Miesto posėdžiai

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio

1. 30 ha teritorijos prie Lakūnų plento panaudojimo (architektūriniu, urbanistiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu) konkurso sąlygos (rengėjas Vygintas Merkevičius).

2. Dainų slėnio atnaujinimo konkurso sąlygos (rengėjas Vaidotas Kuliešius).

Įvykusio 2015-05-20 Kauno architektų namuose

Protokolas Nr.120

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Sąlygų autoriai: Vygintas Merkevičius ir Vaidotas Kuliešius.

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Meilė Nistelytė, Gintaras Prikockis, Lolita Rakevičienė, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Povilas Mačiulis, miesto tarybos nariai: Visvaldas Varžinskas, Ona Balžekienė, Jonas Audėjaitis.

Spaudos atstovai: Almantas Bružas (Pilotas.lt).

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1. 30 HA TERITORIJOS PRIE LAKŪNŲ PLENTO PANAUDOJIMO (ARCHITEKTŪRINIU, URBANISTINIU, SOCIALINIU IR EKONOMINIU ASPEKTU) KONKURSO SĄLYGOS

(rengėjas Vygintas Merkevičius).

G.Prikockis: Architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į merą ir jo komandą, kad Europos lėšos Žaliakalniui ir Aleksotui ateitų į jau parengtą dirvą – iš anksto būtų numatomi architektūriniai ir urbanistiniai konkursai. Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir architektų sąjungos.

J.Audėjaitis: Abiems rajonams programos jau pateiktos.

G.Prikockis: Mes tų programų nematėme. Norėtųsi, kad numatomi objektai įgautų išankstinį paruošimą, konkursai būtų aktualizuojami ir savivaldybė juos kuruotų.

Pereisime prie 30 ha teritorijos prie Lakūnų plento konkurso sąlygų.

V.Merkevičius: Cariniu laikotarpiu Freda buvo viena Kauno tvirtovės sudėtinių dalių – buvo įrengti privažiavimo keliai: Lakūnų pl. ir geležinkelis iš Žemutinės Fredos į viršutinę terasą aptarnauti ten esančius fortifikacijos įtvirtinimus.

Tarpukaryje Fredoje veikė Karo aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienietiškų konstrukcijų kariniai lėktuvai. Senbuviai teritoriją iki šiol vadina „Aviacija“.

Sovietmečiu aerodromo teritorijoje buvo dislokuotas sraigtasparnių pulkas su orlaivių aptarnavimo baze, pakilimo-tūpimo, stovėjimo aikštelėmis.

Atkūrus nepriklausomybę, 2001 m. gruodžio 17 d. aerodrome atidarytas antrasis Lietuvos kariuomenės

Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Jame iki šiol budi Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės sraigtasparnių įgulos. 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nutarta Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrąjį paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos perkelti į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritoriją, o patį Fredos aerodromą uždaryti.

Šiuo metu S.Dariaus ir S.Girėno teritorijoje vyksta iškeliamo gelbėjimo posto (arch. R. Palys) statyba. Iškėlus jį, atsilaisvina daugiau nei 30 ha beveik neužstatytos teritorijos. Tai būtų viena didžiausių (didesnės tik Aerodromo ir Nemuno salos) teritorijų, priklausančių miestui.

Istoriškai susiklostė, kad Kauno miestas centrinės dalies atžvilgiu vystėsi netolygiai – daugiausia plėtėsi šiaurės rytų – šiaurės vakarų kryptimis ir ypač intensyviai sovietiniais metais. Dėl to pailgėjo atstumai tarp centro, didžiųjų gyvenamųjų ir pramonės masyvų, o kartu ir kelionių trukmė, padidėjo aplinkos tarša.

 Tuo tarpu Nemuno kairysis krantas, pietinė-pietvakarinė miesto dalis, net būdama arti centro, yra iki šiol nepakankamai išplėtota. Tai nulėmė neišvystyta teritorijos infrastruktūra – magistralinių gatvių ir inžinerinių komunikacijų tinklo, jungčių (tiltų) su centrine miesto dalimi stygius. Nemuno kairiajame krante yra viena iš dešimties miesto seniūnijų – Aleksoto. Seniūnijoje, kuri užima 24 kv.m. ploto, t. y. 15,3% Kauno miesto teritorijos, gyvena 21000 miestiečių, t. y. tik 6,4% miestiečių.

