Miesto posėdžiai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Eiverių g 2., Kaune statybos projektas. Statinio architektas - Astijus Taujanskas. Projektuotojas – UAB  „BS projektai“. Užsakovas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autorius Astijus Taujanskas.                                                                                                                                           

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Janulytė- Bernotienė, Gediminas Jurevičius,  Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Audrys Karalius,  Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė, KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, LSMU atstovė Laimutė Keturakienė, UAB „Bendrieji statybų projektai” PV Ernesta Railė, architektai : Inga Stanevičienė, Rimgaudas Miliukštis, Vytautas Janušaitis.

Spaudos atstovai : Jurgita Šakienė, Tomas Ragina („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Eiverių g 2., Kaune statybos projektas. Statinio architektas –Astijus Taujanskas. Projektuotojas – UAB  „BS projektai“. Užsakovas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

A.Taujanskas: Sklypo pietrytinėje dalyje esančiame laisvame žemės plote numatoma statyti LSMU Slaugos fakultetą. Fakultetas stovėtų priešais LSMU biblioteką, šalia patologinio anatomikumo pastato (Kultūros paveldo komplekso statinys). Žemės sklypas, kuriame numatoma statyti pastatą, apribotas pravažiuojamaisiais keliais ir automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Statybos sklypas priklauso nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, kaip ir visas Kauno klinikų kompleksas. Žemės sklypas, kuriame numatoma statyba, nepatenka į saugomą komplekso teritoriją, bet yra Kauno klinikų statinių komplekso-paminklo (u.k.16003) vizualinės apsaugos pozonyje.

Statybos ribos nustatytos 2008 m. detaliajame plane (toliau – DP). Sklypo forma artima trikampiui. Pagal DP leistinas pastato aukštis – 15 m. Pastatas numatomas 4 aukštų su rūsiu, jo bendras plotas turėtų būti apie 5000 kv. m. Įėjimas numatomas iš pietinės pusės. Įvažiavimas numatomas nuo Sukilėlių pr. Saugoma liepų alėja yra prie pat sklypo. Projekte buvo analizuoti pagrindiniai pėsčiųjų takai.

KPD KTP buvo pateikti 5 pastato variantai, iš jų paskutiniajam buvo pritarta ir siūloma jį plėtotii.

1 variantas „Frank“. Architektūra dinamiška, todėl parinkta balta fasadinė plokštė. Pastato forma plane taip pat lenkta. Pietinėje pastato pusėje stiklas tonuotas tam, kad apsaugotų patalpas nuo saulės. Antrame aukšte planuojamos terasos, kur studentai galėtų leisti laiką tarp paskaitų. Tūriai prasikiša vienas virš kito.

2 variantas „Sparnai“. Projektuojamo pastato forma plastiška, derinama prie sklypo formos. Lakoniškas tamsus tūris su apsauga nuo saulės iš HPL plokščių vertikalių. Šiaurinėje pusėje projektuojami dideli langai, siekant maksimalios insoliacijos. Sklypas išnaudojamas maksimaliai, išsaugoma liepų alėja.

3 variantas „Širmos“. Šiame  pasiūlyme stengtasi prisitaikyti prie aplinkinio užstatymo bei apželdinimo – derintis prie aplinkinių pastatų, o ne kontrastuoti. Pastatas projektuojamas „J“ formos plane su pabrėžta įeiga. Pietinėje pusėje numatomas ištisinis įstiklinimas su stacionariomis žaliuzėmis, šiaurinėje pusėje – siauri vertikalūs langai su tamsaus klinkerio apdaila. Medžiagiškumas atkartoja šalia esančių pastatų medžiagas. Ištisinis stiklinimas atsuktas į naujus pastatus, siauri vertikalūs langai – į senuosius klinikų pastatus, kurių fasadams tokie elementai būdingi. Suformuojamas vidinis kiemas, kuriame numatomos poilsio zonos ir takai.

4 variantas „Nostalgija“. Projektuojamas pastatas derinamas prie gretimų pastatų griežta plano bei tūrio forma  bei fasadų apdaila. Pastatas sklype įkomponuotas taip, kad vienas fasadas lygiuoja su pagrindiniu pravažiuojamuoju keliu, o trumpesnis įsiterpia tarp bibliotekos ir Kardiochirurgijos  instituto. Įėjimas formuojamas paryškintame trikampyje tūryje. Stačiakampis ir trikampis tūriai skiriami apdailos medžiagomis ir spalvomis – didesnis tūris pilkšvai rusvas, įėjimo tūris –  raudonų plytų. Fasadus dalija ilgos vertikalės, būdingos klinikų pastatams, atstumai tarp vertikalių skirtingi, tai suteikia fasadams dinamikos.

