Liepa

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba su pastabomis pritarė A.Kančo studijos kuriamam daugiafunkcinio komplekso „Merkurijus“ projektui. Tai paaiškėjo po projekto antrojo svarstymo KAUET posėdyje, kuris vyko liepos 9 d. Posėdžiui pirmininkavo architektas Evaldas Barzdžiukas.

E.Barzdžiukas: Manau, būtų racionaliausia pristatyti projektą atsakant į praėjusio posėdžio pastabas.

2.1. Reikia plačių diskusijų dėl šios svarbios Laisvės alėjos gyvenimui viešosios erdvės (5 ekspertai).

A.Kančas: Prieš konkursą buvome surengę viešą apklausą, norėdami sužinoti kauniečių nuomonę, kaip miestelėnai įsivaizduoja miesto kaitą. Skirtingi architektai konkursui pasiūlė skirtingas vizijas. Vyraujanti viešoji nuomonė pasisako už miesto permainas. (Cituoja miestiečių nuomones). Palapinės su konkursiniais darbais stovėjo savaitę. Per tą laiką visi norintieji galėjo susipažinti su pateikta medžiaga. To Kaune dar nėra buvę.

E.Barzdžiukas: 2.2. Reikėtų pateikti urbanistinę erdvinę Laisvės alėjos ir S. Daukanto g. sankryžos analizę (8 ekspertai).

A.Kančas: Pateiktos 3 Kauno naujamiesčio apsaugos reglamento schemos. Pagal zonos morfotipų tvarkybos reglamentą šiame sklype yra „išardyta sklypų struktūra, esamas užstatymas nevertingas“. Kultūrologiniu vertinimo požiūriu esamas užstatymas yra „nederantis su tradiciniu naujamiesčio užstatymu“ (iki 1940 m). Schemos su erdvine analize nėra, ji neparengta.

E.Barzdžiukas: 2.3. Išlaikyti perimetrinio užstatymo liniją, bet pirmasis aukštas neturėtų būti toks uždaras (7 ekspertai).

A.Kančas: Keliuose iš pateiktų variantų pirmasis aukštas yra įtrauktas. Plastiška stiklo forma, pasažai daro pastatą perregimą, suteikia galimybę judėti toje erdvėje.

E.Barzdžiukas: 2.5. Bendras tūris per stambus, aukštis – per didelis. Siūlome ieškoti kontekstualesnių sprendinių (5 ekspertai).

A.Kančas: Norėdami pagrįsti savo poziciją, pateikėme Laisvės alėjos abiejų pusių išklotines ir S.Daukanto gatvės išklotinę. Matome, kad prie pagrindinių aikščių atsirado stambesni tūriai. Ateityje išryškės šiaurės – pietų ašis, kuri per areną saloje tęsis į Aleksotą. Manome, kad prie šios kertinės Kauno centro ašies tūriai gali būti stambesni. Pieno centras suformuoja tvirtą ir aukštą užstatymo kampą.

E.Barzdžiukas : 2.6. Pabandyti įkomponuoti „Merkurijaus“ fragmentą į naują statinį (4 ekspertai).

A.Kančas: Savo projektuose esame daug kartų įkomponavę esamus pastatus į naujai projektuojamus. Tai ir ISM, ir „Akropolis“, ir Norvegijos ambasada Vilniuje. Jei būtume matę bent mažiausią galimybę tą padaryti, tikrai būtume padarę. Bet rezultatas mums atrodė nepriimtinas, todėl nedrįsome pristatyti ekspertams.

E.Barzdžiukas : 2.4. Architektūra per daug monotoniška. Rekomenduojame siekti aukštesnės kokybės ir individualumo (7ekspertai).

A.Kančas: Pateikėme 5 fasadų variantus:
1 var. Siūlome plastišką stiklo vitriną įtraukti, o šoninį fasadą link „Aprangos“ parduotuvės palikti monolitišką.
2 var. Šoninį fasadą projektuojame laiptuotą.
3 var. Siūlome kitaip padalyti pagrindinį fasadą, struktūrą nulaiptuoti, truputį perstumdyti plokštumas, kad atsirastų dinamikos.
4 var. Pastato viduje projektuojamas stiklinis tūris, kurį dengia fasado struktūra, užsisukanti iš S.Daukanto gatvės į laisvės alėją.
5 var. Fasado dalis uždengia dinamišką formą. Į gilumą krintančiais šešėliais sukuriamas rašto kontrastas. Taip išgaunamas erdvių ir šešėlių žaismas.

