Liepa

Nemuno saloje vykusio išplėstinio KAUET posėdžio dalyviai kartu su Kauno arenos kūrėjais aptarė statybos eigą ir naujus fasadų sprendinius.

Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje architektai: Algimantas Bublys, Eugenijus Miliūnas, Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Rasa Baltrušaitienė, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas.

Posėdžio dalyviai
Projekto autoriai: Eugenijus Miliūnas, Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Rasa Baltrušaitienė, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas, Vytautas Čalka.

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai
Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Savivaldybės statybos skyriaus vedėjas Vygantas Abramavičius, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas, architektė Birutė Bernotienė, UAB „Vėtrūna“ projektų vadovas Mindaugas Klanas.

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Balčytis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

G.Balčytis: Šios dienos KAUET posėdžio darbotvarkėje įrašyti du klausimai. Pirmasis – žemės sklypo Milikonių g. 7B Kaune detaliojo plano pasiūlymai. Detalųjį planą parengė UAB "Planuotojai" (archit. L.Peželienė), planuojamo pastato projektinius pasiūlymus turėjo parengti E.Miliūno studija. Užsakovas – UAB "Ardynas". Pats detalusis planas buvo atsiųstas susipažinti, bet nematėme architektūrinių sprendinių. Ar E.Miliūno studija juos parengė?

E.Miliūnas: Turime tik eskizus.

G.Balčytis: Jei nėra visos medžiagos – vizualizacijų, nuotraukų iš svarbiausių apžvalgos taškų, konteksto analizės, klausimo svarstyti negalime.

E.Miliūnas: Tuomet atidėkime šio klausimo svarstymą.

G.Balčytis: Pereikime prie Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje fasadų pristatymo.

E.Miliūnas: Nusprendėme, kad efektingiau bus sporto rūmų fasadus apsvarstyti statybos aikštelėje. Statinys yra dominuojantis mieste, Nemuno slėnyje. Atsiranda labai didelių erdvių ir mažų intymių erdvių santykių problema.

Tai numatėme iš anksto. Renkantis architektūrinį kelią, buvo aišku, kad konkuruoti su miestu būtų klaida. Statinys turi būti vientisas su aplinka. Pradžioje įsivaizdavome sporto rūmus kaip ovalų tūrį. Bet po “Akropolio” parkingo atsiradimo tapo aišku, kad per didelė naujos architektūros sankaupa vienoje vietoje sutrikdys Kauno naujo ir istorinio miesto dalių pusiausvyrą. Pradėjome nagrinėti arenos daugiakampės formos galimybę. Devyni – dinamiškas skaičius. Daugiakampė forma turėtų daugiau bendrumo su miesto statiniais.

Sporto rūmų projektavimo pradžioje galvojome apie fasadą dengiantį tinklą – kaip odą. Oda – labai sudėtingas organizmas. Įtikinamai įvykdyti tokį sprendimą pasirodė labai sunku, o vėliau pradėjo atrodyti, kad tai tik “vualis” skirtas klaidoms slėpti. Tinklui neradome jokio pagrindimo, jis neatlieka jokių funkcijų ir yra tik banali “dekoracija”. Manome, kad sporto rūmų esmė – terasinis statinys. Nusprendėme, kad geriau kokybiškai išspręsti techninius ir inžinerinius uždavinius, susikoncentruoti ties statinio konstrukcine prigimtimi, o ne dirbtinai puošti. Kaunui charakteringa funkcionalizmo estetika panaši į santūrų Bauhaus stilių.

Terasomis komponuoti Sporto rūmai turėtu būti tarsi žibintas kuris apšviečią aplinką, padedantis pamatyti miestą. Manome kad pastatas bus atviras, taip per terasines erdves komunikuojantis su miestu. Patekę į vidų lankytojai turėtų jausti salos parko tęstinumą, o atvirai terasose išdėstyti inžineriniai įrengimai skatins estetikos ieškoti procese. Pavyzdžiui atskirų funkcijų : vėliavų iškėlimą siūlome spręsti naujoviškai – įrengiant stiklo plokštumą su ekranais, kurių fone būtų miestas.

Architektas Jurgis Mačiūnas propagavo „naudingą“ meną, siekė visus natūralius žmonių gyvenimo procesus paversti gražiais ir žaismingais. Gražiems procesams yra adekvačiai gražios formos.

Kiti svarbūs aspektai: aikštė prie vandens, įėjimai, krantinės objektai, ūkio kiemas, restoranas, kamerinių koncertų salytė, parodų salė, atsukti į Nemuną ir senamiestį. Į ūkio kiemą siūlome integruoti baikerių susirinkimo vietas, kur jie galės rinktis, bendrauti, statyti motociklus. Šalia bus atvira krepšinio aikštelė. Miesto svečiams supažindinti su naujomis statybomis, prie vandens numatyta galimybė pastatyti infobox’ą .

KLAUSIMAI

J.Kančienė: Ar atviri laiptai žiemą neapledės?
 