5 variantas „Nišos“. Pastato forma plastiška, derinama prie sklypo konfigūracijos. Apdaila – pilko klinkerio plytelės – derinama prie klinikų pastatų, kardiochirurgijos korpusio apdailos. Pietinėje pusėje langai įtraukti, ištisiniai vertikalūs kaip esamų klinikų statinių. Šiaurinėje pusėje – didesni langai. Funkciškai patogus suplanavimas su lauko kiemeliu. Šiam variantui pritarė KVAD.

D.Šarakauskas: Ar turite savo favoritą?

A.Taujanskas: Išskirčiau 1-ąjį, bet manau, kad bendrame kontekste jis per daug aktyvus. Dar 5-tas man patinka, manau, jis realus.

KLAUSIMAI

R.Palys: Ar klinikų aplinka jus inspiravo?

A.Taujanskas: Klinikų kompleksui labai būdingos vertikalės, tą atspindėjome ir savo projekte.

R.Palys: O pats klinikų ansamblis?

A.Taujanskas: Be abejo, darė didelę įtaką.  Bandėme atsižvelgti tiek į smetoninę klinikų architektūrą, tiek į modernią. Bibliotekos pastate dominuoja jau horizontalės, o ne vertikalės.

J.Minkevičius: Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie pastato funkciją?

A.Taujanskas: Pirmame aukšte numatomos auditorijos ir individualaus mokymosi zonos.

Antrame – Sporto institutas.

Trečiame – Reabilitacijos klinika.

Ketvirtame – Slaugos institutas.

A.Kančas: Automobilių aikštelės klinikų teritorijoje yra didelė problema. Kaip ši užduotis sprendžiama čia?

A.Taujanskas: 70 automobilių numatoma sutalpinti būsimame 5 ar 6 aukštų garaže. Pagal reglamentą numatytas mašinų skaičius mūsų sklype netelpa. Sklypo DP automobilių aikštelės nenumatytos.

G.Janulytė-Bernotienė: Ar naudojotės galiojančiu LSMU DP?

A.Taujanskas: Bandėme sutalpinti automobilius į klinikų sklypą.

G.Janulytė-Bernotienė: Noriu atkreipti dėmesį, kad klinikos ir universitetas yra du skirtingi juridiniai objektai.

A.Taujanskas: Mūsų pasatas yra klinikų sklype.

G.Janulytė- Bernotienė: Bet priklauso universitetui.

A.Taujanskas: Kol kas universiteto bendradarbiavimas su klinikomis dėl automobilių statymo vyksta sklandžiai.

G.Janulytė-Bernotienė: Neaišku, kaip reikės  įvažiuoti į Slaugos fakultetą. Jūsų projekte transporto schemos nėra. Mūsų projekte buvo rezervuota vieta parkingui, kurio būtų užtekę ir jūsų projektui.

A.Taujanskas: Net ir naujai pastatytas daugiaaukštis parkingas nepatenkins visų klinikos poreikių.

G.Janulytė-Bernotienė: Be parkavimo sprendinių, manau, jūsų  projektas nebus derinamas.

D.Šarakauskas: Nelabai suprantu, kodėl taip detaliai nagrinėjamas parkavimas. Juk autorius su tokiu nedideliu objektu neišspręs klinikų parkavimo problemų.

G.Balčytis: Ar yra suformuotas sklypas?

A.Taujanskas: Mes neišeiname už numatytų užstatymo ribų.

N.Stanionis: Koks aukštingumas numatytas DP?

A.Taujanskas: 15 m.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Šioje vietoje labai svarbūs konteksto ir urbanistinės dermės klausimai. Suprantu, kad transporto ir jo statymo problemos gali būti sprendžiamos tik visų klinikų teritorijos masteliu, todėl parkavimas vien šiam objektui gali būti ir neišspręstas. Bet nė vienai vizijai nebuvo pateiktas sklypo planas.

Mano manymu, vizijos ir jų architektūra yra nepakankamai įtikinami. Reikėtų papildomai įvertinti esamus ir būsimus studentų srautus bei tai, kokia kryptimi orientuoti būsimo statinio funkcinius ryšius. Manau, labai padėtų maketas. Nebūtina prie kai kurių pastatų derintis – reikėtų bandyti suvienyti klinikų miestelį, kurį sudaro seni ir nauji pastatai. Silpni planai.