 Dabar ši teritorija apleista, išlikę tik didysis angaras ir paveldinis namukas. Ji įdomi tuo, kad yra ant Daukanto gatvės ašies ir nuo Laisvės alėjos nutolusi tik 1,8 km.

Siūlyčiau į sąlygų pavadinimą neįtraukti žodžio „arhitektūrinis“ ir nenurodyti teritorijos ploto, ne jis yra ne 30 ha, o apie 32 ha.

Konkurso uždaviniai:

2.5.1.         Rasti planuojamos teritorijos optimalų panaudojimą, pritaikant ją miesto poreikiams;

2.5.2.          Rasti išraiškingą planuojamos teritorijos užstatymo tūrinę-erdvinę kompoziciją;

2.5.3.          Numatyti vietas planuojamiems bendramiestiniams objektams: futbolo stadionui, lengvosios atletikos maniežui, mokslo technologijų parko objektams, ekspozicijų salėms ir pan;

2.5.4.         Teritorijos panaudojimą įvertinti socialiniu ir ekonominiu aspektu;

2.5.5.          Numatyti funkcinius-kompozicinius ryšius su aplinkinėmis teritorijomis;

2.5.6.       Išnagrinėti planuojamos teritorijos perspektyvinius ryšius su miesto centrine dalimi;

Pagal Kauno miesto 2013 m. bendrąjį planą nagrinėjama teritorija yra visuomeninės reikšmės / kitos mišraus užstatymo teritorijos. 2013 m. spalio 11 d. šiai teritorijai išduotose planavimo sąlygose specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr.R-8855 buvo nurodyti 4 galimi žemės naudojimo būdai: gyvenamos teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Sąlygose taip pat buvo nurodyta „numatyti galimas vietas: lengvosios atletikos maniežui, futbolo stadionui (iki 20 tūkst. vietų), mokslo technologijų parko objektams, verslo inkubatoriams, parodų rūmams (ekspozicijų vietai)“, o taip pat „socialiniam būstui, nuosavybės teisės atkūrimui iki 6 a sklypams

Manyčiau, kad konkurso dalyviai galėtų objektus siūlyti savo nuožiūra.

Savivaldybės nuostatą – dalį teritorijos skirti žemių grąžinimui – reikėtų aptarti. Tai koncentruota teritorija ir būtų gaila ją išdalinti smulkiais vienetais.

Pateikiama medžiaga:

5.9.1. Koncepcinės schemos (teritorijos planavimo idėjos pagrindimas – urbanistinė analizė, funkcinė, tūrinė-erdvinė užstatymo struktūra, transportas, ryšiai su aplinkinėmis teritorijomis, perspektyviniai ryšiai su miesto centru ir pan.). Schemų kiekis ir mastelis pasirenkamas laisvai, pasiūlymo idėjai perteikti;

5.9.2. Planuojamos teritorijos ir gretimybių formavimo idėja (pagrindinis brėžinys M1:1000). Brėžinyje turi būti pateikta teritorijos architektūrinė-urbanistinė idėja, kurioje būtų įvertinamas teritorijos funkcinis panaudojimas, jos išplanavimo tūrinė-erdvinė struktūrą, siūlomų objektų funkcionavimui reikalingos infrastruktūros poreikis;

5.9.3. Vizualizacijos, perteikiančios teritorijos užstatymo tūrinę-erdvinę koncepciją (detalizacijos lygis pasirenkamas autorių nuožiūra);

5.9.4. Aiškinamasis raštas su projekto idėjos pagrindimu ir sprendinių apibūdinimu (autoriaus vizija, architektūrinė-urbanistinė koncepcija, ryšiai su aplinkinėmis teritorijomis, siūlomi statiniai, užstatymo parametrai (užstatymo plotas, tankis ir intensyvumas), programos įgyvendinimo etapai, galimi finansavimo šaltiniai, orientacinė kaina;

5.9.5. Maketas (M 1:1000). Reikėtų padiskutuoti, ar jis reikalingas, ar nebūtinas.

Gal užtektų vizualizacijų?

