Kovas

KAUET diskusijų erdvė -- tarp Kauno pilies ir 7 naujų degalinių. Architektūros ir urbanistikos ekspertų neįtikino naujo degalinių išdėstymo Kaune specialiojo plano pakeitimo argumentai.

Principų ir interesų mūšis dėl Kauno piliavietės sutvarkymo idėjos ir pilies fasadų korekcijos taip pat dar nebaigtas.

 1. Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos - specialiojo plano pakeitimas. Užsakovas – Kauno  m. savivaldybė, projektuoja UAB "Miesto planas", projekto vadovas - Nerijus Stanionis.

Posėdžiui pirmininkavęs Gintaras Prikockis pakvietė projekto autorių N.Stanionį išsamiai pristatyti Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos -- specialiojo plano pakeitimų siūlymus ir argumentus.  

N.Stanionis: Projektą rengėme kartu su Evaldu Barzdžiuku ir  Deimante Daškevičiene. Šiuo metu  nustatyta tikroji būklė, parengta koncepcija. Vėliau bus rengiama sprendinių detalizavimo stadija.

Planavimo tikslas - parengti Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos specialųjį planą: pataisyti esamą Kauno miesto degalinių išdėstymo schemą – specialųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 metais.

Mūsų užduotys:

1. Parengti ilgalaikę savivaldybės teritorijos raidos programą, atitinkančią degalinių išdėstymo ir plėtros savivaldybės teritorijoje planą.

2. Reglamentuoti degalinių išdėstymą savivaldybės teritorijoje.

3. Suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus, išdėstant degalines ir plečiant jų veiklą.

Tikslai – parengti degalinių išdėstymo ir plėtros planą, reglamentuoti degalinių išdėstymą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

1. Kauno miesto degalinių išdėstymo schema (korektūra), 1994 metai, AB “Miestprojektas”, autoriai: J.Marčiulionis, R.Dieninis, N.Valatkevičius. Veikiančių degalinių skaičius – 14, iš viso esamų ir numatytų – 50. Degalinių tinklas planuotas, išdėstant jas prie pagrindinių gatvių sankryžų. Dauguma veikia ir šiandien.
2. 1997 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymas Nr. 1, autoriai: S.Lukošius, Z.Normantienė. Esamos – 48, iš viso – 85 degalinių vietos. Degalinių tinklas tankėja, akcentuojamos ne tik sankryžos, bet ryškėja ir pagrindinių gatvių tinklas.
3. 1998 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymas Nr. 2, autoriai: V.Paipalas, A.Tatariūnienė. Esamų degalinių – 60, iš viso – 106 vietos.
4. 2001 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymo Nr. 2 korektūra, autoriai: V.Paipalas, A.Tatariūnienė, Z.Normantienė. Esamų degalinių – 78, iš viso – 104 vietos.
5. 2004 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, autoriai: A.Steponavičius, V.Paipalas, Z.Normantienė. Esamų degalinių – 80, iš viso – 113 vietų.

Šiuo metu Kaune veikia 80 degalinių. Iš jų dvi laikinos, kitos – stacionarios, iš šių 14 – automatinių.  Daugiausia degalinių yra Petrašiūnų seniūnijoje – 17, mažiausiai Šančių seniūnijoje – 1.

Kaune yra 18 UAB “Lietuva Statoil” degalinių, taip pat vienas didžiausių tinklų UAB “Lukoil Baltija” – 16 degalinių. 14 degalinių Kauno mieste prekiauja benzinu, dyzelinu, 5 degalinės tik dujomis. Visos kitos degalinės turi benzino, dyzelino ir dujų. 14 degalinių turi licencijas prekiauti  biodyzelinu.

Pagal dydį vyrauja 3 – 4 pildymo kolonėlių degalinės, atitinkamai 28 degalinės su 3 kolonėlėmis ir 25 degalinės  su 4 kolonėlėmis.

Didžioji dalis degalinių, be prekybos degalais, teikia papildomų paslaugų. 32 degalinės turi parduotuves, 23 degalinės – parduotuves ir plovyklas, 4 degalinės – plovyklas, 3 degalinės teikia viešo maitinimo paslaugas, 1 degalinė veikia kartu su moteliu.

Didžiausias tankis – Šiauliuose, Marijampolėje. Mažiausias – Klaipėdoje, Panevėžyje.

Vidutiniškai 10 000 gyventojų tenka  2 degalinės.

1. Degalinių skaičiui tiesioginę įtaką daro valstybės mokesčių politika. Nėra oficialios statistikos apie degalinių skaičių, bet Europos Sąjungos valstybėse degalinių per pastaruosius 10 – 15 metų mažėjo. Pvz., Didžiojoje Britanijoje nuo 1992-ųjų iki 2007 m. degalinių skaičius pakito nuo 18 000 iki 9 271 degalinės. Panašių pavyzdžių galima rasti ir Šveicarijoje, Vokietijoje. Dabar ieškoma priemonių padidinti degalinių skaičių ir pagerinti vairuotojų aptarnavimą. Mažmeninė prekyba degalais yra nepelninga. Lietuvoje didėja mokesčiai, tad degalinių tinklas neturėtų didėti.
2. Automobilių transporto plėtra stabilizavosi, ir artimiausiu metu neprognozuojama, kad ji paspartėtų.

Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. VI skyrius. Automobilių aptarnavimo infrastruktūra. 5. Automobilių techninis aptarnavimas.

