Kamanės tekstai

Kazimieras Vojniakovskis, „Izabelės Čartoriskos portretas“, 1796 m., Nacionalinis muziejus, Krokuva, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (II dalis) 2017-09-29

Marius Vyšniauskas

Tęsiamas pasakojimas apie XVIII–XIX a. kultūrinei veiklai nusipelniusią Izabelę Fleming-Čartoriską (1746–1835), kilusią iš vienos garsiausių LDK giminių – Čartoriskių.

Mimų teatro pasirodymas. M. Munderzbakaitės nuotr.

Teatriniai įvykiai turguje 2017-09-21

Miglė Munderzbakaitė

Per vienus metus Kauno Žaliakalnio turgaus teatro festivalis stipriai išaugo: tiek laiko, tiek programos apimtimi. Pirmasis, nors buvo itin gausus įvairių pasirodymų, truko vos vieną dieną, antrajame atsirado daugiau dedamųjų dalių: rugpjūčio mėnesį vyko kūrybinės dirbtuvės ir spektakliai vaikams, o festivalio savaitgalis rugsėjį taip pat pasipildė įvairių menininkų pasirodymais.

Patricija Gilytė. Kadras iš video performanso „Sub Zero Yogasan“ 2011, 2 min, HD video 16:9

Apie laiko dulkes, cukrų ir pavojaus estetiką 2017-09-20

Parengė Dovilė Stirbytė

Menininkės Patricijos Gilytės kūriniuose gausu metaforinio kalbėjimo ir įvairių reliacijų, nurodančių į asmeninius, literatūrinius, geografinius, urbanistinius bei kultūrinius klodus, kurie susiviję primena tam tikrą psichofizinį žemėlapį ar labirintą. Su P. Gilyte galima kalbėti ilgai ir apie daug ką, tačiau šiame pokalbyje – išskirtinai apie jos kūrybinį kelią, idėjas, namus ir tėvynę. Kalbamės jos kūrybinėje studijoje Ulme, Vokietijoje.

Laura Sintija Černiauskaitė. Regimanto Tamošaičio nuotr.

Laura Sintija Černiauskaitė: „Kad rašyti apskritai nebereikėtų...“ 2017-09-14

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

„Kodėl nėra didžių muzikių? Kaip Mozartas ar Beethovenas... Kodėl nėra rašytojų moterų, prilygstančių Homerui ar Dantei? Kodėl nėra didžių dailininkių – tokių kaip Michelangelo ar Van Goghas? Jei ir nebandytumėte į šiuos klausimus atsakyti, vis vien negalėtumėte jų apeiti.“ Šie literatūrologės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžiai rodo reikmę žvelgti į moterų kūrybą, ją analizuoti, vertinti, stebėti ir pastebėti kūrėjas. Šį kartą pokalbis apie literatūrą, esatį joje su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite.

J. Rancevienė. „Pelkių monas“, 70x70, drobė, aliejus, akrilas, 2013-2016m.

Jūržolių šokio metafizika 2017-09-14

Enrika Striogaitė

„Parko galerijoje“ Kaune paroda keičia parodą, plataus diapazono ekspozicijos supažindina su įvairaus amžiaus, skirtingos meninės brandos bei stilistikos dailininkais. Neseniai galerijoje gaivų gūsį įnešė Kazimiero Brazdžiūno „Defragmentacija“, į „failus“ sudėliojusi jauno žmogaus nerimą, maištą bei viltį. Šiuo metu čia eksponuojama dailininkės Jurgitos Rancevienės personalinė tapybos paroda „Jūržolių šokis“.

Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Vakarė Smaleckaitė. Asm. archyvo nuotr.

Kaip užkariauti pasaulį, jeigu rašai lietuviškai? 2017-09-12

Kalbėjosi Jurga Tumasonytė

Gyvename nedidelėje valstybėje, kurios literatūros rinka maža, ir rašytojai vis rečiau turi progų susirgti žvaigždžių liga. Kartais žiniasklaidoje pasirodo pranešimas apie kokios nors lietuviškos knygos vertimo sėkmę užsienyje arba tarptautinį apdovanojimą. O rimti literatūrologai dar kartą pradeda viešą diskusiją apie tai, ar sulauksime tarptautinio bestselerio arba Nobelio premijos. Apie literatūrinių „produktų“ situaciją užsienio rinkose – pokalbis su Lietuvos kultūros instituto projektų vadove Vakare Smaleckaite.

Aktorė Dalia Michelevičiūtė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Dalia Michelevičiūtė – aktorė, tyloje verčianti naują puslapį 2017-09-11

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

Trys dešimtmečiai teatro scenoje, kur sukurta daugiau nei keturios dešimtys skirtingų vaidmenų, ir daugiau nei dešimtis moters charakterių įprasminta kino aikštelėje – visa tai aktorės Dalios Michelevičiūtės, šiemet mininčios 50-ies metų jubiliejų, vaidybos meistrystės istorijoje.