Koncepcinių schemų mastelis užduotas visiems vienodas ar ne?

Konkursinė medžiaga pateikiama ant planšetų 100(h)x75cm. Rekomenduojamas planšetų kiekis – 4 arba 6, eksponavimo schema 2+2, arba 3+3.

Projektų vertinimas. Kriterijai:

1.Teikiamo pasiūlymo konceptualumas.

 Konkursinio pasiūlymo urbanistinės – architektūrinės (teritorijos planavimo, tūrinės-erdvinės kompozicijos) idėjos vizijos originalumas.

2.Kompleksiškumas ir urbanistinis integralumas.

Nagrinėjama teritorija turi spręsti ne tik lokalius uždavinius, bet ir bendramiestinius, t. y. remtis platesnio urbanistinio konteksto aspektais.

3.Teritorijos panaudojimo funkcionalumas.

Nagrinėjamos teritorijos optimalus panaudojimas miesto poreikiams (socialiniams, ekonominiams, kultūriniams ir kt.) tenkinti.

4.Teikiamo pasiūlymo novatoriškumas.

Naujausių pasaulio urbanistinių tendencijų („darnusis“ miestas, eko-miestas, „žaliasis“ miestas, „nulinės energijos“ miestas ir t. t.) konkursinėje medžiagoje taikymas.

Norėčiau pasitarti ir dėl premijų: ar skirti paskatinamąsias premijas, ar ne. Kadangi laimėtojas negauna užsakymo parengti detalųjį planą, siūlyčiau skirti didesnes pagrindines premijas: 5 000, 3 000 ir 1 000 eurų, paskatinamąsias premijas: 4500, 2500, 1500 ir 2 po 500 eurų.

Manau, kad laimėtojas turėtų prisidėti prie savo idėjų įgyvendinimo. Gal jis galėtų būti įdarbintas SĮ „Kauno planas“?

Teritorija tarp Europos pr. ir nagrinėjamos zonos turėtų taip pat būti nagrinėjama. Todėl siūliau konkurso pavadinime rašyti „Teritorija tarp Europos pr. ir Lakūnų plento“.

KLAUSIMAI

J.Audėjaitis: Gal reikėtų tartis su gyventojais, gyvenančiais šalia Europos pr.? Keista, jei bus pateikta koncepcija, apimanti jų sklypus, jų neinformavus.

R.Miliukštis: Ar nebuvo pateikta konkurso užduotis?

V.Merkevičius: Užduoties nebuvo, buvo pasiūlyta vadovautis Kauno m. bendruoju planu.

O.Balžekienė: Turėtų būti miesto tarybos patvirtinta užduotis su nurodytais prioritetais.

A.Steponavičius: Manau, šiuo atveju bandoma klausti architektų, kokie objektai ten galėtų atsirasti.

V.Varžinskas: Manau, kad reikia kalbėti ne apie optimalų, apie apie aktualų teritorijos panaudojimą. Reikia gero tyrimo ir rimto pagrindimo. Aktualumo aspektas – labai svarbus.

J.Audėjaitis: Kyla labai daug klausimų. Manau, kol nėra programiškai aišku, kas priskirtina šiai teritorijai, konkursą skelbti per anksti.

G.Prikockis: Ar tai reiškia, kad pirmiausia turi būti išreikšta politinė valia?

J.Audėjaitis: Manau, kad pirmiausia turi įvykti viešas svarstymas, aptarta teritorijos pritaikymo programa ir išspręsti juridiniai klausimai. Ar negalima būtų to konkurso atidėti, suderinus su savivaldybe?

Norim šią teritoriją integruoti į miestą su tikra funkcija. Nesinorėtų, kad tai būtų tik tarpinis konkursas.