Iš pateiktų variantų išskirčiau 1-ąjį ir 3-iąjį. Manau, juos galima būtų plėtotii.

G.Janulytė-Bernotienė: Ypač svarbu Slaugos fakultetą įkomponuoti į universiteto struktūrą. Svarbūs privažiavimai – parkavimai ir pėsčiųjų traukos.

Matau tokias problemas: naudojama sena klinikų fotonuotrauka ir nėra urbanistinio maketo. Keista, kad universitetas nepateikia visos medžiagos – būtinas universitetinio miestelio detalusis planas. Taip pat neparodytas mūsų projekte numatytas dviejų aukštų garažas. Be parkavimo sprendinių jūsų projektas negalės būti įgyvendintas. Neaišku, nei kur yra automobilių vietos prie pastato, nei ūkinė įvaža, nei pagrindinis patekimas.

Reikia nagrinėti studentų srautus, nes jie specifiniai. Nesišspręsti ryšiai.

Suprantu, kad trikampio formos sklype projektuoti labai sudėtinga. Manau, kad geriausi kompaktiški variantai. Pastato išorė turėtų atliepti santūrų ir tvirtą klinikų charakterį. Pirmasis variantas nepriimtinas.  Variantas „Širmos“ galėtų dengti visą vidinę erdvę.

G.Jurevičius: Pirmasis variantas iš visų pateiktų priimtiniausias, nors ir nelabai realus, bet remiantis šios stilistikos kryptimi, galima būtų dirbti toliau. Kiti variantai nekonceptualūs, primena prastos kokybės kopijas.

Visiškai neišspręsta pastato planinė struktūra, teritorijos planavimo koncepcija taip pat neaiški. Siūlyčiau ieškoti švarių paprastų formų bei funkcionalios planinės schemos.

S.Juškys: Pasigendu sklypo raudonųjų linijų. Manau, transporto klausimus turėtų spręsti klinikos. Pateiktų projektų skaičius autoriams neleido profesionaliai parengti kiekvieno varianto funkcinių-planinių sprendinių.

Pirmasis variantas atrodo novatoriškos architektūros, bet bus labai brangus ir funkciškai sunkiai įgyvendinamas. Manau, su nemažais pakeitimais galėtų būti plėtojamas 3-iasis variantas

A.Kančas: Pritariu Gražinos pastaboms dėl urbanistikos. Kalbant apie pateiktus variantus, sakyčiau galima būtų plėtoti 1-ąjį ir 3-iąjį variantus. Manyčiau, kad pirmame variante galima būtų įkomponuoti požeminį garažą. Tuomet garažo stogas suformuotų kiek pakeltą aikštę priešais įėjimą.

A.Karalius nuo vertinimo susilaiko.

V.Kuliešiaus rašytinė nuomonė:
„1 variantas (FRANK) – įdomus architektūrinis įvaizdis, tačiau tūrio horizontalaus skaidymo proporcijas reikia gerinti, galbūt  reikėtų paieškoti optimalesnio spalvinio sprendimo, labiau derančio su aplinka. Saikingai lenktas tūris intriguoja,bet neerzina manieringumu.
2 variantas (SPARNAI) – manieringi fasadai,  plastiškas tūris nėra pagrįstas urbanistine situacija.
3 variantas (ŠIRMOS) – kelia abejonių  patalpų, orientuotų į kiemelio erdvę, insoliacija, atstumai tarp gretimų korpusų patalpų langų mažoki. Fasadų sprendinys neblogas, bet daug kur matytas.

4 variantas (NOSTALGIJA) – architektūrinė išraiška – "nostalgija" sovietmečio tipinei architektūrai(?). Nuobodi foninė architektūra. Tūrio skaidymo proporcijos įėjimo (pietvakarinėje) pusėje abejotinos (1:1).
5 variantas (NIŠOS) – nekontekstualus plastiškas tūris primena kai kuriuos projektus Druskininkų kurorte. Manau, tai nėra optimalus sprendimas susiklosčiusioje Kauno klinikų urbanistinėje struktūroje.
Mano nuomone, tolesnei plėtrai  ir tobulinimui  tinkamiausias būtų 1-asis variantas (FRANK).”
V.Merkevičiaus rašytinė nuomonė:

„Manau, kad bendrame klinikų kontekste lenktų formų plane statinys netinka (variantai „Sparnai”, „Nišos”) arba tai turi būti išties originalus, išraiškingas pastatas. Šiems variantams to labiausiai ir  trūksta.

