ne itin tradicinės, bet  jau tampančios tradicinėmis erdvės -- įvairūs dvarai, parkai, muziejų kiemeliai ar terasos. Prie atvirų erdvių neretai taikoma ir programa – klasikinė muzika kaitaliojama su džiazu, be to, siūloma ir sceninių veikalų, neretai koncertinio atlikimo variantų bei specialiai festivaliams rengtų projektų.

Mėgautis muzika dvaro žirgyne ar dvaro parke kviečia Bistrampolio festivalis, siūlantis įvairių žanrų koncertus – jo programoje ne tik kamerinės, simfoninės, vokalinės muzikos kūriniai, bet taip pat ir džiazas bei populiarioji muzika. Vis dėlto festivalyje skambėsiančios muzikos stilių skalė nėra tokia plati, kaip gali pasirodyti iš pradžių: renginių koncepcija taikoma prie erdvės, kuri daro įtaką  labiau išoriniam spindesiui nei vidiniam gyliui, – skambūs pavadinimai (“Romansų grožio pakerėta”, “Ten, kur svajonės lekia”, “Mano sielos netylančios stygos”) slepia lengvoko ir pramoginio pobūdžio turinį. Rusiškų romansų grožio pakerėta liepos 11 d. šios muzikos gerbėjus džiugins Liuda Nazarenko. Rusiškus romansus taip pat atliks “Rojaus Tūzai” (rugpjūčio 29 d.) spektaklyje “Mano sielos netylančios stygos“ pagal rusų poeto S. Jesenino kūrybą.

 Bistrampolio festivalio programoje taip pat numatoma ir daugiau muzikinių spektaklių: teatralizuota muzikinė išdaiga „Karalius pamiršo raidyną“, „Ten, kur svajonės lekia“, žadantis tarpukario laikotarpio opusus (nuo lietuviškų iki itališkų ir Brodvėjaus teatrų). Pastarasis klausytojus bandys pritraukti žinomomis pavardėmis, skambėjusiomis populiariuoe įvairių televizijų projektuose: Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Gintarė ir Tomas Slausgalviai. Dar viena garsi pavardė, figūruojanti Lietuvos populiariosios muzikos pasaulyje, Rūta Ščiogolevaitė, atliks džiazo balades (rugpjūčio 8 d.), o džiazo programą papildys  Danieliaus Praspaliauskio džiazo trio (liepos 18 d.).

Šalia lengvo pobūdžio muzikos Bistrampolio festivalyje siūloma ir klasikinės, tačiau ši apsiriboja taip pat ne itin stambiais žanrais. Tai Jaunųjų talentų fiesta (birželio 27 d.), F. Chopino fortepijoniniai opusai (liepos 25 d.), Hildegardos Bingenietės kūriniai (rugpjūčio 15 d.) ir keletas kitų. Kaip jau minėta, Bistrampolio festivalio programoje akį patraukia keletas žinomų pavardžių, tačiau neaptikta nė vienos, žinomos ir vertinamos akademinės muzikos pasaulyje, tad šis festivalis, ko gero, labiausiai tiktų lengvos pramoginės muzikos gerbėjams, mėgstantiems pasimėgauti ne tik muzika, bet ir dvaro aplinka.

Tytuvėnuose (taip pat ir Kelmėje, Kurtuvėnuose, Baisogaloje, Joniškyje) muzika skambės jau 7-tus metus (birželio 6 d. – rugpjūčio 28 d.). Šiame festivalyje daugiausia dėmesio skiriama kamerinei muzikai – atlikėjų sąraše Klaipėdos kamerinis orkestras ir valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Lietuvos kamerinis orkestras ir Tyvtuvėnų vienuolyno ansamblis, įvairios sudėties kameriniai ansambliai (trio „Kaskados“, Valstybinis Vilniaus kvartetas, styginių kvartetas „Arco“ ir kiti mažesnės sudėties ansambliai), atliksiantys įvairių epochų kompozitorių kamerinę muziką.