Apie kolektyvinę vienatvę 2017-09-08

Eglė Mikulskaitė

Perskaičius A. Kaziliūnaitės knygą norisi tarstelėti, kad tiek naratyviniai rinkinio eilėraščiai, tiek taupiosios eilės nepasiūlė taip trokštamų kodų ar galimybės priartėti prie fundamentalesnių gyvenimo klausimų. Galbūt todėl, kad bandant griauti sienas prarandamas kūrybai būtinas subjektyvumas? Sterili erdvė yra puiki terpė rastis filosofijai, o kaip dėl poezijos?

Arvydas Každailis (g. 1939). Iliustracija Aloyzo Každailio knygai „Laivai ir jūrininkai“. 1979. Kolumbo karavelė ir jo emblema. Popierius, tušas, sepija. Nac. M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvas, skenavo Edgaras Austinskas

Gyvi prisiminimai: XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda 2017-09-07

Kristina Budrytė-Genevičė

Visą vasarą ir dar iki rugsėjo 17 d. M. Žilinsko dailės galerijoje bus eksponuojama XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“. Tai – iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus grafikos (iliustracijų piešinių ir projektų) rinkinio rodomi įdomiausi XX a. kūriniai.

Gražina Didelytė. „Amžinybė“

Gyvenimo koliažas dailininkės Gražinos Didelytės dienoraštyje 2017-09-06

Regina Jasukaitienė

Dienoraščių būna visokių: buitiškų, filosofiškų, meniškų, dokumentiškai datuotų... Sakoma, kad jie rašomi sau. Ne visada. Ne visi. Iškilių žmonių dienoraščiai tampa vieši; juose ieškoma asmenybės bruožų paliudijimo, kūrybos ištakų, interpretacijos galimybių. Šiemet minint dailininkės, grafikės, pasaulyje žinomos ekslibrisų kūrėjos Gražinos Didelytės (1938–2007) dešimtąsias mirties metines, Reginai Jasukaitienei buvo patikėtas paskutiniųjų menininkės gyvenimo metų (2005–2007) dienoraštis.

Hannah Kent „Gerieji žmonės“: būties „suopratis“ ir klystkeliai 2017-09-05

Lina Buividavičiūtė

Hannah Kent romane „Gerieji žmonės“ žavėjo ir paprasta, tačiau gili išmintis, pažyranti po vieną sakinį, renkama ir dedama į bendrąjį kūrinio vėrinį. Ši išmintis yra sena kaip Nensė ir dar daugiau – kaip pats pasaulis. Paprasta kaip slėnio gyventojų buitis. Ir gili tarsi išoriniai ir vidiniai vandenys, kuriuose paskendo Mycholo kūnas ir siela.

Albinas Elskus. „Gamtos citrininė“ (fragmentas), vitražas 1978 m., albinaselskus.com

Albinas Elskus: Savasties vitražai 2017-09-04

Ramūnas Čičelis

Amerikos lietuvių menininko Albino Elskaus (1926–2007) vitražai sujungia ne tik paties žmogaus fragmentus, bet ir visą šio pasaulio netvarką, pakrikimą, chaosą į tvarkingą visumą, kuri, savo ruožtu, yra užuomina apie dermę su dangiškuoju pasauliu.

A. Roslin. „Izabelės Fleming-Čartoriskos portretas“, 1774 m., Nacionalinis Krokuvos muziejus, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (I dalis) 2017-09-01

Marius Vyšniauskas

Pažinti šalies istoriją geriausiai padeda iškilių asmenybių biografijos, kurių šiandien Lietuvoje, deja, beveik nepublikuojama. Todėl straipsnių cikle koncentruojamasi į vieną garsiausių LDK giminių – Čartoriskius – ir atskleidžiama lietuvių skaitytojams menkiau žinomos, tačiau XVIII–XIX a. kultūrinei veiklai nusipelniusios Izabelės Fleming-Čartoriskos (1746–1835) biografija.

Erika Drungytė. Mildos Kiaušaitės nuotr.

Erika Drungytė – poetė, išgraibstanti tylą 2017-08-31

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

Poetė Erika Drungytė: „Man labai svarbus visas menas: ir muzika, ir teatras, ir šokis. Tačiau aš pati esu sudaryta iš žodžių – jų skambesio, fonetinių prasmių, jų santykių ir ritmo, bangavimo, jų paskui save velkamos proistorės ir šiandienės funkcinės reikšmės, iš nuolatinio jų srauto galvoje, kuriančio mano realybę ir sapnus.“

Anapus svetimšalio žvilgsnio. Šarūno Barto filmas „Šerkšnas“ 2017-08-30

Tomas Genevičius

„Šerkšnas“ – tai Š. Barto kino kelionė nevengiant rizikingai kirsti „Stop“ linijos, ieškant naujų, dar nematytų žemių, į kurias jį gena šiandienos klausimai.