„Frank” gal ir išraiškingiausias siūlymas, bet jis formalus – pastato morfologija man nekelia  asocijacijos, kad tai mokymo įstaiga – greičiau poilsio namai ar sanatorija.

Jei bus sprendžiama, kurį kelią rinktis, balsuočiau už trapecinių plane pastato variantų („Širmos” ar „Nostalgija”) tobulinimą, tik reikėtų  gerokai padirbėti su pastatų išorės estetika – labai jau ji neoriginali „Širmose” ar konservatyvi kitame variante.

J.Minkevičius: Šis objektas klinikų kontekste yra mažas, o svarstome jį kaip pagrindinį. Manau, nereikia jam skirti išskirtinio dėmesio. Kontekstualumas ir originalumas būtų siekiamybė. Jam nereikėtų kelti ypatingų reikalavimų. Automobilizmo problema mūsų laikais yra aiškiai išpūsta, iki klinikų galima atvykti ir viešuoju transportu. Manau, reikėtų dėti pastangus ir kurti reglamentus dėl mažesnio dėmesnio automobilių parkavimui. Juk svarbiausia – žmogus, svarbu tai, kas gražu žmogaus akiai ir patogi funkcija. Kriterijai dviejų lygių: konceptualių principų ir priemonių panaudojimo. Kontekstinė pusė – išlaikytas aukštingumas ir kontekstuali nuotaika – spalva, koloritas. Aš manyčiau, kad bendras sveikatos taisymo komplekso koloritas turėtų būti šviesus, optimistinis. Manau, klinkerinės plytos netinka.

Pritarčiau 1-ojo ir 3-iojo variantų kryptims. Turi būti išlaikomi pagrindiniai reikalavimai, o visa kita  priklauso nuo autoriaus. 1-ojo varianto dinamiškumas prieštarauja komplekso struktūrai. Manau, pastatas turėtų būti kuklus, paprastas, estetiškas.

R.Palys: Dėl parkavimo pritariu prof. Minkevičiui. Klinikos – tai skamba išdidžiai. Tai vienintelis toks unikalus statinys Baltijos šalyse. Svarbiausia – komplekso vidaus erdvės.

Dabar klinikų teritorijoje vyrauja architektūrinis chaosas. Šis pastatas galėtų būti gelbėjimosi taškas –

modernus, bet tvirtas. 1-asis variantas nekontekstualus, nes nori būti solistu, o reikia orkestranto. Priimtina 2-ojo varianto planinė struktūra. Manau, reikėtų siekti santūrios, bauhauziškos estetikos. Pritarčiau 2-ojo varianto konfigūracijai su nauja estetika.

G.Prikockis: Manau, kad parkavimo klausimas visų klinikų teritorijoje yra pats svarbiausias. Prieš projektuojant naują pastatą klinikų teritorijoje reikėtų labai aiškiai išspręsti parkavimo klausimus. Turėtų būti bent skaičiavimai popieriuje.

Pritariu G. Janulytei-Bernotienei, kad pateiktuose variantuose trūksta urbanistinio pagrindimo. Naujas universitetinis kompleksas jau baigiamas formuoti kaip klinikų ansamblio dalis. Čia tikrai svarbu išspręsti urbanistinius, tik paskui – architektūrinius klausimus. Svarbu suformuoti viešą erdvę kaip studentų miestelio branduolį. Ši erdvė turi turėti emocinį, funkcinį ryšį su centrinių Kauno klinikų viešąja erdve.

Nepateikti argumentai pagrindinio įėjimo parinkimui.

Priimtiniausia pasirodė “J” formos plane struktūra, tik architektūra netenkina. 1-asis variantas turi savo nuotaiką, bet išraiška viso komplekso atžvilgiu per daug agresyvi. 5-ojo varianto architektūra neišraiškinga, bet lyg sujungia naująsias  ir senąsias klinikas. Šio varianto planinis sprendimas manęs neįtikina.

 A.Ramanauskas: Daug pastangų įdėta kuriant architektūrą, bet nerastas urbanistinis raktas. Čia kontekstas ypatingas. Šis pastatas neturėtų būti solistas, reikia ieškoti kontekstualumo. Manau, kad tūris turėtų būti santūrus su kokybiškomis žmogiško mastelio detalėmis, nes aplinkui išdėstytos pėsčiųjų zonos.