5.1. Degalinių skaičius mieste planuojamas toks, kad vienai degalinei tektų aptarnauti vidutiniškai ne daugiau kaip 1500 automobilių. Tikslesnis degalinių skaičius ir jų išdėstymas nustatomas, parengus degalinių išdėstymo specialųjį planą, kuriame būtų įvertinta miesto gatvių, užmiesčio kelių padėtis, miesto planinė struktūra ir plėtra.

Europos vidurkis – 450 automobilių  1000 gyventojų.

Prie pagrindinių sankryžų, išvažiavimų iš miesto. Greta pagrindinių miesto tranzitinių gatvių.

Degalinių skaičius – 110 vietų. Draudžiama statyti Kauno centrinėje dalyje. Galima – prie pagrindinių gatvių. Skatinama – prie aplinkkelių.

Šiuo metu yra 7 prašymai išnagrinėti naujas vietas degalinių statybai.

KLAUSIMAI

A.Kančas: Atrodo, kad degalinių ir taip yra daug. Kodėl statome naujas?

N.Valatkevičius: Šiuo metu Kaune veikia 80 degalinių. Projektavimo užduotis - ilgalaikė raidos programa. Kalbame apie koncepciją.

G.Bernotienė: Ar tai bus bendrojo plano dalis?

N.Valatkevičius: Bendrasis planas – aukščiausio lygio dokumentas. Degalinių specialusis planas turi atitikti šios dienos bendrąjį planą.

A.Miškinis: Kokie jūsų planavimo principai? Jei nebūtų esamų degalinių, kuo vadovautumėtės?

N.Stanionis: Degalinės planuojamos prie magistralinių ir pagrindinių miesto gatvių. Kelias  degalines įvertinome kaip neperspektyvias. Planuojame akcentuoti ir prie pagrindinių įvažiavimų ir išvažiavimų iš miesto.

A.Miškinis: Kokie vis dėlto jų išdėstymo principai?

N.Stanionis: Pirmiausia nustatome esamą degalinių skaičių. Paskui numatome zonas, kuriose siūloma drausti ir riboti degalinių skaičių. Išskiriamos gatvės, prie kurių statyba galima.

G.Bernotienė: Kokia koncepcijos raida?

V.Kuliešius: Ar turite vizualios medžiagos – nuotraukų?

N.Stanionis: Pristatysiu 7 siūlomas degalinių vietas:

1. UAB „Factor“ prašymas įtraukti degalinę, veikiančią Armoniškių g. 31, Kaune, į degalinių schemą – specialųjį planą. Degalinė įtraukta į veikiančių degalinių sąrašą –  Nr.80.
2. UAB „Aidarsa“ prašymas adresu Tunelio g. 26, Kaunas. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 115.
3. V.Palaiminienės prašymas dėl degalinės vietos įtraukimo Islandijos pl. 61c, Kaune. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 114.
4. UAB „Ladavas“ prašymas adresu Medekšinės g. 10, Kaunas. Degalinės vieta yra patvirtintame specialiajame plane, Nr. 89.
5. UAB „Vytauto parkas“ prašymas dėl naujos degalinės vietos Jonavos g. 7, Kaune. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 116.
6. Nauja nagrinėtina vieta – Marvelėje, planuojamo upių uosto vietoje (laivams aptarnauti). Nr. 117.
7. UAB „Autovista“ prašymas dėl naujos degalinės vietos Partizanų g. 67a, Kaune.  Nagrinėjama        nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 118.

G.Balčytis: Kiek metų veiks šis specialusis planas?

N.Stanionis: Iki tol, kol pasikeis ekonominė situacija.

G.Balčytis: Ar nereikėtų pažymėti tų esamų degalinių, kurios neperspektyvios?

N.Stanionis: Jei bendrajame plane (BP) degalinių nėra,  mes jų ir nerodome.

G.Šinkūnas: Beje, BP tunelis, kaip perspektyvinis sprendinys, yra parodytas.

G.Prikockis: Ar degalinės turi galiojimo laiką? Ar šis planas atsižvelgia į šiuos terminus?

N.Stanionis: Degalinės turi licencijas, bet šiame plane neatsižvelgta į jų galiojimo terminus.

G.Šinkūnas: Kokie socialiniai urbanistiniai sprendinių tikslai?

N.Stanionis:  Manome, kad miesto centre degalinių plėtra negalima. Pats tinklas jau susiformavęs pagal pagrindinių gatvių tinklą.

G.Šinkūnas: Kokie dabartinės padėties privalumai ir trūkumai?

N.Stanionis: Blogai - degalinių išdėstymas gyvenamųjų teritorijų viduje ir miesto centre. Gerai - akcentuojami įvažiavimai.

G.Šinkūnas: Kodėl esamas specialusis planas netinkamas?

N.Valatkevičius: Gauta daug prašymų statyti naujas degalines.

L.Janušaitienė: Ar žinote, kad KPD dar nematė šio plano?

J. Merkevičienė: Taip, su rengėju apie tai kalbėjome.

G.Prikockis: Ar jūsų schemoje nurodytos upių transporto degalinės?

N.Stanionis: Vienintėlė – Marvelėje, prie būsimo uosto. Naudingos pastabos apie tokių degalinių reikmę prie Jachtklubo ir Žiemos uoste.

J.Kančienė: Jei raudonai pažymėtos vietos nesutampa su jūsų pozicija, jos išliks ar ne?

