Birželis

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai diskutavo, ar tinka prekybos centrui reklamuotis už paties Kauno miesto ženklą iškilesniu reklaminiu statiniu ir aptarė Kauno daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos estetines kryptis.

Gigantiškas prekybos centro „Mega“ reklaminis ženklas, kuris konkuruotų su paties Kauno miesto ribos ženklu , architektūros ir urbanistikos ekspertams pasirodė netinkamas, o daugiabučių renovacijos estetines problemas rekomenduota spręsti kompleksiškai.

Posėdyje, kuriam vadovavo Algimantas Kančas, dalyvavo projekto "40 m aukščio reklaminės nuorodos Islandijos pr. 32, Kaune projektiniai pasiūlymai" autorė Violeta Mikėnienė.

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Algimantas Kančas, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti diskusijos dalyviai: Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  AB "Baltic Shopping Centers" atstovai: Artūras, Klinkevičius, Inga Juškaitė, UAB “COWI Lietuva” atstovai: Edita Pavalkienė, Birutė Gasiūnaitė.

1. 40 m aukščio reklaminės nuorodos Islandijos pr. 32, Kaune projektiniai pasiūlymai. Užsakovas - AB "Baltic Shopping Centers", projektavo VšĮ Vizualinių komunikacijų studija, UAB “COWI Lietuva”. Pristato Violeta Mikėnienė (UAB “COWI Lietuva”), Artūras Klinkevičius (AB "Baltic Shopping Centers").

Prieš pradedant diskusiją D.Šarakauskas perskaitė kreipimąsi į LR Vyriausybę ir šalies Prezidentę dėl vizualinės reklamos žalos Lietuvos kraštovaizdžiui:

“Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga sunerimusi dėl nuolat didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, virtinų, stendų) sklaida.

Problemą vaizdžiai iliustruoja automagistralė Vilnius-Klaipėda, kuri turi vienos svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų reikšmę. Pagrindiniais akcentais tapę gausūs gigantiški reklaminiai skydai yra vizualinė tarša: jie trukdo apžvelgti kraštovaizdį, kai kuriuos vertingus jo ruožus uždengia aklinai.

Žala ne tik estetinė: kraštovaizdyje dominuojanti vizualinė reklama piliečių pasąmonėje nuosekliai įtvirtina materialias verybes, tuo pačiu formuoja nereprezentatyvų šalies įvaizdį.

Nepatenkinamą vaizdą automagistralės kraštovaizdyje sąlygoja tai, kad reklamos skydų sklaidą kontroliuoja teritorijas, esančias greta automagistralių, valdančios savivaldybės, kurios derindamos skydų projektus neatsižvelgia į galiojančio LR statybos įstatymo nuostatą, kad „<...statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“.

Analogiška padėtis klostosi ir kituose svarbiuose Lietuvos keliuose, taip pat miestuose. Dėl nepatenkinamai koordinuojamos ir administruojamos reklaminės informacijos sklaidos miestų viešųjų  erdvių vaizdas tampa chaotiškas.

Todėl raginame pareikalauti atitinkamų LR Vyriausybės institucijų veiksmų ir atsakomybės:

1)    Įpareigoti apskričių, savivaldybių administracijas nedelsiant  sustabdyti naujų reklamos skydų derinimą, statybą ir nepratęsti leidimų jau pastatytiems automagistralėje Vilnius - Klaipėda, kol  nebus parengtas, viešai aptartas ir patvirtintas šiai atkarpai skirtas specialus kraštovaizdžio planas;

2)    Pradėti formuoti kraštovaizdžio estetikos politiką, paruošti  Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje estetikos reglamentus, aiškiai išskiriant ir reglamentuojant vizualios reklamos, kaip potencialiai svarbiausio kraštovaizdžio taršos elemento, sklaidą. “