V.Merkevičius: Iš esmės visi buvę konkursai turėjo programas. Miestas turėtų suformuoti užduotį ir šiuo atveju.

V.Varžinskas: Architektai atsidurs sudėtingose sąlygose. Reikia didelės studijos, kad miestas galėtų atsakyti, kokie objektai šioje teritorijoje turėtų būti. Gal būt, geriau vėliau, bet geriau.

PASISAKYMAI

G.Prikockis: Išsakykime nuomonę apie esminius dalykus – ko reikia šiai teritorijai ir konkursui.

M.Nistelytė: Ši teritorija buvo planuojama 1992–1993 m. – patvirtintas projektas. Bet netikėtai buvo privatizuoti keli sklypai, todėl ilgą laiką buvo neaiški teritorijos priklausomybė ir nuosavybė.

Pagal įstatymą turime planuoti žemės grąžinimą. Konkurso tikslas – išlaikyti savivaldybės teritoriją ir užsiimti ją savivaldybės reikmėms. Teritorijos prie Europos prospekto įjungti nėra galimybių. Mūsų siekis – rezervuoti ir užsiimti 30 ha teritoriją bei nustatyti, ko miestui reikia. Specialiosios sąlygos jau panaikintos.

Konkurso pagrindu būtų parengta kompleksinio teritorijos planavimo kopncepcija, kurios pagrindu būtų rengiamas detalusis planas. Bendrojo plano tam neužtenka.

R.Miliukštis: Ar „Kauno plano“ medžiaga, ruošta Kanų parodai, netinka koncepcijai rengti?

M.Nistelytė: Ne. 

G.Prikockis: Koks konkurso aktualumas?

M.Nistelytė: Labai aktualus, kad spėtume pritraukti Europos lėšas. To reikia miestui.

N.Blaževičienė: Ar jau yra suinteresuotų įmonių?

M.Nistelytė: Tik tuščio lauko investicijoms. Mums svarbu žemę rezervuoti, kad nereikėtų čia formuoti žemės grąžinimo po 6 arus. Kol kas ta teritorija nėra perduota savivaldybei.

A.Steponavičius: Tos problemos jau kelis kartus svarstytos – SĮ „Kauno planas“ žino kelią, kaip teritoriją planuoti kaip universalią. Tai galėtų būti parodų eksponavimo, aukščiausio lygio pramonės objektų vieta. Konkursą bus laikas rengti, kai atsiras pirmieji objektai. Bendrajame plane nurodyta, kad čia grąžintinų sklypų nėra. Manau, atidėkim konkursą ir palaukim.

E.Barzdžiuko rašytinė nuomonė: „Konkursas turėtų būti urbanistinis: tikslas – užstatymo būdas, planinė koncepcija, socialinis ekonominis modelis. Manyčiau, kad maketui, vizualizacijai dar per anksti.

Reikėtų aišiau formuluoti užduotį, apsiribojant tik pagrindiniais klausimais:

Aiški koncepcija – idėja.

Ryšiai.

Struktūra.

Funkcija, socialinis – ekonominis modelis.

Transportas.“

N.Blaževičienė: Manau, konkursas vizualiai turėtų apimti ir gretimybes – juk perspektyvą reikia rodyti, o ryšys su centru geras. Reikia neužmiršti, kad virš teritorijos vyks intensyvus eismas. Aerodrome numatyta virš 25 tūkst. lėktuvų tūpimų per metrus – tai labai didelis skaičius. Vienintelis įmanomas kelias – virš konkursinės teritorijos.

Žemės grąžinimas būtų pats prasčiausias teritorijos panaudojimas.

J.Kančienė: Konkursui rengti duomenų nepakanka, užduotis neaiški. Galima rengti formalų konkursą, padedant miestui išlaikyti teritoriją savo rankose.

G.Prikockis: Greta – įdomi paveldo požiūriu teritorija su forto sandėliais, stiklo fabriku ir geležinkeliu. Teritoriją prie Europos pr. reikėtų spręsti bent įvaizdžio ar vizijos rėmuose. Pirmiausia politikai ir Urbanistikos skyrius turėtų susitarti dėl konkurso, nes dabar kyla labai daug klausimų.