E.Miliūnas: Ieškome tokių sprendimų, kad neapledėtų.

J. Bučas: Kaip galima bus privažiuoti prie rūmų?

E.Miliūnas: Galima bus privažiuoti autotransportu per du tiltus.

J. Bučas: Koks terasos plotis, ar ji bus apželdinta?

E.Miliūnas: Terasos plotis 56,2 m., ir ji nebus apželdinta.

E.Barzdžiukas: Kokia fasado spalvų koncepcija?

E.Miliūnas: Naudosime kokybiškas medžiagas ir šviesintą stiklą. Atsisakome silikoninių junginių, tik pirmame statinio lygyje projektuojamos berėmio stiklo konstrukcijų vitrinos. Fasadas stiklinis, kai kuriuose vietose stiklas įtrauktas, dalis fasado dengiamos G/B plokštėmis. Betonas ir langų konstrukcijos dažomi tamsiai pilkai.

N.Valatkevičius: Ar kita spalva išklotinėje rodo stiklo rūšį?

E.Miliūnas: Taip.

J.Kančienė: Ar ši terasa priklauso vestibiuliui ar salei?

E.Miliūnas: Jos jungiasi bet bus atskirtos tinklu.

V.Merkevičius: Prašau pakomentuoti pjūvį.

E.Miliūnas: Šeštame lygyje išdėstoma ventiliacinė įranga , kiti penki lygiai skirti žiūrovams.

V.Stauskas: Kokia apšvietimo idėja?

E.Miliūnas: Naktį matysis viduje vykstantys procesai. Kai jie baigsis, liks tik dekoratyvus apšvietimas.

R.Raslavičius: Kokia pagrindinio salės denginio medžiaga?

E.Miliūnas: Penktasis fasadas-stogas polimerinė apdaila su mažu nuolydžiu. Tai ruloninė danga.

G.Šinkūnas: Ar nesiejate Kauno ženklo kūrimo su šiuo objektu?

E.Miliūnas: Ne. Sporto rūmų forma nėra aktyviai teigianti.

G.Šinkūnas: Kaip objektas dirbs ne pagrindiniu darbo laiku?

E.Miliūnas: Nepriklausomai nuo pagrindinių renginių arenoje atskiru laiku galės dirbti restoranas, kamerinė koncertų ir parodų salės.

V.Stauskas: Kaip su prieplauka?

E.Miliūnas: Siūlome šalia Akropolio parkingo įrengti prieplauką mažiems laiveliams, o dideliems laivams – prieplauką Nemune.

G.Balčytis: Kadangi klausimų nebesigirdi, gal eikime į statybos aikštelę.

PASISAKYMAI

G.Balčytis (po apžiūros): Išgirdome, kad autorius pasirinko kitą fasadų koncepciją, apžiūrėjome statybas. Manau, balsuoti dėl mūsų pritarimo ar nepritarimo nereikia – tai darbo procesas, gal tiesiog išsakykime savo nuomonę.

G.Prikockis: Akivaizdu, kad viskas krypsta teisinga linkme. Tikiu autoriais ir gerais fasadais.

S.Juškys: Buvo labai įdomu susipažinti su tokio svarbaus objekto statyba. Architektūrą vertinu gerai. Manau, kad fasadai – tai autorių reikalas. Linkiu sėkmės.

J.Kančienė: Pagaliau išsipildė Kauno siekis atsiverti į Nemuną. Miesto gyvenimas priartės prie upės ir su tokia jėga, kad belieka džiaugtis. Autorių pasirinkta koncepcija nedeklaruoti savęs, o įsilieti į supančią aplinką – sveikintina. Manau, visuomenėje kils komentarų dėl kuklios estetikos, sąšaukos su „Akropolio“ garažu. Gal reikėtų pagalvoti apie penktą fasadą ir atvirų laiptų pritaikymą mūsų klimato sąlygoms. Galbūt stogą būtų galima apželdinti žole.

V.Kuliešius: Džiugu, kad veiksmas vyksta. Siūlau funkciškai išnaudoti sporto rūmų stogą, jei jis lieka plokščias. Stogas galėtų būti panaudojamas arba siūlau ant jo išdėstyti saulės baterijas, suteikiant pastatui raiškesnį siluetą. Filosofija atsispindi ir pastato išraiškoje. Manau, kad baigti sporto rūmai mus nustebins, galbūt net taps vienu iš Kauno simbolių.

V.Merkevičius: Pritariu autorių kolektyvo minčiai fasadų sprendinius keisti iš perforuotų lakštų į stiklą su aliuminiu. Pagerės vizualus ryšys su aplinka. Mintis atsisakyti dekoracijų teisinga. Siūlyčiau paieškoti arenos „ženkliškumo“ fasadų kalboje ir neatsisakyti galimybių pažaisti šviesa – spalva, lazeriais ir t.t.

J.Minkevičius: Sporto rūmų vietos ir tūrio pakeisti nebegalime. Tai, kas padaryta, padaryta geriausiai tiek funkciniu, tiek estetiniu požiūriu. Iš pastato atsiveriantys vaizdai atveria naujus aspektus ir galimybes. Sprendimas geras. Galutinis rezultatas priklausys nuo statybos kokybės.

