Petras Stauskas (1919-2003) gimė 1919 60 20 Tolovkos kaime, Samaros gubernijoje (Rusija), kur jo tėvai buvo ištremti dėl to, kad prosenelė Rožė Stauskaitė dalyvavo 1863 metų sukilime.
1922 metais Stauskų šeima sugrįžo į Zarasų kraštą. Dusetose P.Stauskas lankė pradinę mokyklą, Antalieptėje – progimnaziją, o 1939 metais baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, kurioje 1935-1939 m. turėjo puikų piešimo mokytoją Praną Simanavičių.
Vėliau P. Stauskas mokėsi (kartu su tapytoju Algirdu Petruliu) Karo mokykloje, baigė paskutinę aspirantų laidą. 1940 m. jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno dailės institutą. Karo mokyklą perkėlus į Vilnių perėjo mokytis į Vilniaus dailės akademiją.
Jaunuolis gerai piešė, todėl iš karto buvo priimtas į antrąjį kursą. Pradėtas dailės studijas 1941 m. birželio 14 d. rytą nutraukė tremtis. Iš pradžių jis atsidūrė Starobilske, o karui prasidėjus – už Uralo, Gari rajono lageriuose, Sverdlovsko srityje. Ten buvo daugybė Lietuvos inteligentų. Tame pačiame lageryje kalėjo ir keli lietuvių dailininkai: Vytautas Bičiūnas, Petras Krivickas ir Adomas Smetona.
1943 m. kovo 11 d. Petras Stauskas buvo paleistas, o netrukus mobilizuotas į 16 lietuviškąją diviziją. Dalyvavo karo veiksmuose, prie Katyčių, ties Tilže, buvo sužeistas. 1945 m. Petras Stauskas atsidūrė Mandžiūrijoje, kur TSRS rengėsi karui su Japonija.
1946 m., kaip antro kurso studentas, buvo demobilizuotas ir tęsė dailės studijas Vilniuje. Jam dėstė J. Vienožinskis, P. Aleksandravičius, A. Gudaitis, V. Drėma ir kt. 1950 m. baigė akademiją, dirbo Kauno srities Meno skyriaus viršininku.
1951 m. kovo mėnesį Petras Stauskas tapo M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi ir juo buvo iki 1988 kovo 15 d. Nors muziejus buvo ideologinė įstaiga ir dirbo ypač griežtos kontrolės sąlygomis, tačiau Petras Stausko pastangomis jis išliko viena svarbiausių Lietuvos kultūrinio ir ypač meninio paveldo saugykla, kuri ne tik sugebėjo išsaugoti didžiąją dalį sukauptų turtų, bet ir smarkiai padidino savo rinkinius.
Petras Stauskas niekada neapleido ir savo profesijos. Nuo 1952 m. jis aktyviai dalyvavo parodose, buvo portretų meistras. Jo akvarelių šviesumas ir meistriškai įvaldyta įnoringa technika užtikrina jam vietą tarp geriausių Lietuvos akvarelės puoselėtojų. Petro Stausko akvarelės tapybiškesnės ir laisvesnės už jo pirmtakų, jose mažiau dėmesio piešiniui, daugiau pagarbos teptuko ženklams, laisvam paliejimui.
Petras Stauskas 1963-1977 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, 1964, 1969, 1979, 1985 ir 1999 m. Kaune surengė individualių parodų.