Keista savivaldybės nuostata, kad nugalėjusį projektą realizuos SĮ „Kauno planas“. Reikia rasti kompromisą, kaip įtraukti laimėtojus į detaliojo plano rengimą.

V.Kuliešius: Pritariu – užsakovo užduotis būtina. Ar tai A klasės biurai, ar gamyklos. Ir teisės aktai neleidžia rengti konkurso be užsakovo programos.

R.Miliukštis: Nesuformuota užsakovo užduotis, programa. Todėl sąlygos gali neatitikti savivaldybės lūkesčių. Manau, užduotį turėtų tvirtinti miesto taryba arba administracijos direktorius.

Paavdinimas turi pasikeisti.

Gyvenama paskirtis negalima dėl sanitarinių normų.

J.Minkevičius: Reikia atsakyti į klausimą – ko siekiame: ar mokslinės analizės pagrindu parengtos užduoties, ar saviveiklinės. Urbanistinė koncepcija problematiškoje miesto vietoje gali būti perspektyvus ir novatoriškas sprendimas.

L.Rakevičienė: Konkurso sąlygų rengėjas preliminariai parengtas sąlygas – pristatytas KAUET – turėtų aptarti su užsakovu – Kauno m. savivaldybės administracija. Užduotis konkurso dalyviams turėtų būti konkretizuota, įvertinus savivaldybės poreikius.

N.Stanionio rašytinė nuomonė:

„1. Dėl konkurso laimėtojo ir darbo tęsimo SĮ „Kauno planas“. Manau, kad yra teisinga konkurse nurodyti tolimesnę darbo eigą. Tada konkurso dalyviui aišku, kur jis dalyvauja ir kokia to darbo tolimesnė eiga. Nematau čia jokių problemų.

Juridiškai detalusis planas nėra autorinis darbas. Taip pat man neteko matyti, kad architektas, projektuodamas pastatą, minėtų detaliojo plano autorių.

Teritorijų planavimo dokumentai nėra autoriniai darbai nei juridiškai, nei kitaip traktuojami architektų visuomenėje. 

2. Teritorijos tarp Europos pr. ir Lakūnų pl. konkurso sąlygose siūlau nerašyti architektūrinis – urbanistinis konkursas, palikti tik urbanistinis. Šį konkursą reikia traktuoti kaip projektinius pasiūlymus detaliajam planui“.

A.Steponavičius: Siūlau sąlygoms nepritarti, nes:

 - nėra savivaldybės užsakymo šiai teritorijai funkciškai planuoti.

-          urbanistinio skyriaus siūlymas konkurso pagalba perimti teritoriją iš KAM yra nerimtas.

-          pasaulyje dažnai siekiama universalaus sprendimo. Čia galėtų būti ta situacija, kai teritorija pritaikoma bet kokiam sprendiniui – Aleksotui reikia darbo vietų. Reikėtų iš pagrindų pakeisti konkurso organizavimo principus.

G.Prikockis: Visi pasisakiusieji mano, kad konkursui reikia konkrečių sąlygų: urbanistikos ir architektūros skyriaus, miesto tarybos ir administracijos užduoties. Taip pat svarbi ir strateginio skyriaus pozicija. Ne KAUET kompetencijoje spręsti tokius klausimus.

J.Audėjaitis: Tik dirbdami kartu galime pasiekti ambicingų tikslų.