A.Klinkevičius: Noriu trumpai priminti šios teritorijos problemas. Čia svarbus funkcijų suderinamumas ir plėtra. Per artimiausius kelerius metus planuojama 80 tūkst. kv. m plėtra, tam bus skirta apie 100 mln. eurų investicijų. Plėtra planuojama 2012 m., detaliojo plano rengėjas - SĮ “Kauno planas”. Numatoma sporto centro statyba, konferencijų salė ir atskiras pastatas nuomininkams. Yra rengiamas sąlygų sąvadas. Svarbiausia problema - susisiekimas. Per pastaruosius dvejus metus buvo sudaryta darbo grupė, patvirtinta eismo koncepcija, kuria remiantis formuojamas naujas transporto mazgas - dviejų juostų žiedinė sankryža. Buvo atlikti transporto tyrimai ir nustatyta, koks srautas gali būti aptarnautas. Dėl saugaus eismo numatyta rekonstruoti nuovažas, kai kurias jų uždaryti. Kelių direkcija rengia specialųjį palną - tai tolimesni procesai. Dabar pristatysime reklaminio stendo įrengimą.

V.Mikėnienė: Pateikiama užsakovo  parengtos  reklaminės nuorodos Islandijos pl. 32  koncepcija. Koncepciją parengė Vizualinių komunikacijų centro dizaineriai. Mes turime sutartį su užsakovu techniniam projektui parengti ir sąlygose gavome nurodymą pateikti projektą Architektūrinei tarybai aukščiui patikslinti.

Užsakovo reklaminės nuorodos koncepcija - pritraukti Vilnius – Klaipėda – Marijampolė  kryptimis pravažiuojančius keleivius, kadangi įvaža į “Megą” sudėtinga, per vėlai pastebima.

Gal būt prekybos centras buvo planuojamas Kauno gyventojams, tačiau esant dabartinei ekonominei situacijai  svarbus  kiekvienas klientas. Tuo labiau kad prekybos centras yra patogioje vietoje magistralės atžvilgiu,  jei ne keblus įvažiavimas. Logiška, kad  užsakovas ieško būdo pritraukti potencialius  magistrale važiuojančius pirkėjus. Siekiama, kad iš toliau keleivius  sudomintų ryški reklama    -   50 m aukščio  nuoroda. Be to, tai būtų tos vietos akcentas ties Kaunu, kokio nėra Klaipėdos - Vilniaus magistralėje. Aišku, 50 m aukščio nuoroda neprilygsta Eifelio bokštui ar Laisvės statulai. Tačiau  jau tikrai nenusileidžia greta esantiems elektros stulpams.

Pateikiame šią  medžiagą:

- Nuotraukos iš lėktuvo. Pagrindiniai taškai pasirinkti pravažiavus pėsčiųjų tiltą ir už jo - iš Vilniaus pusės, kitas taškas - iš Klaipėdos pusės.

-  Fotomontažai su 50 m aukščio nuoroda.

- Detalūs nuorodos brėžiniai.

Pasitelkę lazerinę įrangą atlikome tyrimą. Išanalizavome  reklamos matomumą iš 2  pagrindinių taškų  (I ir II )Vilnius – Klaipėda kelyje. 1-ajame taške išmatavome  medžių viršūnių aukštį. Siūlytume pažeminti  nuorodas iki 40 m. 2-ajame taške  išmatavome dabartinių “Megos” pastatų aukštį. Pateikiame fotomontažus su 40 m aukščio nuoroda. Analizuojant nuorodos architektūrą,  abejonę kelia 2 m storio stiebas. Bandėme  ieškoti ažūriškesnio sprendimo, tačiau jo gabaritai prilygsta rimtam pastatui. 

Jei taryba nepritars  nuorodos dizainui, ieškosime kitų sprendimų.

Pateikėme  detaliuoju planu patvirtintas  Karmėlavos oro uosto apsaugos zonas:

- 5,1 kilometro atstumu – galima 45 metrų ir aukštesnių statinių statyba (oro uosto kontrolės posto atžvilgiu);

- 15 kilometrų atstumu – galima 100 metrų ir aukštesnių statinių statyba.

Reklama patenka į 15 km zoną ir ją reikės  derinti  su Skraidymo valdymo  centru.