Vilmos Marės tekstilinis pano „Ąžuolas“, fragmentas. Paroda „Saugos ženklai“, tekstilės galerija „Balta“, Kaunas

Vilmos Marės „Saugos ženklai“ tekstilės galerijoje „Balta“ 2017-08-24

Raimonda Simanaitienė

Žinoma kostiumo dizainerė ir tekstilės menininkė Vilma Marė jau apie porą dešimtmečių gyvena tarp dviejų kultūrų ir kontinentų. Didesnę laiko dalį ji praleidžia kurdama Amerikoje, bet vasarai ar pusmečiui grįžusi į Lietuvą čia taip pat darbuojasi itin produktyviai: rengia personalines parodas, vadovauja rankdarbių ir aprangos dirbtuvėms, eksponuoja kūrinius dizaino savaitėse, madų dienose.

R. Noreikytė. Tapiserija „Metis“, 160 x 110, 2007. Kristinos Zdanevičiūtės nuotr.

Tekstilininkė Rasma Noreikytė: austi gyvenimą 2017-08-21

Kalbėjosi Dovilė Stirbytė

Kūrybiniame procese menininkė Rasma Noreikytė vadovaujasi vidiniu balsu, kurio vedama ji audžia pasakojimus iš savo gyvenimo. Nors jos kūryba dažniausiai yra paremta asmeninėmis patirtimis, vis dėlto menininkės kūriniai kelia universalius, šiuolaikiniam pasauliui aktualius klausimus, nagrinėja tapatybės, rasinės diskriminacijos, socialinės atskirties, senėjimo, tautinių tradicijų, laiko temas.

Vaitkuškio dvaro liekanos. Dainiaus Vyto nuotr.

Kosakovskių šviesa Ukmergėje neblėsta 2017-08-18

Kalbėjosi Simona Zvicevičiūtė

Šių metų liepos 3–6 d. Ukmergėje vyko tarptautinis fotografijos pleneras „Fotoodė grafui Stanislovui Kazimierui Kosakovskiui“, skirtas paminėti 180-osioms grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio gimimo metinėms, subūręs fotomenininkus ir fotografijos mėgėjus iš Lietuvos, Ukrainos bei Lenkijos. Plenero idėją nuo pat pradžių geranoriškai palaikė, o vėliau ir į jo eigą aktyviai įsitraukė paprastumu, nuoširdumu visus pavergęs paties grafo proanūkis fotomenininkas, tapytojas Pavelas Šanaica Kosakovskis (Pawel Szanajca-Kossakowski) su žmona Anira Vojan (Anira Wojan) ir dukromis.

Aktorė Eglė Grigaliūnaitė. Donato Stankevičiaus nuotr. iš NKDT archyvo

Eglė Grigaliūnaitė: „Scenoje bandau būti gyvomis akimis partneriui“ 2017-08-14

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Eglė Grigaliūnaitė – itin kūrybinga, energinga ir moteriškai žavi jaunosios kartos teatro ir kino aktorė. Menininkės charizmos neįmanoma nepastebėti Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytuose spektakliuose „Miškinis“, „Hamletas“ ir „Mechaninė širdis“, už kuriuos aktorė buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.

Juozas Budraitis. Operos aikštė, Paryžius, 1979

Juozo Budraičio Paryžius 2017-08-11

Elvina Baužaitė

Juozo Budraičio fotografijų albumas „Mano Paryžius“ yra tikrų tikriausia prabanga skaitytojui nukeliauti ir patirti išvaikščiotą ir išjaustą miestą, jo kultūrą, dvasią, kuri atsiskleidžia ir yra pažini tik tam, kuris leidžia sau, nes vertina gyvenimą – būti čia ir dabar, atsiduoti aplinkai ir momentui, ištirpti būtyje.

Airos Niauronytės asm. archyvo nuotr.

Leidėja Aira Niauronytė apie mirusią „autoriaus mirtį“ 2017-08-09

Kalbėjosi Jurga Tumasonytė

Prieš trylika metų įkurta leidykla „Kitos knygos“ garsėja ne tik kaip kontrkultūros autorių ir kairiosios krypties literatūros leidėja, smagių akcijų bei lietuviško literatūrinio lauko drebintoja, bet ir vieta, kurioje vyksta bohemiški vakarėliai, kyla audringos diskusijos ir gimsta naujos idėjos. Redaktorė ir menininkė Aira Niauronytė sutiko pasidalyti ilgamete darbo šioje leidykloje patirtimi ir bendrais pastebėjimais apie Lietuvoje skaitomų ir leidžiamų knygų situaciją.