Buvo diskusijų dėl vitrinos aukščio. Dviejų aukštų stiklas atspindi šiuolaikiškumą. Milane, Turine matėme, kad toks vitrinos aukštis, proporcijos suteikia didingumo, išskirtinumo. Pirmieji aukštai skaidrūs ir atviri, viršuje - tamsus, solidus fasadas. Numatomas dvigubas skaidrus stiklas.

Techniniai ir ekonominiai rodikliai:
Sklypo plotas – 7135 m²
Užstatymo plotas – 5197 m²
Užstatymo tankumas – 0,72
Užstatymo intensyvumas – 2,82
Bendras pastato plotas – 32 600
Automobilių vietų skaičius – 260

Klausimai

A.Miškinis: Ar tose naujamiesčio schemose yra informacijos apie erdvių parametrus? Kaip, jūsų nuomone, tos erdvės gali būti reglamentuojamos?

A.Kančas: Tokio pobūdžio analizės pateiktose schemose neradau. Manau, kad erdvių parametrus reikėtų nagrinėti kiekvienu konkrečiu atveju. Mes rėmėmės patvirtintu detaliuoju planu.

A.Miškinis: Aš klausiau apie kompozicinius dalykus. Pastatai (Pieno centras ir jūsų projektuojamas) aukšti, o Laisvės alėja siaura. Kokia jūsų nuomonė apie galimus pokyčius?
 
A.Kančas: Artimoje ateityje išryškėsianti šiaurės – rytų ašis pakeis esamą santykį. Mūsų nuomone, projektuojamas pastatas organiškai pritampa prie esamų aukštų pastatų.

E.Barzdžiukas: Suprantu, kad prarastą skverelio erdvę kompensuojate pasažais. Kokio jie bus aukščio?

A.Kančas: Jie bus per du aukštus, sujungti tilteliais.

R.Palys: Kokiame aukštyje projektuojamo pastato ir pieno centro karnizai?

A.Kančas: Pieno centro – 21,40 m, mūsų projektuojamo – 22,80 m.

A.Miškinis: Koks pastato aukščio ir laisvės alėjos pločio santykis?

A.Kančas: Maždaug 3:1.

A.Miškinis: Koks santykis, jūsų nuomone, būtų optimalus?

A.Kančas: Net neįmanoma padaryti nuotraukos, apimančios abi Laisvės alėjos puses. Santykis toks pat, kaip La rambos Barselonoje. Tai tuo pačiu laiku projektuotos gatvės.

R.Palys: Dvilypumas kyla iš to, kad jei buvęs skverelis reikalingas miestui, perimetrinis užstatymas netoleruotinas.

A.Karalius: Įdomu, kas rengė tas naujamiesčio schemas?

E. Barzdžiukas: Autorius išdėstė aiškią poziciją – reikia atkurti perimetrinį užstatymą ir aukštingumą, numatytą detaliajame plane. Mano manymu, ta besitęsianti diskusija apie viešosios erdvės atkūrimą nebeturi prasmės. Autorius erdvei sukurti pasirinko pasažus. Siūlau pereiti prie pasisakymų.

A.Karalius: Reikėtų tuos naujamiesčio planus apsvarstyti kartu su KVAD-u.

J.Merkevičienė: Pasistengsime tą mintį įgyvendinti.

Pasisakymai

L.Tuleikis: Pateiktuose sprendiniuose nematau esminių klaidų, kurios pažeistų viešą interesą, todėl projektui pritariu.

Labiau vertinu vientisesnius fasadų sprendinius. Mano nuomone, akmeninis fasadas prasideda per aukštai – nuo 3-čio aukšto. Stiklo vitrina galėtų būti vieno aukšto, tada pastatas būtų žmogiškesnio mastelio ir labiau derėtų prie aplinkinių statinių. Reikėtų stengtis išlaikyti apatinę erdvę, projektuojant nuvažiuojančias vitrinas ir erdvesnius pasažus. Mintį projektuoti šiame pastate butus vertinu kaip gerą idėją, nes atsiradę balkonai, atviri langai pagyvins fasadą.

Kategoriškai pasisakau prieš siūlymus įkomponuoti “Merkurijaus” fragmentus į projektuojamą tūrį.

R.Palys: “Merkurijaus” sukurta vieša erdvė – tai socialinis klausimas. Manau, kad būtinos išsamios diskusijos kartu su KVAD specialistais. Tiesmukiškai pasielgta šioje vietoje pagal reglamentą nurodant atkurti perimetrinį užstatymą.