N.Stanionis: Kai atsidarys alėja, pradės veikti abu parkingai, žmonių srautai judės pro šį pastatą. Kitas žmonių srautas trauks iš šalia esančios viešojo transporto stotelės. Todėl šis pastatas taps pakankamai svarbus. Manau, kad projekte reikia įvardinti ir įvertinti greta esančius suprojektuotus objektus (parkingai), atsižvelgti į pėsčiųjų srautus.

Siūlomas tūris ir aukštis yra priimtini. Kaip krypčiai pritarčiau variantui „Nišos”, kur aiškus užstatymas palei alėją, santūri architektūra.

A.Steponavičius: Klinikų ansamblis gimė mano akyse. Manau, jis turi puikią perspektyvą.

Autoriai turėtų šiuo objektu nešti tokią žinią: “Suprantu, kur esu, nors esu nedidelis.” Objekto aplinka – labai vertinga. Šalia – F.Belinskio patanatominis pastatas. Architektūriniuose sprendimuose įžiūriu daug potencijos.

D.Šarakauskas: Prisidėčiau prie tų kolegų, kurie mano, kad šis pastatas neišspręs visų klinikų parkavimo problemos. Galbūt KAUET galėtų kreiptis į savivaldybę raštu dėl būtinumo spręsti klinikų parkavimo problemą.

Manyčiau, kad projektuojamas pastatas turėtų būti kuklus ir foninis, bet galėtų atsirasti ir ženkliškumo, nes jis tampa klinikų vartų dalimi. Labai svarbu nuotaika ir koloritas – tūris neturėtų būti margas.

Manau, 1-asis  variantas gal ir priimtinas, bet  konsolės per didelės, 2-asis – amorfiška architektūra iškrenta iš konteksto, 3-iasis variantas nepakankamai santūrus ir struktūriškas, labai aktyvus spalvinis sprendimas, 4-ojo spalvinis sprendimas per aktyvus – atsisakyčiau raudonų akcentų, 5-asis galėtų būti, bet ne juodos spalvos.

Apibendrindamas kolegų pasisakymus, galiu konstatuoti, kad dauguma turėjo priekaištų dėl urbanizmo, parkavimo. Buvo linkima siekti santūresnės, kuklesnės architektūros. Labiausiai buvo išskirtas 1-asis variantas, šia kryptimi galėtų vykti tolimesnės architektūros paieškos.

A.Taujanskas: Ačiū už pastabas –  susitikimas buvo labai naudingas.

NUTARIMAS 

1.Apsvarsčius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Eiverių g 2., Kaune statybos projektą (statinio architektas – Astijus Taujanskas. Projektuotojas – UAB  „BS projektai“. Užsakovas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), rekomenduoti atsižvelgti į ekspertų pastabas:

1.1. Pirmiausia trūksta urbanistinio pagrindimo (7 ekspertai).

1.2. Pastato architektūra turėtų būti santūri,  tvirta ir kontekstuali (7 ekspertai).

1.3. Iš pateiktų variantų išskirtume 1 ir 3  – juos galima būtų plėtoti (6 ekspertai).

1.4. Transporto ir parkavimo problemos gali būti sprendžiamos tik visų klinikų teritorijos mastu (4 ekspertai).

1.5.  Nesurasta  pastato planinė struktūra (3 ekspertai).

1.6. Būtina išspręsti parkavimo prie pastato, ūkinės įvažos, pagrindinio patekimo klausimą (3 ekspertai).

1.7. Kontekstualumas ir originalumas būtų siekiamybė (3 ekspertai).

1.8. Svarbu suformuoti viešą erdvę kaip studentų miestelio branduolį (2 ekspertai).

1.9. Reikia nagrinėti studentų srautus, nes jie specifiniai (2 ekspertai).

1.10. Šiuo pastatu reikėtų bandyti suvienyti klinikų miestelį, kurį sudaro seni ir nauji pastatai (2 ekspertai).

1.11. Svarbiausia išlaikyti nustatytą  aukštingumą ir kontekstualią nuotaiką – spalvą, koloritą (2 ekspertai).

1.12. Trūksta urbanistinio maketo (2 ekspertai).

1.13. LSMU mokomasis pastatas, o ne LSMU turi būti integruotas į Universiteto miestelio  infrastruktūrą. (1 ekspertas).

Dalius Šarakauskas

Jūratė Merkevičienė