M. Catelan. Paroda „Kaputt“. Žirgai sienoje, 2007 m. Bazelis, Šveicarija. Serge Hasenböhler nuotr.

Žirgai mene (II dalis) 2017-08-04

Marius Vyšniauskas

Žirgai menininkams visada buvo įkvėpimo šaltinis, per kurį žmogus ne tik suartėdavo su gyvūnu, bet kartu įdėmiau pažindavo ir pats save.

K. Varnelis. „Be pavadinimo“, fragmentas, 1967 m.

Simboliai ir ženklai 2017-08-03

Gediminas Jasinskas

Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia paroda „Optika ir struktūros“, skirta dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio šimtosioms gimimo metinėms. Parodos kuratorius architektas Kazys Varnelis jaunesnysis darbus eksponavo tokia tvarkia ir tokioje erdvėje, kaip to būtų norėjęs pats dailininkas.

Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė. Viltės Kazlauskaitės nuotr.

Dainininkės, šokėjos, aktorės vienaty – Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė 2017-08-02

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

Kauno valstybinio muzikinio teatro choristė ir solinių vaidmenų kūrėja Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ką tik sėkmingai tapusi dainavimo specialybės magistre, asmeniniu pavyzdžiu įrodo, kad bendradarbiavimas ir saviraiška, teatrinė kūryba ir universitetinės studijos puikiai dera tarpusavyje.

Juodosios dėžės slėpiniai 2017-07-28

Lina Buividavičiūtė

Viktoro Rudžiansko „Juodoji dėžutė“ yra skirta visiems, ieškantiems prarasto laiko, nardantiems po įvairius kultūrinius intertekstus, ieškantiems ir liudijantiems vidinę Tėvynę, mąstantiems apie katastrofinę pasaulio prigimtį, bet kartu teigiantiems viltį, mėgstantiems savitą poetinę kalbą.

Iš serijos „Prisiminimai apie dabartį. Kelionė į save“. 2017 m. „Meno parko“ nuotr.

Atsiminimų tinklas 2017-07-25

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno „Meno parko“ galerijoje veikiančioje parodoje „Prisiminimai apie dabartį. Kelionė į save“ S. Lukoševičiūtė kviečia pasinerti į kelionę laiku. Laikas „kelia nerimą, išsprūsta, nuolat verčia prie jo sugrįžti, nujaučiant neišsakytą dabarties likutį“.

A. Kezys. Alexanderio Calderio „Stabili“ Čikagoje, 1982

Algimantas Kezys: antropoceno pabaiga 2017-07-25

Ramūnas Čičelis

Lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio fotografijų tikslas iš tiesų yra fiksuoti netrukus išnyksiantį pasaulį. Tokio nykimo priežastys – tai ir „šaltasis“ karas, ir atominių atakų galimybės, ir paties žmogaus nuvertėjimas ir degradacija.

Apie laiko triukšmą, apie svarbius dalykus 2017-07-20

Lina Buividavičiūtė

Juliano Barneso „Laiko triukšmas“ – kokybiškas romanas, liudijantis svarbius dalykus. Liudijantis, ką vertingiausio galima prarasti. Arba išsaugoti. Ir kas šiame pasaulyje turi daugiausia autentiškiausios potencijos.

Režisierius Vytautas Balsys. Nuotr. iš kamane.lt archyvo

Vytautas Balsys: „Teatre išnyko treneris – meno vadovas“ 2017-07-18

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Vytautas Balsys – teatro ir kino režisierius, Kauno mažajame teatre gegužės mėn. pristatęs naujausią kūrinį – spektaklį „Dirbtinis įkvėpimas“. Pats pjesę parašęs ir spektaklį režisavęs kūrėjas scenoje atvirai kalba apie tai, kas vyksta teatro pasaulyje šiandien, ant kokių katastrofų slenksčio yra atsidūrę aktoriai ir kokią svarbą teatras įgyja naujųjų technologijų pavergtame pasaulyje. Apie tai bei Kauno mažojo teatro uždarymo niuansus – pokalbyje su režisieriumi.

Justas Atkočius. Kompozicija „Užgavėnės“

Meninės odos simpoziumas Pelėdų kalne 2017-07-12

Raimonda Simanaitienė

Liepos pirmoje pusėje Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete įvykęs simpoziumas „Akimirkų interpretacijos“ tapo pretekstu prisiminti mūsų dailės panoramoje gana retai pristatomą odos meno sritį.

Archyvas

Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 ...38