Pritarčiau ritmingam, solidžiam fasado sprendimui, koks buvo pateiktas pirmam svarstymui. Manau, kad aukštos stiklo vitrinos yra pozityvu, bet kai kuriose vietose akmens fasadas galėtų pasiekti gatvės lygį. Tai būtų kaunietiškas, semantiškas sprendimas. Pritariu pasažams, bet galėtų būti platesni, labiau atverti į Laisvės alėją. Teisinga būtų nuo Laisvės alėjos pusės fasadą patrumpinti.

Kelias teisingas. Įvairovės ieškoti nereikia, reikėtų siekti solidumo, rimties.

J.Bučas: Iš esmės architektūriniam sprendimui pritariu. Pastatas – šiuolaikiškos architektūros padarinys ir gali užtikrinti paveldo evoliuciją, palikdamas savo laikotarpio žymę.

Žiūrint į Laisvės alėjos fasadą iš vakarų, pastatas kontrasto principu dera istoriniame kontekste ir išsiskiria ryškia savastimi. Iš rytų jis imituoja sovietmečio pastatų tūrius ir formas. Manau, kad šios perspektyvos architektūrą reikėtų tobulinti, ieškant ryškesnės savasties. Be to, manau, kad ir Laisvės alėjos fasadą reikėtų taisyti giliau nustumiant antrąjį planą, siekiant tūrio lengvumo. Siūlyčiau plėtoti 5 var.

L.Janušaitienė: Kritiškai vertinu pastato dalių proporciją – reikėtų mažinti vitrinų aukštį. Man atrodo, pasažai plane sukomponuoti mechaniškai. Lieka neaiški projektuojamo pastato ir buvusio “Aprangos” salono kaimynystės problema. Salono pastatą rengiamasi aukštinti 2 aukštais, todėl šį projektuojamo pastato fasadą reikėtų projektuoti kaip savotišką užkardą.

Pirmus aukštus siūlau skirti visuomeninei, pramoginei, ne komercinei funkcijai. Tai psichologiškai ir iliuzoriškai kompensuotų buvusios aikštės praradimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Laisvės alėjos sankryžose pastatai įdomiai sukomponuoti aukščio atžvilgiu. Įstrižai sankryžos stovi aukštas ir žemas tūris. Tai bendra tendencija.

Tikėjausi iš esmės naujesnio ir kūrybiškesnio sprendimo. Renkuosi pateiktą pirmam svarstymui. Nereikia jokių laiptų ar inkliuzų.

A.Karalius: Būtina išsaugoti viešąją erdvę, blogiausiu atveju ji bent jau galėtų būti 6-7 m aukščio po pastatu dabartinės “Merkurijaus” prieaikštės dydžio. Siūlomi perėjimai savo parametrais yra neadekvatūs ir viešąja erdve nevadintini.

Fasadų architektūra nepagerėjo. Perspektyviausias galbūt yra banguojančio stiklo ir ramaus akmeninio fasado variantas.

Laikausi nuomonės, kad bandymas rekonstruoti (o ne griauti) “Merkurijų” yra perspektyvus. Būtina šią galimybę panagrinėti. Jei autorius nenori šito daryti, tai galėtų atlikti kitas architektas. Pateiktam projektui pritarti negaliu.

V.Kuliešius: Siūlau respektuoti A.Sprindžio sprendimą ir pirmo aukšto lygiu projektuoti įtrauktą atvirą erdvę. Įdomus vidaus kiemo sprendimas, gaila, nematomas iš gatvių. Siūlau sustiprinti vidaus erdvių ryšį su išore, gal būt formuojant kampinį pasažą. Vidinio kiemo erdvė galėtų matytis iš gatvių.
Siūlau nekartoti Pieno centro estetikos ir siekti šiuolaikinės išraiškos.

V.Merkevičius: Nepritariu pastato estetiniam įvaizdžiui a la Pieno centras. Tai menkina patį Pieno centrą. Norisi visiškai naujos modernios išraiškos architektūrinio statinio.

Jei bus nutarta plėtoti siūlomą variantą, patarčiau:
1. Siūlomas fasadų skaidymas svetimas Laisvės alėjai. Pastatas turėtų baigtis ugniasiene, o ne stiklu. Nepritariu fasado laiptavimui.
2. Taisytina stiklo ir aklinos dalies proporcija. Stiklo turėtų sumažėti bent iki 1,5 aukšto.
3. Pirmus du aukštus siūlyčiau įtraukti. Įtraukimą sujungti su pasažais ir vidaus kiemeliu.

J.Minkevičius: Svarstome neeilinį objektą. Jis bus įgyvendinamas saugomoje naujamiesčio teritorijoje. Reikėtų pasitelkti ypač kūrybiškas priemones. Mūsų tikslai - tautinio sąmoningumo, visuomeniniai, ekonominiai. Siekiamybė – naujas impulsas. Jei tokio tikslo nėra numatoma, jis ir nebus pasiektas. Laisvės alėja turi savo simboliką, kuri atspindi mūsų kultūrinį lygį. Šioje vietoje objektas turi būti chrestomatinis – ateities šauklys. Manau, tokiam objektui reikėtų atviro konkurso.