Peržvelgus festivalio repertuarą, akį labiausiai traukia tai, kas šiek tiek egzotiška: pirmiausia --  „Joninės Afrikos ritmais“ (birželio 24 d.), kuriose dalyvavo ansamblis iš Pietų Afrikos Respublikos „Africo Sonante“. Netikėtai skamba ir siūlymas pasiklausyti muzikos „Nuo Bacho iki Piazollos“ (liepos 10 d.), kurią atliko ne itin tradicinė sudėtis – saksofonų kvartetas „Blattwerk“  (Vokietija). Na, o šalia keleto neįprastų reginių Tytuvėnų festivalyje gausu ir lietuvių kompozitorių kūrinių – toks sprendimas, ko gero, nėra itin priimtinas daugeliui kitų festivalių. Pirmiausia duoklė lietuviškai muzikai – „Žalgiris“ arba „Du kalavijai“ (rugpjūčio 21 d.), koncertinis V. Klovos operos “Pilėnai“ atlikimas. Nelieka nepastebėti ir kiti jau klasikais tapę lietuvių kompozitoriai – festivalyje skambės J.Naujalio, St.Šimkaus, Č.Sasnausko, A.Kačanausko, K.V.Banaičio, B.Gorbulskio, G.Kuprevičiaus, A.Martinaičio, O.Narbutaitės opusai.

Klausytis muzikos vasaros sezonui itin tinkančiose erdvėse kvietė ir  Paežerių dvaro festivalis. Šis festivalis gana jaunas – vykęs tik trečią kartą, todėl ir trumpas (birželio 12 d. – liepos 3 d.). Šalia kelių kamerinės muzikos koncertų jame skambėjo ir džiazo bei klasikinės muzikos sintezė – Klaipėdos kamerinis orkestras drauge su žymiais džiazo atlikėjais, tokiais kaip N.Malūnavičiūtė bei Arvydas Jofė, kartu soluojant ir akademinio pasaulio atstovams Mindaugui Bačkui ir Vytautui Mikeliūnui.

Sostinėje liepos 1 – rugpjūčio 31 dienomis vyksta Kristupo vasaros festivalis. Šio festivalio programa, palyginti su minėtais, kur kas rimtesnė ir įvairesnė – siūlomos muzikos skalė gana plati – nuo džiazo iki sakralinės muzikos. Pastebimas ir faktas, jog daugelis koncertų rengiami Šv. Kotrynos ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, šias erdves kartais kaitaliojant su Vilniaus mokytojų namų kiemu. Tad peržvelgus koncertų erdves, iš pirmo žvilgsnio galima būtų pamanyti, jog kone visas festivalis skirtas sakralinei muzikai, tačiau panagrinėjus atidžiau galima pastebėti, jog tai nėra visiška tiesa. Iš tiesų, vienas iš festivalio sumanymų – ciklas „Sakralinės muzikos valandos“, rengiamos išimtinai Šv. Kazimiero bažnyčioje, be to, visi šio ciklo koncertai nemokami. Cikle skambės žymiausi bažnytinės muzikos opusai (J.S. Bacho, G. F. Händelio, F. Mendelssohno-Bartholdy, R. Schumanno ir kt.), tad tai ir bus rimtesnioji Kristupo vasaros festivalio dalis.

Kaip priešprieša sakralinei muzikai – džiazo koncertai, vykstantys šio muzikos stiliaus atlikėjų pamėgtoje erdvėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuri yra viena iš nedaugelio, į vidų įsileidžianti bet kokios muzikos atstovus. Tarp siūlomų renginių yra keletas jau ne kartą girdėtų: pirmiausia tai - „Chopin Jazz Inn“ (liepos 27 d.,), Evelinos Sašenko ir džiazo muzikantų parengta netradicinė svinguojanti F. Chopino opusų interpretacija. Projektas “Ella Fitzerald Tunes” (rugpjūčio 13 d.) taip pat jau ne kartą girdėtas Vilniaus gyvos muzikos klubuose. Pažįstama jau ir “Nostalgiškoji Bossa Nova” (liepos 30 d.), klausytojus žiemą šildžiusi Šv. Kotrynos bažnyčioje, o šįkart skambėsianti Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Tačiau girdėta – nereiškia visada tokia pati: šių projektų atlikėjai pasižymi profesionalumu, noru tobulėti ir kurti ką nors nauja, todėl net ir jau girdėjusiems šiuos projektus vertėtų juos išgirsti dar kartą. Beje, džiazo baladės su Rūta Ščiogolevaite (rugpjūčio 25 d.) taip pat skambės ir jau minėtame Bistrampolio festivalyje.