NUTARIMAS

1. Pristatytoms 30 HA TERITORIJOS PRIE LAKŪNŲ PLENTO PANAUDOJIMO (ARCHITEKTŪRINIU, URBANISTINIU, SOCIALINIU IR EKONOMINIU ASPEKTU) konkurso sąlygoms (rengėjas Vygintas Merkevičius) nepritarti, nes:

1.1.  – Nėra suformuotos užsakovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos – ir patvirtintos konkurso užduoties. (9 ekspertai)

1.2.  – Konkurso pavadinimas turėtų būti tikslinamas. (4 ekspertai)

1.3.  – Nėra numatyta, kaip konkurso laimėtojas prisidės prie savo idėjų įgyvendinimo. (2 ekspertai)

2. DAINŲ SLĖNIO ATNAUJINIMO KONKURSO SĄLYGOS (RENGĖJAS VAIDOTAS KULIEŠIUS).

V.Kuliešius: Konkurso nagrinėjama teritorija apima visą slėnį, kuris buvo suformuotas gamtos ir prieš 80 metų pritaikytas rengti tradicines dainų ir šokių šventes. Konkurso nagrinėjama teritorija patenka į Kauno ąžuolyno parką (un.k.17381). Dainų slėnis suprojektuotas ir įrengtas 1964–1965 m. pagal architekto Vladimiro Zubovo (1909–2007) projektą. Tai miesto visuomeninis objektas, esantis greta kitų svarbių lankytinų miesto objektų (Ažuolyno parkas, Zoologijos sodas, Sporto halė, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas), turinčių lankytojų srautus. Dainų slėnio statiniai ir kita infrastruktūra yra labai susidėvėjusi, todėl norint šią viešąją erdvę paversti aktyviai lankoma ir naudojama, būtinas jos atnaujinimas.

Konkurso nagrinėjamame sklype yra įregistruotas kultūros paveldo objektas – dekoratyvinė Dalios Onos Zubovaitės-Palukaitienės (architekto V. Zubovo dukters) skulptūra „Jaunystė“ (un.k.14985). Kita artimiausia kultūros paveldo vertybė (vietovė) – t. y. miesto istorinė dalis, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji, išsidėsčiusi iš vakarų pusės Dainų slėnio atžvilgiu – nesiriboja su projektuojamo sklypo ribomis.

SĮ „Kauno planas“ rengia Dainų slėnio detalųjį planą.

Užduoties nebuvo, bet nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pasitarimo nutarime pažymėta, kad, rengiant konkurso sąlygas, negalima keisti Dainų slėnio reljefo.

Spręstinas uždavinys, kaip suteikti šiai vietai novatorišką įvaizdį, laikantis detaliojo plano sprendinių.

Pokyčiai numatomi minimalūs ir skirti tik Dainų slėnio infrastruktūros modernizavimui ir patogesniam aptarnavimui. Tuo tikslu detaliuoju planu numatoma galimybė atsirasti papildomam užstatymui.

Erdvinės struktūros ir funkcinės zonos keisti nenumatoma, tik papildomos keliais objektais, kurių architektūrinė išraiška turėtų įsilieti į kraštovaizdį ar jį papildyti pagal visuomeninio naudojimo funkciją. Numatomas apie 120 m2 vieno aukšto aptarnaujantis pastatas – kasa, tualetai, įvažiavimo kairėje pusėje su išplėsta aikštele prie jo; numatoma galimybė įrengti persirengimo, tualetų, dušų ir užkulisių ar kitas technines patalpas atlikėjams po estrados tribūnomis, t. y. žiūrovų tribūnas paversti daugiafunkciniu statiniu, kuris aptarnautų daugybę švenčių dalyvių. Techninei renginių veiklai pagerinti numatoma

suformuoti operatorinės aikštelę žiūrovų tribūnų viduryje. Kiti projektuojamame sklype esantys statiniai numatomi renovuoti, iš esmės nekeičiant arba esant poreikiui keičiant minimaliai jų tūrines ar planines savybes (ateityje gali būti neženkliai praplečiama aikštė ir žiūrovų tribūnos, pasikeisti jų dizainas).

Esamo Dainų slėnio reljefo keisti negalima.

13. Konkurso uždaviniai, vadovaujantis rengiamo Dainų slėnio detaliojo plano sprendiniais:

13.1  Suteikti Dainų slėniui šiuokaikišką architektūrinį įvaizdį, įvertinus architekto V. Zubovo sukurtą Dainų slėnio visumą, nekeičiant esamo reljefo.