N.Stanionis: Tai nuspręs derinančios institucijos.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Manau, kad plane turėtų būti pažymėta, kurios degalinės turi būti laikui bėgant panaikintos, t.y., neturėtų būti įteisintos būsimame BP. Tai degalinė Karaliaus Mindaugo pr., prie Respublikos viešbučio, Jonavos gatvėje, kur numatomas tunelis. Nepritarčiau siūlomoms degalinėms Jonavos g. ir Tunelio g., prieš Dainų slėnį.

Gerai, kad degalinės nenumatomos centrinėje miesto dalyje.

G.Bernotienė: Gera mintis prieš rengiant naują BP parengti naują degalinių specialųjį planą. Būtina, kad naujojo degalinių specialiojo plano koncepcija netrukdytų naujo BP plano rengimo procesui. Nepakankamai išnagrinėtas naujų vietų parinkimas, bendroji plano koncepcija. Reikėtų papildyti koncepcijos dokumentą labiau motyvuota medžiaga – raudoni taškai turi būti neatsiejama miesto infrastruktūros dalis. Būtina pažymėti naikintinas degalines (pvz., prie KTU).  Manau, kad saugomų teritorijų strategija turėtų būti papildyta. Reikėtų įvertinti visų transporto  rūšių degalines (vandens, automobilių, oro transporto ir kt.).

N.Blaževičienė: Vizualus koncepcijos planas turėtų atspindėti degalinių tinklo  intensyvumą vartojimo atžvilgiu. Tai padėtų sukurti aiškius reglamentus ir raidos etapus. Geras dalykas degalinių tinklo ribojimas centre. Nepageidautinas raudonų taškų atsiradimas paupių zonose, tuo labiau kad kalbama apie pakrančių plėtros specialiojo plano rengimą – šie aspektai turėtų būti derinami.

J.Kančienė: Svarbiausia nustatyti, kur degalinių negali būti: miesto centre. Tai turėtų įvertinti ir KVAD. Akivaizdu, kad degalinių Jonavos ir Tunelio gatvėse negali atsirasti. Neaišku, ar gyvenamuosiuose kvartaluose veikiančios degalinės atitinka saugos reikalavimus – iš schemos to nematyti. Aplinkkeliuose degalinių gali būti tiek, kiek  naudinga verslui. Reikėtų nustatyti ir tas vietas, kuriose degalinių trūksta.

A.Kančas: Iš principo pateiktai schemai pritariu. Pozityvu, kad centras apibrėžtas kaip vieta, kurioje statyti negalima. Kaip laikinas reikėtų pažymėti degalines būsimo tunelio vietoje Karaliaus  Mindaugo pr. Prie apylankų, magistralinių gatvių degalinių galima statyti pagal norus – šiose vietose nurodinėti apimtis netikslinga.

A.Karalius: Matau 3 problematiškas vietas. Nepritariu šioms degalinėms:

Naujoms – prie tunelio ir Neries, čia jos nepriimtinos kraštovaizdžio požiūriu.

Esamai prie S.Daukanto tilto. Ją būtina išlelti kaip trukdančią miesto centro plėtrai.

Degalinę Raudondvario g. siūlau plėsti į dvipusio aptarnavimo, įskaitant laivus žiemos uosto marinoje.

Siūlau sisteminti degalinių išdėstymą konkrečiose trasose ir nesiblaškyti su “taškais”.

V.Kuliešius: Būtina nustatyti esamą padėtį. Specialusis planas nėra plokštuminis sprendinys – būtina  pateikti vizualią medžiagą – nagrinėjamas naujų degalinių vietų esamos padėties nuotraukas. Be to, siūlau išnagrinėti naujų degalinių poveikį urbanistinei aplinkai. Turėtų būti numatytos  architektūrinių sprendinių gairės.

V.Merkevičius: Siūlau pažymėti degalines (taip pat ir esamas), kurios daro neigiamą poveikį miestui: šalia gyvenamųjų  rajonų, visuomeninių centrų.

Turėtų būti rodomos ne tik esamos, numatytos ankstesniuose planuose degalinės. Specialusis planas turėtų nurodyti ir vietas – gatvių atkarpas, miesto zonas, kuriose degalinės galėtų atsirasti. Manau, Jonavos ir Tunelio gatvėse degalinių neturėtų būti -  šios vietos Kaunui per daug svarbios.

J.Minkevičius: Manau, turėtų būti numatytos prioritetinės trasos. Degalinės architektūriniu požiūriu yra agresyvios, todėl galėtų būti dėstomos aplinkkeliuose, tam tikruose taškuose. Pateiktos schemos principas teisingas. Reikėtų tik papildomai argumentuoti, įtraukti į urbanistinę schemą, akcentuoti naikintinas degalines.

A.Miškinis: Nėra degalinių išdėstymo principų, todėl nėra ir esamos būklės įvertinimo atsižvelgiant į šiuos principus, nei naujų vietų pagrindimo. Kai nėra koncepcijos, tai ir schema mažai ką duoda. Kiekviena degalinė turėtų būti statoma jai urbanistiniu požiūriu parinktoje ir pagal verslo planą priimtinoje vietoje.

Abejoju, ar ši schema reikalinga, nes degalinės atsiras ten, kur bus pageidaujamos.

R.Raslavičius: Jonavos ir Tunelio gatvėse siūlomų degalinių vietos parodo, kad reikia detalizuoti plano sprendinius. Pažymėta centrinė miesto dalis ir koncepcijos teiginys “galima degalinių plėtra prie magistralinių gatvių” kelia abejonių, nes ir magistralinės gatvės riboja miesto centrą. Nepritariu plėtrai prie magistralinių gatvių. Principas išsaugoti centrinę miesto dalį teisingas.

Reikia nurodyti siūlomų naikinti degalinių vietas, tokias kaip Karaliaus Mindaugo pr. ties sala, Jonavos g. ties numatomu tuneliu. Siūlau papildyti schemą upių uostų ir Jachtklubo degalinių vietomis.  

G.Prikockis: Principas teisingas – schema rodo, kur galima statyti degalines, kur – ne. Manau, kad draudžiama teritorija per didelė. “Taškų baksnojimo” principas neteisingas. Degalinių plėtra turėtų būti susieta su transporto magistralių plėtra,  nereikėtų fiksuoti kiekvieną tašką.

G.Šinkūnas: Manau, kad pristatyta nepakankamos apimties medžiaga. Neaiškūs socialiniai ir urbanistiniai sprendinių tikslai mieste ir atskirose teritorijose, taip pat nematyti, kas esamame plane pozityvu ir negatyvu. Nesuprantu, kodėl netinkamas galiojantis specialusis planas. Išvada: pateikti koncepcijos sprendiniai nepakankamai pagrįsti.

G.Prikockis: Kategoriškų prieštaravimų iš ekspertų neišgirdome. Griežčiausiai pateiktą planą kritikavo kolegos A. Miškinis ir G.Šinkūnas. 100 procentų degalinių schemai pritarė tik A. Kančas. Dauguma ekspertų pasisakė prieš degalinių statybą Jonavos ir Tunelio g., esamų degalinių veikimą Karaliaus Mindaugo pr., K.Baršausko g. prie KTU.

N.Valatkevičius: Aplinkos apsaugos departamentas nederina degalinių, jei jos nenumatytos specialiajame plane.Taško vieta  gali judėti 50 m spinduliu aplink konkrečią vietą. Ir sovietiniais laikais prie BP buvo derinama ir degalinių schema.  Taškinis principas susijęs su specialiojo  plano rengimo tvarka. Kęstučio g., K.Petrausko g., Radvilėnų pl. siūlytas degalines atmetėme. Bet išmetus iš vienos vietos, reikės pasiūlyti kitą. Nė viena degalinė nepasiūlyta tarp gatvės ir upės, išskyrus Jonavos g. Degalinės prie KTU veikimo sutartis buvo pasirašyta 15-ai metų arba iki tunelio statybos pradžios.

Šis specialusis planas yra formalus. Paskui jį seks detalieji, techniniai ir darbo projektai.

G.Prikockis: Galimi 3 balsuoti pateikti teiginiai: schemai pritarti, nepritarti ir pritarti su papildymais.

A.Miškinis: Ar pasiūlytos vietos tinka miestovaizdžio formavimo požiūriu?

G.Prikockis: Siūlau papildyti schemą pagal šias pastabas:

- argumentuoti abejotinas vietas – Karaliaus Mindaugo pr., prie KTU, visus raudonus taškus (Tunelio ir Jonavos g.;

- manome, kad nurodyti taškai per daug konkretūs;

- degalinės  šalia vandens telkinių turėtų būti dvipusio aptarnavimo (Marvelėje numatoma degalinė, Žiemos uosto, Jachtklubo).

Siūlau balsuoti:

1. Pritarti su pastabomis.
2. Nepritarti. Pristatyti pakartotinai, papildžius medžiagą pagal pateiktas pastabas.

Kas už 1-ąjį pasiūlymą?

Balsavo: “už” –  2 ekspertai.

G.Prikockis: Kas už 2-ąjį pasiūlymą?

Balsavo: “už” – 11ekspertų.

G.Prikockis: Kas susilaikė?

Niekas.

NUTARIMAS

1. Pateiktam Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos - specialiojo plano pakeitimo projektui (užsakovas – Kauno m. savivaldybė, projektuoja UAB "Miesto planas", projekto vadovas - Nerijus Stanionis) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti  dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:

1.1. Reikėtų papildyti koncepcijos dokumentą labiau motyvuota medžiaga – naujai siūlomos degalinės turi būti neatsiejama miesto infrastruktūros dalis (6 ekspertai).

1.2. Būtina pažymėti esamas naikintinas degalines (pvz., Karaliaus Mindaugo pr. prie Respublikos viešbučio esanti degalinė, prie KTU). Jos neturėtų būti įteisintos būsimame BP (6 ekspertai).

  1.3. Nepritariame siūlomoms degalinėms Jonavos g. ir Tunelio g., nes jos nepriimtinos kraštovaizdžio požiūriu (6 ekspertai).

1.4. Specialusis planas turėtų nurodyti ir vietas - gatvių atkarpas, miesto zonas, kuriose degalinės galėtų atsirasti (4 ekspertai).

1.5. Degalinės  šalia vandens telkinių turėtų būti dvipusio aptarnavimo (Marvelėje numatoma degalinė, Žiemos uosto, Jachtklubo). Siūlome papildyti schemą upių uostų ir Jachtklubo degalinių vietomis (3 ekspertai).

 1.6. Prie aplinkkelių degalinių skaičiaus galima neriboti (3 ekspertai).

1.7.  Rekomenduojame sisteminti degalinių išdėstymą konkrečiose trasose (3 ekspertai).

1.8. Pateikti koncepcijos sprendiniai nepakankamai pagrįsti (3 ekspertai).

1.9. Rekomenduojame pateikti vizualią medžiagą – nagrinėjamų naujų degalinių vietų esamos padėties nuotraukas  (2 ekspertai).

2. "Kauno pilies liekanos. Piliavietės pritaikymas visuomenės poreikiams". Projektiniai pasiūlymai.

2A. Pilies fasadų korektūros pasiūlymai (užsakovas – Kauno m. savivaldybė, rengia VšĮ “NPR”, autorius – Kęstutis Mikšys).

Kauno pilis nuo Neries puses. Vizualizacija

Kauno pilies fasadai iš kiemo pusės. Vizualizacija

AIŠKINAMASIS RAŠTAS PP 2ET-2 dėl Kauno piliavietės

G.Prikockis: Svarstysime du šio projekto aspektus: piliavietės sutvarkymo idėją  ir fasadų korekciją.

K.Mikšys: Pristatysiu projektinius pasiūlymus - koncepciją . Siūlau juos vertinti kaip perspektyvinius ir pagrindą diskusijai. Sukurta bendra idėja, pirmasis sprendinių etapas. Reali sprendinių dalis, kurią numatoma įgyvendinti šiais metais, išskirta į pirmą etapą. Darbo tikslas - išryškinti piliavietę, išvalyti ir suformuoti pagal archeologinius tyrimus fosas. Realūs pirmojo etapo darbai: pagilinti fosą ties pylimais prie Neries,  taką nuleisti prie upės (dabar takas veda tiesiai per piliavietę), sukonstruoti tiltą, pagal specialųjį planą iškelti medžius. Šio etapo metu nenumatoma iškelti dujų kolektoriaus, kuris trukdo įgyvendinti ,,koncepciją“.

Keičiama šiaurinė piliavietės dalis, neįrengiant mažųjų laivų vasaros uosto.  Takai, kurie atsiras prie upės, turi būti  apriboti kelkraščiais ir papildomai sustiprinti akmenimis, nes pavasarinio ir rudeninio potvynio metu galima erozija.  Takai asfaltuoti, nes esamų takų danga  tokia pati.  Specialiojo transporto pandusas į pilies kiemą suformuotas šiauriniame šlaite iš žemių ir padengtas skalda.

Rytinės fosos rytinis krantas paliekamas toje pačioje vietoje.  Formuojama fosa ties pylimais  pagilinama apie 1,5 m ir apsėjama veja.

Pietinė fosa iki vakarinio kampo nekeičiama.

Vakarinės fosos rytinis krantas pratęsiamas išilgai vakarinės sienos, paliekant aikštelę iš išorės ir suformuojant šlaitus. Formuojama fosos dalis ties Neries pylimu iškasama apie 1,5 m (dėl lėšų trūkumo).

Rytinės fosos dalyje prie bastėjos numatyta statyti tiltą, kurio vieta turi būti patikslinta archeologinių tyrimų metu.  Tilto statybos medžiaga turi būti apipjautieji rąstai, nes menamo tilto vietoje buvo rasti konstrukcijų elementai.  Konstrukcija turėtų būti ,,statramstinė”, derinta su metaliniais tvirtinimo elementais, ir atspindėti XXI a. architektūrinį požiūrį.  Toks  tiltas  labiau dera prie aplinkos.  Tilto konstrukcija turi būti nudažyta tamsiais natūralių atspalvių dažais.  Tilto konstrukcija leidžia jį pailginti pasikeitus fosos rytiniam šlaitui.

Iš pilies teritorijos pagal specialųjį planą iškeliami medžiai.

Sprendiniai pilies vertingosioms savybėms įtakos neturės. 

KLAUSIMAI

L.Janušaitienė: Ar pavasario potvyniai sukels problemų nuleistam prie upės takui?

K.Mikšys: Per didelius potvynius takas gali būti užlietas, bet tai atsitiktų retai.

A.Vaškelis: Kokio gylio griovas siūlote iškasti? Kokio aukščio piliavietė?

K.Mikšys: Šiame etape fosos dugnas nebus gilinamas, ji tik pagal galimybes bus valoma. Dujotiekis paliekamas. Vanduo čia neturėtų pakliūti, tik tam tikrais momentais. Susiformavus šalia būsinčiam kvartalui, atsirastų senoji turgaus aikštė.

A.Karalius: Kur jūsų projekto “demarkacinė” linija?

K.Mikšys: Tvarkomės tik sklypo ribose, galėtume apimti zoną iki tilto.

N.Blaževičienė: Kaip nusileidžia takelis?

K.Mikšys: Nuleidžiame taką žemyn prie upės, išryškindami piliakalnį su pandusais.

A.Kančas: Ar dar bus kitų etapų? Kada numatoma baigti projektavimą?

K.Mikšys: Numatomi du etapai. Kol bus iškeltas dujotiekis, formuojamas pietinis šlaitas. Yra daug medžių, kurie trukdo fosos formavimui. Krantas palei Nerį turi būti sukultūrintas, išryškintas piliakalnis. Piliavietė - tai vieta, kurioje gali vykti renginiai. Per pandusą gali privažiuoti aptarnaujančios mašinos.

A.Miškinis: Savivaldybėje vykusiame posėdyje buvo nuspręsta, kad 1-asis etapas bus platformos suformavimas. Dabar šis darbas nukeliama į 2-ąjį etapą?

K.Mikšys: Piliavietė bus suformuota pačioje pradžioje. Neaišku tik dėl dujų kolektoriaus.

A.Vaškelis: Ar piliavietė bus formuojma tokia, kokia buvo pasiūlyta 1-ajame variante?

V.Stauskas: Jei pilies kontūras liks tik simboliškas, gal reikėtų suformuoti bent vandens kontūrą?

K.Mikšys: Remiantis istoriniais duomenimis, pilis niekada nebuvo apsupta vandens.

L.Janušaitienė: Jei takas eitų per piliavietę, atsirastų dar vienas tiltas. Siūlau darbus skirstyti į 2 etapus: rytinio griovio rytinis kraštas paliekamas 1-ajam etapui. Tiltas būtų pastatytas tada, kai griovys bus praplatintas, kad nereikėtų vėliau ilginti tilto.

A.Miškinis: Šių sprendinių pateiktame brėžinyje nematau.

K.Mikšys: Norėjau pateikti sprendimą abstrakčiau.

A.Miškinis: O aš norėčiau jį pamatyti vizualiai.

K.Mikšys: (rodo kitą brėžinį).

A.Miškinis: Nematau pagrindinio pasiūlymo.

K.Mikšys: Yra tik specialusis planas. Strategijos niekas neužsakė.

N.Valatkevičius: Per „Lituanikos“ konkursą buvo pasiūlyta graži įlankėlė. Jūsų siūlomas takas į ją patenka. Bėda ta, kad įlanka bus aukščiau.

K.Mikšys: Takas bus užliejamas.

G.Bernotienė: Ar istoriškai takas motyvuotas?

K.Mikšys: Ne.

J.Zaleckienė: Prašėme lėšų piliavietės pritaikymo konkursui organizuoti, bet negavome. Konkursas neįvyks. Esame gavę apie 1 mln. litų archeologinei žvalgybai, projektui administruoti, viešinti. Patiems darbams lieka apie 800 tūkst. Lt.

G.Šinkūnas: Ar egzistuoja kranto erozijos problema?

K.Mikšys: Erozijos problema nenagrinėjama.

J.Minkevičius: Jei pilis neatstatoma, galima šlaitą palikti tokį, koks yra. Tada nebus neautentiškų dalykų.

A.Vaškelis: Kodėl reikia atstatyti piliavietę?

K.Mikšys: KAUET priėmė nutarimą pradėti nuo piliavietės formavimo. Pylimai suformuos erdvę miestui. Joninių ar kitų švenčių metu žmonių minia išplisdavo į šabakštynus, galima būtų tą erdvę formuoti.

G.Prikockis: Kas galėtų vykti piliavietėje?

K.Mikšys: Galės vykti masiniai renginiai. Galėtų atsirasti požeminiai pastatai, formuojantys šlaitą, ir antžeminiai iki 6 m aukščio statiniai. Danga galėtų būti pakietinta, bet negrįsta, be takų sistemos. Jei atsiras lėšų, bus rengiamas konkursas.

V.Merkevičius: Ar Šiaurės vakarų dalis užpilama?

 K.Mikšys: Taip.

A.Miškinis: Kurią dalį manote esant autentišką?

K.Mikšys: Kiek yra esamų pamatų - brėžinyje parodyti raudonai.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Takas, numatytas retai užliejamose zonose, yra motyvuotas ir galimas.

G.Bernotienė: Piliavietės atstatymo koncepcijai pritariu. Detalizuojant būtina patikslinti pritaikymo poreikių scenarijų. Neįtikina priešgaisrinis užvažiavimas. Norėtųsi įgyvendinti uosto idėją. Pakrantės kelias (jo altitudės) privalo būti tikslinamas: istoriniai pjūviai, kranto erozijos apsauga, vandens lygio reguliavimas, upės srovės įvertinimas. Reikėtų galvoti ir apie uosto aptarnavimo problemas.

N.Blaževičienė: Pritariu piliavietės kontūro atkūrimui tereno lygmenyje. Galima pabrėžti kontūrą natūraliomis gamtinėmis priemonėmis: akmenimis, augalais ir t.t. Gera mintis nuleisti taką į žemutinę Neries terasą. Reikėtų parengti šios teritorijos projektinius pasiūlymus su galutine piliavietės vizija ir galimybėmis.

A.Kančas: Iš principo pritariu takams, pylimui, tiltui, piliavietės suformavimui. Tačiau norėtųsi matyti piliavietės panaudojimo projektą, vizijas, kaip galėtų atrodyti galutinis pilies sutvarkymas.

J.Kančienė: Pritariu planui atkurti piliavietės reljefą ir perkelti taką. Jei brėžinyje rodoma perspektyva - 2-ojo etapo 2-asis tarpsnis, reikėtų rodyti pilies kiemą ir kontūrą. Manau, tai reikėtų išskirti dangomis – toks sprendimas padėtų žmonėms įsivaizduoti bent pilies planą, atskirti pilies vietą nuo aplinkos. Reikėtų nurodyti tikrą turgaus aikštės dydį.

A.Karalius: Esminiams piliavietės ir uosto sprendimams pritariu. Manau, kad įėjimas į pilį turi būti vienas - per tiltą. Siūlau kreiptis į savivaldybę dėl konkurso skelbimo visai koncepcijai: pilis, aplinka (uostas, aikštė, takai) ir panaudojimas. Projekte pasigendu konceptualaus ir perspektyvaus požiūrio į statinį ir jo naudojimą viešame gyvenime.

V.Kuliešius: Anksčiau buvo diskutuota apie galimus požeminius pastatus. Šioje vietoje reikalinga gerokai stipresnė trauka - gal reikėtų kapitalaus požeminio statinio – tiek šlaitui, tiek funkcijai. Manau, reikalinga radikalesnė požeminė intervencija. Tai galėtų būti antžeminė platforma su požemine dalimi. Apskritai  projektavimo kryptis teisinga.

V.Merkevičius: Pritariu šiaurės vakarų piliavietės šlaito suformavimui ir takui. Siūlau tiltą projektuoti tokį, kad jis būtų pakankamas ir aptarnaujančiam transportui, o antro užvažiavimo nedaryti. Pritariu kolegoms: pilies kiemas turėtų būti pažymėtas kokia nors danga.

J. Minkevičius: Jei norime atstatyti piliakalnį, tenka sutikti su tiltu ir šiauriniu krantu. Tiltą reikėtų statyti iš karto reikiamo ilgio. Iš principo pasiūlymams pritariu, bet reikėtų detaliau apsvarstyti erozijos dėl potvynių problemą. Pritaikymas turėtų būti universalus.

A.Miškinis: Nėra perspektyvinio pilies įvaizdžio. Pritariu idėjai 1-ojo etapo metu suformuoti platformą,  nes ji bus  reikalinga bet kuriam pilies perspektyvos variantui. Pritariu šiaurinėje pusėje siūlomai tako trasai.

G.Prikockis: Pritariu piliavietės išryškinimui, žemės pylimui ir  medžių pašalinimui. Pilies atvėrimas pozityvus ir paveldosaugos požiūriu. Trūksta kiemo koncepcijos – reikėtų tobulinti (požeminiai statiniai, esamos liekanos). Pilis – gynybinis objektas, o ne pereinamas kiemas. Deklaruotas vienas įvažiavimas, tiltas senoje vietoje – tai konceptualus kelias. Grioviai aplink sausi, evakuacija galima. Jei bus potvynis,  tuo laiku renginiai nevyks.

R.Raslavičius: Piliavietės sutvarkymo koncepcijai – takui šiaurinėje pusėje, tiltui – pritariu su pastabomis. Reikėtų numatyti piliavietės panaudojimo galimybes ir scenarijų, išnagrinėti fosų užpylimo vandeniu galimybes taką ir uosto teritoriją pakeliant virš vidutinio Neries vandens lygmens. Siūlau tiltą į pilį Šv.Gertrūdos gatvės ašyje projektuoti per visą atkuriamos fosos plotį.

V.Stausko išvados pridedamos.

G.Šinkūnas: Pritariu siūlymui nuleisti taką: jei jis bus nuplautas, miestas turės investuoti į krantinių sprendinius.

R.Mikaitis: Iš pasisakymų supratau, kad vyrauja tendencija pritarti. Tada politikams nebeliks dirvos kritikai. Kai pritaria profesionalų dauguma, politikai taip pat pritaria. Linkiu, kad darbai kuo sparčiau judėtų , lėšas planuojame panaudoti iki Hanzos sąjungos šventės.

A.Vaškelis: Pilies problemoms spręsti trūksta vadybos. Numatomos lėšos – 10 mln. litų – labai menkos.   Jų užteks tik žolei pasodinti.

N.Valatkevičius: Trūksta visapusės vizijos.

G.Prikockis: “Lituanikos“ konkurso darbe buvome numatę požeminius statinius, bet trukdė apsauginė zona.

Dauguma ekspertų šiai  koncepcijai pritarė. Pagrindinis priekaištas, jog pasigesta galutinės pilies vizijos. Kitos pastabos ne tokios esminės: dėl pilies nužymėjimo, dangų, požeminių statinių, scenarijaus. Iš tiesų trūksta pilies su prieigomis koncepcijos.

Siūlau balsuoti už teiginį „Pritarti su pastabomis ir parengti galutinio įvaizdžio ir panaudojimo projektą“.

A.Miškinis: Būtina sukurti pilies įvaizdį, numatyti aikštę, uostelį ir paskirtį.

S.Rimas: Norint įgyvendinti jūsų siūlymą, iš pradžių reikia pritarti pristatytiems projektiniams pasiūlymams.

G.Prikockis: Savivaldybė turėtų parengti programą. Balsuokime.  Kas pritaria pasiūlymams su minėtomis pastabomis?

Balsavo:“už“ - 11 ekspertų.

G.Prikockis: Kas prieš?

Niekas nebalsavo.

G.Prikockis: Kas susilaikė?

Niekas.

2A.Pilies fasadų korektūros pasiūlymai

G.Prikockis: Dar aptarsime pateiktus koreguoti fasadus ir  suformuluosime bendrą nutarimą. Prašau pasisakyti autorių.

K.Mikšys: Pirmajam sienų konstrukciniam variantui rangovai neduoda ilgaamžiškumo garantijos. „Pilies“ draugija taip pat spaudžia pakeisti fasadų išraišką. Dabar siūlome du sustiprintos konstrukcijos variantus: horizontalų ir vertikalų.

Liaudis reikalauja pilies su arkomis ir šaudymo angomis. Viena mūsų kolegių architekčių dirba su „Pilies“ draugija, studijuoja pilių projektavimo patirtį ir jiems projektuoja.

Staybininkai pirmenybę atiduoda  variantui su vertikaliais stulpais.

N.Blaževičienė: O  kokią mūrijimo sistemą taiko rangovai, laimėję šį konkursą?

K.Mikšys: Metalinis karkasas su mūro kiautu.

G.Šinkūnas: Siūlau viešoje erdvėje skelbti kuo daugiau medžiagos apie pilies sprendimus. Tuo gal padėtume politikams.

G.Prikockis: Suprantu tą moralinį krūvį, kurį autoriui tenka atlaikyti, bet mes sprendžiame architektūrinės išraiškos klausimus. Prašau ekspertų pasisakyti.

PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: Pateikti pilies mūro variantai neprilygsta pirminiams sprendiniams, kurie buvo modernūs ir konceptualūs. Jei plytų mūras „neįmanomas“, gal reikėtų keisti medžiagiškumą, spalvą arba ieškoti visai neutralaus sprendimo.

A.Kančas: Geriausias sprendimas buvo pirmasis. Reikia ieškoti galimybių jį įgyvendinti. Jeigu reikėtų rinktis tarp dviejų naujų, sakyčiau, jog geresnis horizontalusis.

J.Kančienė: Siūlomi sprendiniai blogesni už pirmąjį. Vertkalių “strypų“ variantas visai netinkamas, primena persirengimo būdeles paplūdimyje. Kita vertus,  juk kalbame apie labai nedidelį mūro plotelį. Jis turi būti labai kokybiškas ir ilgaamžis. Negi statybininkai negali pasistengti?

V. Kuliešius: Optimaliausias buvo pirmasis variantas. Naujas horizontalus sprendimas prastesnis. Siūlau siekti kuo mažiau stilizuotos išraiškos, o projekto autoriams ir toliau vadovautis tarptautiniais paveldo dokumentais.

V.Merkevičius: Pirmas variantas buvo modernus ir aiškus. Dabar siūlomi abu labai  blogi.

J.Minkevičius: Geriausias buvo pirmasis. Su vertikalėmis visai nepriimtinas. Galbūt panaudoti 2 tipų plytas? Kartais  ir detalė yra dievas.

A.Miškinis: Siūlomi sprendimai nešiuolaikiški – tokie galėjo būti prieš 50 metų. Prisiminęs Lindso pilies istoriją, kai sudegusi dalis buvo atstatyta iš plieno ir stiklo, siūlau: naują dalį projektuoti iš kitokių medžiagų.

G.Prikockis: Geriausias buvo pirmas variantas. Modernus sprendimas pozityvus, bet iš toli turėtų matytis vientisas siluetas.

R.Raslavičius: Pateiktiems fasadų sprendiniams nepritariu. Tai nepanašu į modernų statinį. Gal reikėtų sutelkti dėmesį į bokštą?

G.Šinkūnas: Iš pateiktų geresnis horizontalusis variantas.

J.Zaleckienė: Konkursas buvo laimėtas kartu projektavimo ir bendrųjų statybos darbų. Reikalingi mūro bandymai. O gaila, tūris toks nedidelis.

B.Deveikis: Pirmasis variantas buvo geras, bet neapsaugotas nuo šalčio poveikio. Kreipėmės į KTU katedrą ir gavome  atsakymą : ilgaamžiškumas neužtikrintas.

L.Janušaitienė: Visi specialistai įbauginti – bijo bet kokio pokyčio. Juridiškai pasirašytas 1-asis variantas. Galėtų būti siūlomas ir kitas  būdas – kelių rūšių plytos, tai šiuolaikiškesnis „niuansinis“ principas. Neapgalvota sienos fragmento baigtis. O vertikalusis variantas visai nepriimtinas.

G.Prikockis: Konstrukcinių problemų čia neišspręsime. Beveik vienbalsiai nutarta, kad geriausias fasadų variantas yra pirmasis, o vertikalusis -- visai nepriimtinas.

NUTARIMAS

2. Pateiktam projektui "Kauno pilies liekanos. Piliavietės pritaikymas visuomenės poreikiams" (projektiniai pasiūlymai, užsakovas - Kauno m. savivaldybė, rengia VšĮ „NPR“, autorius - Kęstutis Mikšys) pritarti su pastabomis:

2.1. Reikėtų parengti šios teritorijos projektinius pasiūlymus su galutine piliavietės vizija ir  aplinkos - uosto, aikštės, takų koncepcija (5 ekspertai).

2.2. Rekomenduojme numatyti piliavietės panaudojimo galimybes ir scenarijų (4 ekspertai).

2.3. Manome, kad pilies kiemas turėtų būti išskirtas danga (3 ekspertai).

2.4. Pakrantės kelias turėtų  būti tikslinamas: pjūviai, kranto erozijos apsauga, vandens lygio reguliavimas, upės srovės įvertinimas (3 ekspertai).

2.5. Manome, kad įėjimas į pilį turi būti vienas – per tiltą. Pilis – gynybinis objektas, o ne pereinamasis kiemas (3 ekspertai).

2.7. Rekomenduojme tiltą į pilį Šv.Gertrūdos gatvės ašyje projektuoti per visą atkuriamos fosos plotį (3 ekspertai).

2.8. Siūlome integruoti požeminius statinius, kurie pasitarnautų tiek šlaitui stiprinti, tiek funkcinėms galimybėms išplėsti  (2 ekspertai).

2.9. Rekomenduojame projektuoti tokį tiltą, kuris tiktų ir aptarnavimo transportui, o antro užvažiavimo neplanuoti (2 ekspertai).

2A. Naujai pasiūlytiems pilies fasadų sprendiniams nepritarti. Rekomenduojama likti prie pirmojo (juridiškai patvirtinto) varianto.

Parengė Jūratė Merkevičienė

(pagal KAUET 2010 02 24 posėdžio protokolą)