R.Raslavičius: Manau, kad nauja idėja teisinga – geresnė už vualių estetiką. Nišų ir atvirų terasų koncepcija – žaidimas gyliais – pagelbės ir suteiks pastatui norimą veidą ( ypač dėl didelio tūrio).

G.Balčytis: Svarbiausia – koncepcija, kad pastatas įgyja naujus apžvalgos taškus. Bet sporto rūmai, kaip šiuo metu svarbiausias mieste statinys tiek tūriu, tiek svarba, turėtų miestą ir praturtinti. Tikėtina, kad fasadų idėja pasiteisins, bent jau bus pozityvesnė už tinklo idėją. Tarp „Akropolio“ garažo ir sporto rūmų estetikos turėtų atsirasti didelis skirtumas. Gerai, kad pabrėžiamas vidaus erdvių artumas prie upės.
Perskaitysiu kolegų paliktas išvadas.

E. Barzdžiukas rašo: Pritariu principiniams fasadų sprendiniams. Siūlau estetiškai paryškinti atskiras plokštumas, pabrėžiant funkciją (pvz., pagrindinio įėjimo). Pastato tūris taptų plastiškesnis.

L.Tuleikis rašo: Pritariu autorių norams nekurti dekoratyvaus fasado, o eksponuoti „gryną“ pastatą. Tačiau matau pavojų, kad gilios terasos kiekviename aukšte užtamsins pastatą. Todėl siūlau terasas dažyti labai šviesiomis spalvomis, kad natūrali šviesa patektų į vidaus patalpas. Taip pat reikėtų atidžiai apmąstyti terasų panaudojimo metodus – nuo jų pritaikymo miesto reikmėms iki valymo.

G.Šinkūnas rašo: Pritariu arenos sprendiniams. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad projekte neįvertinti Žemaičių plento techninio projekto sprendiniai.

V.Stauskas rašo: Lieka abejonių dėl pastato apšvietimo naktį. Siūlyčiau kanale įrengti tribūnas irklavimo varžyboms.

J. Bučas rašo: Autorius puikiai suvokė šio objekto ir jo vietos prasmę. Tai ne tik sporto ir pramogų arena, bet ir išskirtinė kraštovaizdžio regykla, sudaranti galimybę apžvelgti gražiausią urbanistinio kraštovaizdžio vietovę – Nemuno slėnį ir jo istorines, urbanistines bei architektūrines vertybes.
Šio statinio prasmė svarbesnė už patį statinį. Statinys įspūdingas ne apimtimi, tūriu, dydžiu, bet architektūriniu sprendimu, gera orientacija bei lokalizacija. Jo architektūra kokybiška. Šis objektas bus reikšmingas savo logika, prasme ir architektūrine kokybe, be deklaracijų ir dirbtinių puošmenų. Manau, jis taps paveldu gyvensiantiems po mūsų, nauju Kauno centro ženklu.

E.Miliūnas: Dėkoju kolegoms už išsakytas mintis. Norėčiau, kad žodį tartų UAB „Vėtrūna“ projektų vadovas Mindaugas Klanas.

M.Klanas: Jau apsipratau su nauju sprendimu. Manau, kad stiklo fasadai – neblogas pasirinkimas, pagerės matomumas. Gamybininkai jau apžiūrėjo mazgus.

E.Miliūnas: Jau vyksta konkursas fasadų gamintojui pasirinkti. Vyksime į Vokietiją pas konstruktorius konsultuotis. Žodį tars mūsų užsakovas – Kauno miesto Savivaldybės statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Vygantas Abramavičius.

V.Abramavičius: Kai užėjo sunkmetis, E.Miliūnas sakė, kad tokiu metu būtų nedora kurti pagražinimus. Dabar iš principo lieka tas pats fasadas iš stiklo, bet aukštesnės kokybės ir stiklai, ir dažymas. Aš už paprastą, natūralų kelią. Reikia to siekti bendromis jėgomis. Krantinę surinkome po vieną akmenį, jei ir rūmus taip pastatysime, bus gerai. Linkiu to siekti ir Simui, ir Mindaugui. Tegu sporto rūmai nebus Kauno simboliu, bet jie bus atpažįstami.

E.Miliūnas: Tai visos mūsų grupės darbas, ypač Aurimo. Sprendimus priimame visi, visų nuomonė svarbi.

G.Balčytis: Visi žinome, kad dideli objektai dabar nebeprojektuojami vieno architekto – tai kolektyvinio darbo išraiška. Pagrindinis autorius yra lyg vėliava, už jo stovi kiti. Tai suprantama.

Visi ekspertai iš principo pritaria pasikeitusiai fasadų koncepcijai. Mūsų nuomone, einama teisinga linkme. Sveikiname autorius ir linkime kūrybinės sėkmės.

Parengė Jūratė Merkevičienė