A.Miškinis: Kol nėra Laisvės alėjos architektūrinio, urbanistinio modelio, sprendimai gali būti tik fragmentiški. Mano manymu, pastatas per aukštas, nes priešais taip pat aukštas pastatas. Kitos tokios sąveikos Laisvės alėjoje nėra. Tūris netinkamas, nes vientisas, neįvertintas kontekstas.

Net ir atitrauktas nuo alėjos “Merkurijus” žlugdė “Metropolį”, nors tada santykis buvo korektiškesnis. Siūlau prie alėjos palikti 3 aukštus, kitus – nustumti gilyn. Aliuzija į Pieno centrą menkina Landsbergio architektūrą. Pastatas polifunkcinis, o estetika vientisa.

Pastato estetika neatitinka Laisvės alėjos rango. Tai turėtų būti laiko ženklas. Pateiktuose variantuose yra plėtotinų idėjų – lenkta fasado linija, bokšto elementai. (Manau, kad konkursinis G.Natkevičiaus projektas labai perspektyvus.).

A.Steponavičius: Matau Laisvės alėją įvairią – cariniai 2 aukštų pastatai ir aukšti smetoniški. A.Kančo architektūra su cariniu “Metropoliu” tarsi ir sukuria įvairovę. Neįtrauktas pirmas pastato aukštas atrodo solidžiai.
Pristatymą vertinu kaip architektūrinį įvykį ir pritariu.

G.Šinkūnas: Manau, kad pristatyto pastato tūrio ir fasadų architektūrinis sprendimas neadekvatus vietovės architektūrinei ir kultūrinei vertei. Neišnaudodami potencialo, autoriai atitinkamai nesukuria akivaizdžiai aukštesnės aplinkinės erdvės kokybės.

Siūlau:
1. Nemažinti Laisvės alėjos ir S.Daukanto g. sankirtoje suplanuotos erdvės, kuri yra svarbi miesto centrinės dalies viešųjų erdvių kompozicinė dominantė.
2. Pagrindinio fasado aukštį sumažinti nuo 5 iki 8 m.
3. Pateikti kontekstualesnį ir labiau vietos svarbą atitinkantį fasadų estetinį sprendimą.

Pateiktiems variantams nepritariu.

E.Barzdžiukas: Gal norėtų pasisakyti KVAD-o atstovė Rymantė Gudienė?

R.Gudienė: Apsaugos reglamento schemose geltona spalva rodo suardytą kvartalų struktūrą. Erdvinis nagrinėjimas nepateiktas. Ateityje jis turėtų būti parengtas.
Mano nuomone, siūlomas tūris truputį per aukštas – jis neturėtų viršyti Pieno centro. Pasažų idėja pozityvi, tik jie galėtų būti platesni. Projektui pritariu.

Nutarimas

1. Pateiktam daugiafunkcio komplekso "Merkurijus" (Laisvės al. 60) projektiniam pasiūlymui pritarti.

Toliau projektuoti, būtinai atsižvelgus į pagrindines rekomendacijas.

1.1. Siūlome plačiau atverti pasažus į Laisvės alėją, juos platinti, gal net sujungti su vidaus kiemu, tuo bent kiek kompensuojant prarastą praplatintos aikštės erdvę. Galbūt giliau įtraukti pirmus du aukštus, sujungti juos su pasažais ir vidaus kiemeliu, projektuoti nuvažiuojančias vitrinas (6 ekspertai).
1.2. Į buvusio “Aprangos” salono pusę nukreipto "Merkurijaus" pastato fasadą reikėtų projektuoti kaip užkardą, nes pastatas numatomas aukštinti (3 ekspertai).
1.3. Rekomenduojame plėtoti solidų, vientisą banguojančio stiklo ir ramaus akmeninio fasado variantą (8 ekspertai).
1.4. Reikėtų peržiūrėti stiklo santykį su likusia pastato dalimi. Vitrina galėtų būti žemesnė, tada pastatas būtų žmogiškesnio mastelio ir labiau derėtų su aplinkiniais statiniais (3 ekspertai).
1.5. Siūlome nekartoti Pieno centro estetikos, siekti modernios šiuolaikinės išraiškos (3 ekspertai).
1.6. Rekomenduojame mažinti pastato aukštį (3 ekspertai).

Parengė Jūratė Merkevičienė