Neakademinė festivalio programa siūlo ir naujų, dar negirdėtų renginių. Gana intriguojamai skamba koncerto “Beribiai balsai”(liepos 20 d.) anotacija: renginyje viešės vyrų vokalinis ansamblis „Voices Unlimited“ (Austrija), klausytojams pateiksiantis įvairių šalių liaudies dainas ir spiričiuelius, be abejo, a cappella. intriguoja ir „Fado: Portugalijos kerai“ (rugpjūčio 4 d.) – fado (tam tikros formos portugališka daina) atliekantis vyras Helderis Moutinho, mat tradiciškai šį žanrą atlieka moteris. Šis žanras nėra taip plačiai paplitęs ir žinomas, tačiau mėgstamas visame pasaulyje, tad tai turėtų būti puiki galimybė pasiklausyti autentiškos portugališkos muzikos. Ir dar viena tikra dovana gurmanams, ypač džiazo gerbėjams: „Portico Quartet“ iš Didžiosios Britanijos“, jau turintis reputaciją tarp džiazo klausytojų.

Kristupo vasaros festivalis siūlo ir šiek tiek akademiškesnių renginių. Vienas tokių – festivalio atidarymas, kurio svečiuose „Royal String Quartet“ iš kaimyninės Lenkijos, atlikęs Karolio Schymanowskio ir F. Schuberto styginių kvartetus. Taip pat „Serenadų naktis“ (liepos 7 d.) su D. Katkumi ir Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, “200 metų iki Piazollos“ (liepos 13 d., Reykholto fortepijoninis trio, Islandija) bei keletas kitų.

Kristupo vasaros festivalis, palyginti su kitais, yra kur kas mažiau eklektiškas, susiaurintas iki trijų pagrindinių koncertinių erdvių. Be to, galėtų patikti ir tikriems muzikos melomanams – programa originali ir įvairi, tačiau ne pernelyg eklektiška. Rodos, kviesti itin profesionalūs ir pripažinimą pelnę atlikėjai, o tuo abejojantiems festivalio puslapyje prie trumpų, tačiau išsamių koncertų anotacijų pateikiamas ir pristatomo atlikėjo vaizdo įrašas. Tai turėtų itin palengvinti  pasirinkimą.

Itin didelė koncertų pasirinkimo skalė Pažaislio muzikos festivalyje (gegužės 30 d. – rugpjūčio 29 d.). „Nuo populiariosios muzikos iki barokinės operos, nuo aistringų flamenko ritmų iki užliūliuojančios romantikos“ – skelbia festivalio anotacija, reiškianti, jog koncertų žanrai turėtų tenkinti įvairaus pobūdžio klausytoją – tiek kamerinės, tiek vokalinės, tiek simfoninės muzikos gerbėją. Taigi pasiūla itin didelė, bet truputį eklektiška. Siūlomos ir madrigalinės operos (C. Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova“, „Nedėkingųjų šokis“ birželio 6 d.), įvairių epochų kameriniai ir simfoniniai kūriniai, tango („Tango ligi debesų“ birželio 18 d.), bažnytinė muzika, flamenkas („Orkestrinis flamenkas“ birželio 26 - 27 d.), sceniniai veikalai (Justino Marcinkevičiaus „Katedra“ liepos 2 d.), kabareto muzika (“Visas tas džiazas“ liepos 25 d.)... Tiesą sakant, problema yra ne per didelė pasiūla, o programos sudarymo koncepcijos trūkumas, nes peržvelgus akimis programą akys raibsta nuo gausybės erdvių ir skirtingų koncertų, išdėliotų ne pagal ciklus, muzikos stilius ar temas.