13.2 Pasiūlyti estrados tribūnų, žiūrovų tribūnų, atlikėjų tribūnos, aikštės apsaugos nuo atmosferinių kritulių mobilius sprendinius.

13.3. Pasiūlyti Dainų slėnio pritaikymo žmonių su negalia reikmėms sprendinius.

13.4. Pasiūlyti apšvietimo (kasdienio, šventinio), elektros, vandens tiekimo, nuotekų principinius sprendinius.

13.5. Pasiūlyti pagalbinių ir sanitarinių, žiūrovus aptarnaujančių patalpų sprendinius.

13.6. Pasiūlyti Dainų slėnio prieigų šalia Tunelio gatvės atnaujinimo architetūrinius sprendinius.

13.7. Pasiūlyti kompleksinį Dainų slėnio gerbūvio sprendimą.

13.8. Išnagrinėti galimybę išplėsti žiūrovų tribūnas.

Problema – automobilių parkavimas, ją reikia spręsti gretimose teritorijose.

Iš esmės konkurso tikslas yra suteikti Dainų slėniui naują kokybę, juk čia reprezentuojamas Kaunas.

Manau, kad tribūnas galima būtų pratęsti į viršų.

Siūlau vertinimo komisiją:

1. Povilas Mačiulis (Kauno miesto vicemeras);

2. Architektė Jūratė Merkevičienė (KAUET direktorė, Komisijos pirmininkė);

3. Architektas Nerijus Valatkevičius (Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas);

4. Architektė Asta Kiaunienė (Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė);

5. Architektas Augis Gučas, (KPD prie LR Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys, ekspertas);

6. Architektas Saulius Juškys (VDA Kauno fakulteto Architektūros katedros docentas,

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas);

7. Architektas Linas Tuleikis (VDA Kauno fakulteto Architektūros katedros docentas) ;

8. Architektas – Sigitas Kuncevičius (VGTU Architketūros fakulteto Architektūros kadedros vedėjas, docentas);

1. Gintaras Balčytis, (KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentas).

Siūlau tokias premijas:

I vietos laimėtojui – 4000 eurų, II vietos laimėtojui – 2500 eurų, III vietos laimėtojui –1500 eurų ir dvi paskatinamosios premijos, kiekviena – po 500 eurų.

V.Merkevičius: Jei būtų nuspręsta tribūnas pratęsti, tai konkursinės medžiagos pagrindu galima būtų keisti DP sprendinius.

J.Kančienė: Svarbu, kad tribūnų pratęsimas konkurse nebūtų traktuojamas kaip minusas.

G.Prikockis: Kada šiam objektui numatytos lėšos?

M.Nistelytė: Objektas labai aktualus, lėšos galimos jau šiais metais.

J.Merkevičienė: Gal į komisiją reikėtų įtraukti kraštovaizdžio architektą?

V.Kuliešius: Astą Kiaunienę laikau žinove, bet galima įtraukti žmogų ir iš Kraštovaizdžio architektų sąjungos.

J.Merkevičienė: Gal V. Zubovo duktą įtraukti į konsultantus?

V.Kuliešius: Žinoma, galima.

PASISAKYMAI

A.Steponavičius: Sąlygoms pritariu su pastabomis:

1. reikėtų patikslinti funkciją, po to formuoti sąlygas;
2. netikslus „gerbūvio“ terminas – turi būti „teritorijos tvarkymas“ (p. 13.7);
3. plėsti tribūnas ir aptarnavimą (p. 13.8);
4. nagrinėti ir pėsčiųjų eismą, įrengti nuorodas nuo Ąžuolyno gatvės. (p. 40.10)

L.Rakevičienė: Dėl tribūnų pratęsimo reikėtų surinkti duomenis – ar iš principo tai būtų galima.

Iš esmės sąlygoms pritariu.

V.Kiliešius: Tribūnų pratęsimui galim nebegauti pritarimo iš kultūros paveldo skyriaus.

G.Prikockis: Man kyla neaiškumas tarp terminų – projektas, techninis projektas ir projektiniai pasiūlymai. Juos reikėtų suvienodinti ir terminas „architektūra“ neturėtų prapulti.