KLAUSIMAI

N.Blaževičienė: Kaip žmonės matys tą reklamą?

V.Mikėnienė: Kaip sakiau, buvo atlikta plati analizė, kaip ir iš kokio taško reklama bus matoma.

N.Blaževičienė: Ar buvo paskaičiuota, kiek pirkėjų padaugės įrengus reklamą?

A.Klinkevičius: Be abejo, nuorodos įrengimas padidintų pirkėjų srautą. Pagrindinis siekis - suorientuoti žmogų. Pamatę “Megą”, vairuotojai pradeda staigiai manevruoti, o tai yra nesaugu. Ar nuoroda atsipirks, neaišku.

L.Tuleikis: Kodėl to nedaroma naudojantis kelio ženklais?

A.Klinkevičius: Kelio ženklų tipai yra riboti. Siūlėme nuorodas įrengti ant viaduko, bet pasirodė, jog tai kelia pavojų eismo dalyviams.

G.Prikockis: Ar tai bus aukščiausia reklama Lietuvoje?

A.Klinkevičius: Nesiekiame būti pirmi, norime tik laiku informuoti potencialų pirkėją.

I.Juškaitė: Dabar aukščiausia Lietuvoje reklaminė nuoroda yra Panevėžyje, prie „Babilono“ prekybos centro. Jos aukštis 17 metrų.

J.Bučas: Koks turi būti optimalus atstumas ir aukštis, kad reklama būtų maksimaliai suvokiama?

A.Klinkevičius: Optimalus- 40 m, mūsų siekiamybė – 50 m. Svarbiausia buvo įvardinti protingą aukštį.

PASISAKYMAI

G. Balčytis: Prie prekybos centrų yra daug reklaminių stendų. Šiuo požiūriu užsakovų noras suprantamas. Sprendžiant apie ženklo techninę pusę - nei geras, nei blogas, esamo komplekso jis nesugadintų. Bet sprendimas galėtų būti įdomesnis ir estetiškesnis. Aukštis savaime nėra nei gerai, nei blogai.

N.Blaževičienė: Tokio pobūdžio ir mastelio reklamą grįsti tik komerciniais interesais nepakanka. Dieną ženklas prapuls aplinkiniame margumyne. Naktį darys stiprų įspūdį, tik manau, jog paprastesnių būdų išgauti panašiam efektui - lazeriai, šviesos efektai. Man nuoroda atrodo dviprasmiška - jei iš anksto nežinosi, tai ir  nesuprasi.

J.Bučas: Manau, kad reklaminio objekto vietą reikėtų patikslinti aukščio, atstumo ir semantinės reikšmės prasme. Objekto formą bei aukštį reikėtų parinkti pagal tris visuotinai priimtus vizualinės dominacijos parametrus: mastelio dominacijos riba, vaizdo dominacijos riba – 2,5 km, psichologinio efekto riba – 4,5 km. Kuo aukštesnis objektas, tuo sėkmingiau jis įtraukiamas į kraštovaizdį. Už  3 km raidžių jau neįskaitysime, dar toliau jis taps erdvės elementu. Spalvos turėtų būti labai ryškios. Lietuvoje maksimalus gerai suvokiamas atstumas – 2,5 km. 

Aukščio nereikia bijoti, svarbu, kad ženklas būtų grakštus ir įskaitomas. Bet  ekonominiu požiūriu tokio ženklo įrengimas kelia abejonių.

A.Karalius: “Megos nesimatymo” problemos sprendimas šiuo atveju yra absoliučiai neprofesionalus ir agresyvus konteksto atžvilgiu. Problemos akivaizdžios:

- Objekto gabaritai – 50 m aukščio - kelia tam tikrus reikalavimus jo simbolikai. Jos nėra. Objektas simboliškai tuščiaviduris.

- Erdvinės-estetinės koncepcijos nėra.

- Dizainas nevykęs - tipinio dizaino adaptacija didinant parametrus yra vulgari ir primityvi - nepagarbos Kaunui demonstravimas.

- Objektas yra tiesmukas galios demonstravimas, stokojantis kūrybinio indėlio, koncepcinio pagrindimo ir variantinės paieškos.

V.Merkevičius: Nemanau, kad ši reklama suteiks kokios nors informacijos: kas žino centrą, tam reklamos nereikia, kas nežino - nesupras. Informacija galėtų būti pateikta ir kitais būdais - šviečiančiais ekranais, nukreipiančiąja vizualine informacija, reklama ant pastatų. “Bokšto” estetika prasta - ant vėjo jėgainės stiebo pritaisytas elementarus raidžių skydas.

G.Prikockis: Nematau reikalo kariauti su ambicijomis. Gero dizaino čia nėra, bet gal ir nereikia. Pateiktiems masyviems variantams nepritariu - svarbus ne stiebo aukštis, o reklamos dydis. Manau, kad jos dydis turėtų neviršyti Kauno ženklo dydžio.

D.Šarakauskas: Tokiais objektais ne tik daroma žala gamtovaizdžiui, bet ir įtvirtinamos materialinės vertybės. Matyti, kad tai komercinė reklama. Galima būtų naudoti reklaminius skydelius kaip Austrijoje. Jie stovi kas 1 – 5 km su nuorodomis į objektą. Stulpai mažesni ir neteršia gamtovaizdžio. Geriau reklamą būtų  įtaisyti ant aukšto pastato.

Esamas tarpas tarp sankryžų didelis, taigi vairuotojas spėja persirikiuoti ir pasukti į centrą. Manau, kad tai ambicingas projektas pastatyti aukščiausią ženklą.

A.Steponavičius: Darbe esu susidūręs su tuo, kokie reklamos tipai turėtų būti kultivuojami. Kaunas turi kraštotvarkos mastelį, kuris šiuo atveju yra pažeidžiamas. Anksčiau aukštoji erdvės dalis nuo 15 iki 60 m priklausė tik kulto pastatams, dabar - vandentiekio bokštams, jėgainėms, aukštybiniams pastatams. 50-ties metrų aukštis išeina iš reklamos tipologijos ribų. Tai jau paminklų sritis, su reklama neturinti nieko bendra. Už 1 km ji nebus matoma vairuotojui, nes vaizdą dengs automobilio stogas. Iš toli - bus matoma. Šį sumanymą galima būtų įgyvendinti keliais būdais: reklama galėtų būti ant naujo tūrio, stendai prieš posūkį ir už jo. Nesu įsitikinęs, kad pateiktas sprendimas pats geriausias, esu prieš nekontekstualų aukštį.

L.Tuleikis: Klausimas nepristatytas taip detaliai, kaip reikėtų. Nematau, kaip artėjant kis nuorodos dydis, koks jo santykis su Šilainiais, gyvenamaisiais sodybiniais namais, su įvaža į miesto centrą, su Kauno riboženkliais. Nepateikta medžiaga, kas bus svarbesnis – Kauno riboženklis ar ”Megos” reklama. Reikia variantinio projektavimo.

A.Kančas: Pritariu Tuleikiui – trūksta medžiagos, iš kurios matytųsi, kaip kinta nuorodos dydis artėjant, kaip matysis žmogui, stovinčiam šalia. Sunku reikalauti, kad tai būtų simbolis, to ir nereikia. Apibendrindamas pasakysiu, kad  trūksta argumentacijos, papildomos medžiagos.

L.Tuleikis: Užsakovui reikia atlikti daug tyrimų ir papildomo darbo.

A.Karalius: Būtų puiku, kad būtų pateikti keli variantai. Juk patys reikalaujam fasadų variantinio projektavimo.

G.Prikockis: Konkurencija su Kauno ženklo dydžiu darys psichologinę įtaką.

A.Klinkevičius: Iš “KOWI Lietuva” tikimės ypač kompetentingo požiūrio – palyginimo su Europos objektais. Mūsų sutartyje numatyta, kad projektavimo metu, ieškant teisingiausio sprendimo, galima alternatyvų paieška.

 L.Tuleikis: Neturiu nieko prieš “KOWI Lietuva”. Užsakovas turėtų skirti tiems tyrimams lėšų.

A.Klinkevičius: Nedrįsome parodyti filmuotos medžiagos, kaip važiavome į vietą, natūralaus dydžio maketą kėlėme kranais.

A.Karalius: Manau, kad pasirinktas netinkamas instrumentas problemai spręsti. 

NUTARIMAS

1. Pateiktam projektui  „40 m aukščio reklaminės nuorodos Islandijos pr. 32, Kaune projektiniai pasiūlymai“ (užsakovas - AB "Baltic Shopping Centers", projektavo VšĮ Vizualinių komunikacijų studija, UAB “COWI Lietuva”) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareiktas pastabas:

1.1.  Sumanymą siūlome įgyvendinti kitais būdais: reklama galėtų būti ant naujo tūrio, reklaminiai skydeliai  artėjant prie “Megos”, šviečiantys ekranai, lazeriai (6 ekspertai).

1.2. 50 metrų aukštis išeina iš reklamos tipologijos ribų, yra nekontekstualus (4 ekspertai).

1.3. Nėra erdvinės-estetinės koncepcijos (3 ekspertai).

1.4. Konkurencija su Kauno ženklo dydžiu darys psichologinę įtaką. Būtina išnagrinėti projektuojamos nuorodos santykį su Kauno ženklu  (2 ekspertai).

1.5.  Trūksta variantinio projektavimo (2 ekspertai).

1.6.  Būtina medžiaga, iš kurios matytųsi, kaip artėjant kis nuorodos dydis, koks jo santykis su Šilainių daugiabučiais ir  gyvenamaisiais sodybiniais namais, su įvaža į miesto centrą, su Kauno riboženkliais, su tuo, ką matys šalia jos stovintis žmogus, ir t.t. (2 ekspertai).

1.7. Manome, kad aukščio nereikia bijoti, svarbu, kad ženklas būtų grakštus ir įskaitomas (2 ekspertai).

2. Kauno daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos estetinės kryptys. Pristato Nerijus Valatkevičius.

N.Valatkevičius: Šiandien svarstyme dalyvauja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis, kuris tiesiogiai užsiima šia problema. Kauno savivaldybė rengiasi atnaujinti fiziškai pasenusius daugiabučius pritaikydama apšiltinimo programą. Reikės atnaujinti Šilainių, Eigulių, Dainavos ir kitus mikrorajonus.

Vilniaus savivaldybė priėmė strategiją, kad atnaujinant daugiabučius kiekvienas mikrorajonas turėtų savo spalvą. Prieš 3 mėnesius buvo priimtas įstatymas, kad galima pastatą atnaujinti be žemės sklypo. 

Yra daug įvairių galimybių - galima gatvėms suteikti spalvas. Pačių atnaujinimo projektų rengti nebereikia - Aplinkos ministerija parengė 3 tipinius projektus.

Scenarijus toks: į Urbanistikos skyrių ateina bendrijos seniūnas, gauna tipinį projektą, trūksta tik spalvų koncepcijos. Kreipiuosi patarimų į KAUET narius: kaip spręsti šią problemą?

R.Gatautis: Bet kokiam pastatui, kuriam yra daugiau negu 30metų, reikia kapitalinio reminto. Kaune yra apie 5 tūkst. daugiabučių, iš jų apie 1,5 tūkst. - chruščiovinio tipo, jų vidutinis amžius 40 metų. Dauguma jų prižiūrėti prastai, todėl būtina juos atnaujinti. Dabar galvojame, kaip sutaupyti energijos. Atnaujinus namus galima sutaupyti apie 50 proc. ir daugiau šilumos. Racionaliausia būtų namus atnaujinti kvartalais, kartu keičiant inžinerines sistemas, įrengiant automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles.

Teko lankytis Panevėžyje, kuris yra šios veiklos lyderis Lietuvoje. Kiemai prie atnaujintų namų dabar iškasinėti kaip karo zona, nes laiku nebuvo pakeisti vamzdynai. Šiuo metu Kauno savivaldybė rengia atnaujinimo kvartalais planą. Senieji mikrorajonai padalyti į 77 kvartalus. Planuojame parengti vieno kvartalo atnaujinimo bandomąjį projektą. Jei kiltų problemų, būtų ieškoma sprendimo būdų, tai palengvintų kitų rajonų atnaujinimą. Bėda ta, kad kvartalai labai nevienodi. Prasčiausios būklės mikrorajonus atskyrėme į pirmą dešimtuką.

Ką galėtumėte šiuo klausimu patarti: kaip vykdyti šį procesą?

N.Valatkevičius: Į namų grupę projektuojama viena įvaža. Atnaujinimo projektai rengiami, trūksta spalvinės ir estetinės koncepcijos.

A.Kančas: Prašau ekspertus išsakyti savo nuomonę.

G.Prikockis: Su kompleksinio tvarkymo problema susidūriau, kai buvo tvarkomas universitetas. Esu tikras, kad aplinkai sutvarkyti lėšas gali skirti tik savivaldybė.

N.Valatkevičius: Vamzdynus sutvarkys įmonės savo lėšomis, o bendrija turėtų sutvarkyti aplinką. Savivaldybė to padaryti negali. Savivaldybė įsipareigojusi parengti projektą, kiekviena institucija atlieka pagal jį pakeitimus arba ne.

R.Gatautis: Rengiami detalieji planai stringa, nes sunku suderinti automobilių skaičių stovėjimo aikštelėse pagal galiojančius reglamentus, numatančius atstumus nuo pastatų. Yra idėja integruoti šalia esančias gatves. Lietuva pirmoji sugebėjo pritraukti atnaujinimo darbams Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Galima būtų pabandyti ir aplinkos sutvarkymo lėšas gauti iš šių fondų.

A.Karalius: Spalvų priskyrimas mikrorajonui kvepia spalviniu rasizmu. Daugiabučiai ir taip „uniformiški“, jei dar labiau juos „suuiniformuosime“, bus visiška degradacija. Galima ieškoti kitų būdų. Pirmas būdas – tegu namai atsinaujina, kaip nori. Pamatysime, kas esame. Antras – parinkti vieną spalvą (baltą) ir įvairių atspalvių pilką ir leisti rinktis norimą atspalvį. Trečias būdas - priskirti namui architektą, kuris pasirūpintų jo estetika. Atsirastų žaismė ir intriga. Iš esmės manau, kad šį klausimą derėtų rimčiau parengti ir nagrinėti dideliame posėdyje.

L.Tuleikis: Mano nuomone, miestui reikėtų kuo greičiau pasirinkti partnerį, kuris būtų pajėgus sukurti kompleksinio atnaujinimo Kaune strategiją. Reikia atsakyti į daugybę klausimų, kaip kurioje miesto vietoje elgtis. Gal kai kuriuos pastatus reikia palikti kaip laiko ženklus - atnaujinti kitaip. Gal kai kuriuos kvartalus palikti. Reikia bendros koncepcijos - tam reikia komandos. Visi trys kolegos Karaliaus pasiūlymai blogi. Rytų Vokietija, Norvegija nemažai pažengusios atnaujinimo srityje. Akivaizdu, kad po atnaujinimo pastatai pablogėja, aplinka pagerėja. Išvada tokia: visi darbai turi prasidėti nuo atnaujinimo Kaune koncepcijos parengimo, reikės skirtingų elgesio modelių skirtingose miesto vietose.

R.Gatautis: Ir švedai turi panašių bėdų - kvartalais atnaujina 1960 m. pastatytą 1 mln. daugiabučių.

A.Steponavičius: Nagrinėjimas vienu aspektu visada negatyvus. Gerai, kad savivaldybės atstovas p. Ramūnas Gatautis suvokia problemos kompleksiškumą. Reikia numatyti bendrą strategiją - vienų kvartalų jau nereikia atnaujinti - tai kvartalas nuo K.Baršausko gatvės iki „3 mergelių“ restorano, „Demokratų“ kvartalas, kvartalas prie „Gričiupio“. Jų būklė labai bloga. Dainavos mikrorajono daugiabučiai jau truputį geresni - geriau suplanuoti, erdviau išdėstyti, juos verta rekonstruoti.Visi mikrorajonai turi savo specifiką. Reikėtų atnaujinti mikrorajonais, nes socialinius klausimus derėtų spręsti to rajono ribose. Šiuo metu gyventojų yra sumažėję trečdaliu, negu planuota. Yra daug klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik mikrorajono ribose. Išsprendus automobilių stovėjimo, socialinius klausimus, galima bus spręsti estetines problemas - apdailos medžiagos galėtų būti įvairios.

N.Valatkevičius: Ką turėčiau sakyti, kai ateis seniūnijos atstovas?

A.Steponavičius: Kol nėra koncepcijos, siūlau nieko nedaryti.

N.Valatkevičius: Kalbėjote apie griovimus - gyventojai niekada nenori išsikelti.

A.Steponavičius: Galima suorganizuoti prestižinį iškėlimą.

R.Gatautis: Norėčiau pasidalyti mintimis apie griovimą. Kvartale prie restorano „3 mergelės“ įsikūręs labai keblus kontingentas. Be to, negalima per anksti apie būsimą griovimą paskelbti, nes labai atpigs butai. Reikia ekspertizės. Kokiomis dalimis tą darbą išdalyti?

D.Šarakauskas: Nekompetentingai atnaujinti - tai išmesti pinigus. Atnaujinimas - tai ne tik pats pastatas, bet ir aplinka: lauko tinklai, automobilių aikštelės ir infrastruktūra. Manau, tikslinga būtų prasčiausius namus tiesiog nugriauti. Reikia priimti principinius sprendimus, tam būtinas bent pleneras. Turėtų būti parengtas dviejų lygių projektas - strateginis ir vietinis - detalusis.

G.Prikockis: Kompleksinis tvarkymas - teisingas kelias. Atnaujinimas be aplinkos sutvarkymo - beprasmiškas. Reikia ieškoti būdų, kaip gauti tam lėšų - stengtis pritraukti ES pinigus tiek aplinkai tvarkyti, tiek namams griauti po atnaujinimo vėliava. Manau, trijų tipų projektų neužteks. Tipiniai projektai kvepia utopine, numeruota architektūra. Naujų spalvų reikėtų griebtis  ne radikaliai, o taikantis prie buvusių sprendimų. Galima būtų naudoti gamtines spalvas. Tam tikras konservatyvumas būtinas. Darbo projektas turi apimti ir spalvinį sprendimą, ir  gerovę -- sprendimas turi būti kompleksinis.

V.Merkevičius: Svarbu numatyti startegiją - kvartalai griaunami, atnaujinami ar ne. Pradėti reikėtų nuo labiausiai nugyventų. Mikrorajonus reikėtų skaidyti į grupes, grupėse jau galima taikyti estetikos strategiją. Gal spalviniai sprendimai galėtų būti nusprendžiami detaliojo plano lygmeniu? Atnaujinimui naudojamos medžiagos turėtų būti kokybiškos ir įvairios. Mieste yra dvi aukštosios mokyklos, rengiančios architektus. Kauno mikrorajonų spalvinių sprendimų paieška galėtų būti įtraukta į ateinančio rudens programą.

R.Gatautis: Galima būtų vieno tipo namui parengti tris apdailos variantus: prabangų, vidutinį ir ekonominį.

J.Bučas: Skirstymas turėtų būti toks: grupė, kvartalas, kompleksas, rajonas. Rajonai turėtų būti suskirstyti pagal laikotarpius - renovacija gali būti diferencijuota. Svarbus atnaujinimo eiliškumas: infrastruktūra, tinklai, aplinka, pastatai. Estetikos derėtų imtis  galiausiai.

R.Gatautis: Apskaičiuota, kad 1 kv. m gyvenamojo ploto atnaujinimas kainuoja nuo 300 iki 500 litų, atsižvelgiant į pasirinktą variantą – ekonominį ar prabangesnį. Ne visi gyventojai apsidžiaugs sužinoję, kad sumažėjo buto plotas šiltinant iš vidaus.

N.Blaževičienė: Didelė vertybė yra tai, kad dar dirba architektai, projektavę tuos rajonus. Tai labai rimtas darbas, reikalaujantis atsakingų sprendimų. Reikėtų sukurti darbo grupę tiems spredimams priimti. Atnaujinimas - tai ne tik fasadų šiltinimas: būtina atnaujinti fasadų plastiką naujomis medžiagomis, kurios kompensuotų atnaujinimo žalą estetine prasme. Medžiagos turi būti kokybiškos ir įvairios. Spalvos nereikėtų bijoti. Svarbu kurti kompozicijas, kuriose dominuotų viena spalva, o foninės spalvos būtų gamtinės.  Šiltinti namus galima ir iš vidaus, taip išsaugant buvusią estetiką. Šiltinant iš išorės ir keičiant spalvas, kai kurie kvartalai bus klaikiai sudarkyti. Architektas turėtų dalyvauti kuriant kiekvieno pastato estetiką.

A.Kančas: Dalyvavome seminare apie atnaujinimą Berlyne. Paaiškėjo, kad spalvų unifikuoti nereikia, gerai būtų naudoti žmogaus kūno ar žemės spalvas. Galėtų atsirasti ramių artimų spalvų atnaujinti kvartalai. Žinoma, negalima projektuoti jokių dvišlaičių stogų virš daugiabučių. Be koncepcijos ir kompleksinio sprendimo šio projekto nepavyks įgyvendinti. Būtų puiku pritraukti ES lėšų aplinkai kurti.

REKOMENDACIJOS

2. Aptarę temą „Kauno daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos estetinės kryptys“, KAUET nariai pateikia šias rekomendacijas:

2.1. Būtina parengti  atnaujinimo Kaune koncepciją - reikia skirtingų elgesio modelių skirtingose miesto vietose: vienus kvartalus griauti, kitus atnaujinti diferencijuotai (pagal laikotarpius), trečius palikti kaip laiko ženklus. Šiltinti namus galima ir iš vidaus, taip išsaugant buvusią estetiką  (8 ekspertai).

2.2. Primygtinai siūlome atnaujinimo problemą spręsti kompleksiškai : infrastruktūra, lauko tinklai, automobilių aikštelės, aplinka, pastatai. Estetiką derėtų tvarkyti galiausiai (8 ekspertai).

2.3. Reikia dėti pastangas pritraukti ES lėšų tiek aplinkai tvarkyti, tiek nusidėvėjusiems pastatams griauti po atnaujinimo vėliava. Jei nepavyks, lėšas aplinkai sutvarkyti turėtų skirti savivaldybė (3 ekspertai).

2.4. Keisti spalvas  siūlome  ne radikaliai - galima būtų  taikytis prie buvusių sprendimų, naudoti žemės spalvas,  jų atspalvius (3 ekspertai).

2.5. Manome, kad trijų tipų projektų neužteks - architektas turėtų dalyvauti sprendžiant kiekvieno pastato estetiką (3 ekspertai).

2.6. Atnaujinimas - tai ne tik fasadų šiltinimas. Būtina atnaujinti fasadų plastiką naujomis medžiagomis, kurios kompensuotų atnaujinimo žalą estetine prasme. Naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos ir įvairios (2 ekspertai).

2.7. Spalvinių sprendimų paiešką siūlome įtraukti į ateinančio rudens aukštųjų architektūros mokyklų programą arba surengti plenerą šiuo klausimu (2 ekspertai).

2.8. Siūlome atnaujinti mikrorajonais - daug klausimų gali būti sprendžiami tik mikrorajono ribose (1 ekspertas).

Parengė Jūratė Merkevičienė

(pagal KAUET 2010 05 26 posėdžio protokolą)