Pažaislio muzikos festivalis šiemet vyksta jau penkioliktąjį kartą, tad nenuostabu, kad jau yra susiklosčiusios ir tam tikros tradicijos. Kone kasmet įdomią programą parengia smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir jo vadovaujamas ansamblis „Camerata Klaipėda“, pamėgęs du skirtingo laikotarpio ir stilistikos kompozitorius Antonio Vivaldi ir Astorą Piazollą. Šis ansamblis paprastai į svečius kviečiasi atlikėjus, grojančius akademinei muzikai neįprastais instrumentais. Tad šįkart svečiuose – Giampaolo Bandini (gitara) ir Cesare Chiacchiaretta (bandonija) (birželio 20 d.) ir „Camerata Klaipėda“,  pateikę A. Vivaldi ir A. Piazollos opusų interpretacijas.

Festivalio tradicijai galima priskirti ir daugelį neįprastų, bet festivalio lankytojams jau puikiai pažįstamų erdvių, kuriose kasmet rengiami skirtingi koncertai: Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia („Viva klasika“ liepos 10 d.), Taujėnų dvaras („Alla tre“ liepos 11 d.), Babtyno-Žemaitkiemio dvaras („Camerata Klaipėda“ birželio 20 d.„Visas tas kabaretas“ liepos 25 d.) ir kitos Kauno rajono vietos,  be abejo, nepamirštant ir paties Pažaislio vienuolyno. Smagu, kad šio festivalio rengėjai neapsiriboja vien įprastomis koncertų salėmis ir kasmet ieško vis naujų originalių sprendimų.

Pats festivalis šiemet jubiliejinis – jau penkioliktasis, be to, dedikuotas 20-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms. Negana to, nepamirštamos ir kitokios sukaktys bei šventės. Birželio 13 d. surengtas koncertas IX forte, minint Gedulo ir vilties dieną, pritaikant atitinkamą erdvę ir pasirenkant gedulingą kūrinį (L. Cherubini „Requiem“ Nr. 1 c-moll, Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras).

Nepamirštamos ir žymių kompzitorių sukaktys – minint R. Schumanno 200-ąsias gimimo metines (birželio 19 d., Dmitrijus Chryščiovas, violončelė, Sankt Peterburgo valstybinis akademinis simfoninis orkestras; liepos 31 d., Kauno styginių kvartetas; rugpjūčio 21 d., Valstybinis Vilniaus kvartetas, solistė Ona Kolobovaitė). Minimos lietuvių klasiko M. K. Čiurliono 135-osios gimimo metinės (birželio 20 d., Kauno miesto simfoninis orchestras, Kauno valstybinis choras)  bei kaimyninės Lenkijos fortepijoninių miniatūrų meistro F. Chopino 200-osios gimimo metinės (liepos 9 d., Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai). Taip pat bus aukojamos mišios Žolinių atlaidų proga, dalyvaujant Kauno valstybiniam chorui ir solistams ne tik iš Lietuvos, bet ir gana egzotiškų šalių – Sim Min-Joung iš Pietų Korėjos ir Sándoras Kádáras iš Serbijos (rugpjūčio 15d. Pažaislio vienuolyne).

Pažaislio muzikos festivalis puikiai įsitvirtino Kauno muzikinėje padangėje, kasmet pagyvindamas ne tik miesto, bet ir aplinkinių miestelių kultūrinį gyvenimą. Festivalio programos renginių paletė išties spalvinga, tačiau apsiribojanti klasika, manevruojant tarp akademinės klasikos ir naujų, originalių jos pateikimo būdų. Ko gero, šis renginys klausytojus labiausiai traukia veikiau vis naujais atvirų erdvių ieškojimo sprendimais ir pastangomis pateikti akademinę, tačiau kuo originalesnę programą, kartais paliekant nuošalyje atlikėjų profesionalumą. Programoje galima aptikti ne tik Lietuvos atlikėjus, bet ir daug festivalio svečių, deja, kartkartėmis nuviliančių atlikimo kokybe.

Vis dėlto vasara – atostogų metas, kai kiekvienas džiaugiasi galimybe pabūti gamtoje. Klausytojams, kurie nėra itin dideli melomanai ar muzikos gurmanai, dažnai svarbiau jauki atmosfera, graži aplinka ir jausminga muzika. Jie nelinkę pernelyg analizuoti atlikimo profesionalumo ir subtilybių. Pažaislio muzikos festivalis ir yra orientuotas į tokius klausytojus.