M.Nistelytė: Pritariu sąlygoms su G. Prikockio pastaboms.

J.Minkevičius: Esu V. Zubovo projekto liudininkas. O. Zubovaitė atliko tik eskizinį projektą, o skulptūrą įgyvendino pats V. Zubovas. Visa aplinka buvo traktuojama kaip Ąžuolyno dalis.

Abejonių kelia uždanga nuo lietaus. Jei ruošiamasi uždengti ir tribūnas – tai didžiulė anga. Neaišku, kaip denginys atrodys iš Ąžuolyno pusės. Reikia nesugadinti aplinkos ir išspręsti funkciją – tą reikėtų aptarti sąlygose.

R.Miliukštis: Vėl nėra savivaldybės užduoties, šį kartą siūloma vadovautis nebaigtu detaliuoju planu. Sąlygose reikėtų spęsti įgarsinimo problemas. Tentai galėtų būti ant trosų – nuimami, kai nereikia.

Stogastulpis – tai savavališka statyba. Sąlygose reikėtų pažymėti, kad tik skulptūra „Jaunystė“ yra paveldo objektas.

Reikėtų įrašyti, kad suoliukai ir t. t. paveldosauginės reikšmės neturi.

V.Kuliešius: Sąlygose parašiau: „atsižvelgti į V. Zubovo projektą.“

V.Merkevičius: Konkursai tam ir reikalingi, kad būtų pasiūlytos idėjos. Nugalėtojo darbo pagrindu gali būti keičiamas ar koreguojamas detalusis planas. Sąlygoms iš principo pritariu.

J.Kančienė: Palaikyčiau kuo mažesnę intervenciją į gamtą. Abejoju dėl galimybės aukštinti žiūrovų amfiteatrą – neaišku, koks vaizdas bus iš Ąžuolyno pusės. Danga nuo kritulių negali būti stacionari. Reikia sutvarkyti prieigas iš Ąžuolyno pusės, įrengti tinkamą sanmazgų kiekį.

N.Blaževičienė: Ąžuolynas link šlaitų – pavojinga ir nesutvarkyta zona. Aktualiausias – sanmazgų klausimas – sanmazgus reikia kišti po žeme, nes reikės aptarnauti apie 15 tūkst. žmonių. Jei suoliukai nėra vertybė, galima būtų suprojektuoti betoninius kubus, ant kurių reikalui esant uždedamos minkštos dalys.

V.Kuliešius: Užduota saugoti planinę struktūrą.

J. Minkevičius: Manau, apsauga nuo lietaus būtina – moderni, šiuolaikiška.

J.Kančienė: Manau, denginys turėtų būti peršviečiamas.

J.Merkevičienė: Nėra pasiūlyti recenzentai. Gal būt sutiktų A. Ambrasas ir V. Adomavičius.

G.Prikockis: Sąlygoms visi pritarė, iškilo tik problema dėl apsaugos nuo lietaus. Vieni buvo „už“, kiti „prieš“. Sąlygose reikėtų šį klausimą pateikti taip, kad konkurso dalyviai galėtų siūlyti visokius variantus.

NUTARIMAS

1. 2.       Pristatytoms DAINŲ SLĖNIO ATNAUJINIMO KONKURSO sąlygoms (rengėjas Vaidotas Kuliešius) pritarti. Tolimesniame darbe atsižvelgti į pastabas:

2.1- Siūlome plėsti tribūnas. (2 ekspertai)

2.2- Apsauga nuo lietaus būtina – moderni, šiuolaikiška. Sąlygose reikėtų šį klausimą pateikti taip, kad konkurso dalyviai galėtų siūlyti visokius variantus. (2 ekspertai)

2.3- Reikėtų suvienodinti projekto terminus sąlygose. (2 ekspertai)

2.4- Denginys nuo kritulių neturėtų būti stacionarus. (2 ekspertai)

2.5- Sąlygose reikėtų spręsti įgarsinimo problemas (R. Miliukštis)

Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė